2017-10-14  Generolo Tado Kosciuškos 200-ųjų mirties metinių minėjimas Kaune

Istorinėje Kauno pilies teritorijoje ir Kauno šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje  įvyko renginys, kuriame dalyvavo skaitlingas būrys, daugiau kaip šešiolikos  visuomeninių LDK istorinį atminimą puoselėjančių organizacijų narių. Iškilmingai paminėtos generolo Tado Kosciuškos 200-osios mirties metinės.

Žiūrėti filmuotą medžiagą 1 dalis, 2 dalis / Apie tai rašė: Kauno diena / Kas vyksta Kaune / Suduvis.lt

Tadas Kosciuška (1746 – 1817) – Lietuvos, Lenkijos, Prancūzijos ir JAV nacionalinis didvyris, Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karo inžinierius, kovų už JAV nepriklausomybę dalyvis (1775 – 1783 m.), generolas, vyriausiasis ATR 1794 metų sukilimo vadas. T. Kosciuškos metai yra įtraukti į UNESCO 2016-2017 metais minimų sukakčių sąrašą.

2017-09-02 Kaune, Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje įvyko LDK istorinės atminties organizacijų išplėstinis posėdis, kuriame dalyvavo LDK AR, LDK KS, LDK KPB, LGHD, Šv. Adalberto-LDK-Riterių Ordino, Jotvingių Kryžiaus Ordino, Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos atstovai.

Aptarti organizaciniai klausimai, Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos (LTBS) kvietimu ir vadovaujantis KOALICINĖS BENDRADARBIAVIMO DEKLARACIJOS nuostatomis, bendru sutarimu nutarta aktyviai dalyvauti 2017 09 29 Totorių buvimo Lietuvoje 620-ųjų metinių minėjime ir paminklinės lentos atidengime 1941 m. birželio sukilimo dalyviui Aleksandrui Tuhan-Baranauskui bei Tado Kosciuškos 200-ųjų mirties metinių paminėjimo renginyje 2017 m. spalio 14 d. Kaune. Renginių programos bus tikslinamos ir skelbiamos visų organizacijų tinklapiuose. Pritarta Tado Kosciuškos vardo garbės medalio įsteigimui.

2016-09-24 vyko lenktojo „husariškojo“ kardo kilmės, evoliucijos bei jo panaudojimo technikos rekonstrukcijos pristatymas. Paskaitos lektorius: Janusz Sieniawski („Szkoła krzyżowa”, Varšuva) kartu su sūnumis Bartosz ir Krzysztof ne tik papasakojo kardo atsiradimo ir šio ginklo evoliuciją, bet ir šios karo dvikovos meno rekonstrukcijos ypatumus. Sūnus demonstravo kovos būdus.

Svečiai iš Lenkijos buvo apdovanoti LDK regaliniu ženklu. Pirmoje nuotraukoje iš dešinės į kairę: LDK Riterijos Kaštelionas-Heraldas Danielius Vervečka, Šv. Adalberto – LDK – Riterių ordino Maršalas Ričardas Algimantas Kliučinskas ir LDK Kilmingųjų palikuonių bendrijos vadovas.

2016-09-17 Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje buvo pašventintas Šv. Juozapo garbei skirtas vitražas (donatoriai – Kristinos ir Artūro Giedraičių šeima). Šv. Mišias už giminės protėvius aukojo LDK istorinės atminties organizacijų vyriausias Kapelionas, Jo Prakilnybė Kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas. Į renginį atvyko Šv. Adalberto – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – Riterių Ordino Maršalas Ričardas Algimantas Kliučinskas, VšĮ „LDK Atminties rūmai" direktorius Danielius Vervečka, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos vadas Juozas Kameneckas su šeimomis. Iškilmingame renginyje dalyvavę Šv. Adalberto – LDK - Riterių ordino kapitulos nariai inauguravo Ordino riteriais: Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijoną – kun. Paulių Saulių Bytautą OFM, bajorus Petrą Piekų ir Antaną Sirtautą.
Šaltinis: Kauno apskrities bajorų daugija

INIT TV reportažas

Reportažus apie šventę parengė LRT, INIT TV žurnalistai.
Popietę vienoje istorinių Kauno pastatų menių vyko Kristinos Savickytės-Giedraitienės knygos „Iš praeities versmės" pristatymas.

2016-06-05 Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje vyko LDK istorinės atminties organizacijų iškilmingas šventinis renginys – suvažiavimas.

LDK Kilmingųjų palikuonių bendrijos ir Kilmingųjų susivienijimo nariams buvo įteikti kilmės dokumentai, LDK piliečio simbolinis pasas ir regalinis ženklas.

Čekijos Šv. Vaitiekaus (Adalberto) riterių ordino Lietuvos nacionalinės riterių komandos renginio RITERIŲ DIENA metu buvo inauguruoti riteriai. Patvirtintas naujas nenominuotas herbas. Iš Lenkijos atgabenta ir pašventinta šv. Vaitiekaus (Adalberto) skulptūra.

 2016-05-26 

perduotos dovanos Ukrainos vaikams per organizaciją NGO „Naujasis Donbasas“, kurie yra

EuroHope4UA  partneriai.

Vyko spaudos konferencija, kurioje dalyvavo ir Lietuvos ambasadorius Ukrainoje J.E. Marius Janukonis, Tarptautinės veiklos koordinatorius Islandijos garbės konsulas Lietuvoje Vaidotas Sankalas pranešė, kad atvežė vaikams dovanų nuo asociacijos Lietuvoje „LDK atmintis“.

Konferencijos įrašą galima pasižiūrėti

2016-04-10 Lietuvos kariuomenės Kauno Karininkų ramovėje įvyko Čekijos šv. Vaitiekaus (Adalberto) riterių ordino Lietuvos nacionalinės riterių komandos renginys RITERIŲ DIENA, kurios metu buvo inauguruoti riteriai ir pristatyta Ričardo Algimantas Kliučinsko knyga PO RITERIŲ ORDINO MANTIJA

2010 m. birželio 26 d. Raižiuose Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos iniciatyva atidengtas paminklas Vytautui Didžiajam ir Žalgirio mūšiui paminėti (skulpt. Jonas Jagėla). Vieni iš rėmėjų buvo Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija ir Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga.

Vytautas Didysis suteikė politinį prieglobstį totoriams. Totoriai buvo įkurdinti keliose Lietuvos vietovėse, išsidėsčiusiose lanku, nuo Vakarų Europos pusės supančiu tuometinę sostinę Trakus. Viena iš tų vietovių buvo Raižiai. Atsidėkodami totoriai Vytautui padėjo kovoti Žalgirio mūšyje. Karinguosius raitelius į mūšį vedė Tochtamyšo sūnus Džel-ed-Dinas. XVII amžiuje Raižiuose buvo 44 totorių namai.

 "Įvertinus mūsų protėvių dalyvavimą šiame mūšyje, bendrą totorių ir lietuvių 600 metų istoriją, totorių buvimo istoriją Lietuvoje. Tai atsidėkojimas ir padėka kunigaikščiui Vytautui, totorių gyvenviečių organizatoriui ir globėjui Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje," - skulptūros pastatymo motyvus aiškino Totorių bendruomenės pirmininkas AdasJakubauskas.

Žiūrėti filmą

2012 m. rugpjūčio 18 d.  Pivašiūnuose vyko Žolinės - Šv.Mergelės Marijos ėmimo į dangų atlaidai. Nuvykę į Pivašiūnus, dalyviai kolona su vėliavomis ir kita atributika keliavo į bažnyčią, po mišių - prie Ilgio ežero, kur buvo koncertas, diskoteka, šventinis fejerverkas.

Žolinės Pivašiūnuose

• 
• 
• 
• 
• 

Renginį organizavo Alytaus r. savivaldybė, Kaišiadorių vyskupija, VšĮ "LDK atmintis", LGHD.

Pivašiūnuose į aštuonias dienas trukančius Žolinės atlaidus kasmet susirenka apie 30 tūkst. tikinčiųjų. Ant kalvos stovinčią Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią, garsėjančią Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslu, aplanko Lietuvos katalikų bažnyčios vyskupai.

2012 m. liepos 14 d.  Iškilmingas kilmės liudijimų įteikimo renginys  prasidėjo mišiomis  Šv.Jonų bažnyčioje. Visus įeinančius prie universiteto vartų pasitiko klubo "Viduramžių pasiuntiniai" riteriai. Po mišių vyko teatralizuotas riterių pasirodymas Universiteto kieme.

Aktų įteikimo ceremonija vyko Vilniaus universiteto teatro salėje.  Renginį vedė LGHD Dokumentų patikros komisijos kancleris Vytautas Saulevičius, kalbėjo svečiai: LGHD garbės nariai Undinė Nasvytytė, Edmundas Rimša, LGHD narys Jonas Ragauskas, LGHD DP komisijos pirmininkas  ir VšĮ "LDK atmintis" direktorius Danielius Vervečka. Kilmės liudijimai buvo įteikti 76  asmenims, vienam - herbo liudijimas.

Grojo Vilniaus medžiotojų pučiamųjų ragų orkestras. Pasibaigus įteikimui gavusieji aktus, jų svečiai, LGHD nariai susirinko Šventinė taurei Universiteto restorane