Spausdinti

LDK kunigaikščiai XV-XVI a.

pilys

Šių XV a. iškilusių kunigaikščių giminių (Ostrogiškiai, Zbaražskiai-Višniovickiai ir kt. vardai, susiję su tėvonine (alodine) valda, kurioje ilgainiui radosi pilis ir ji tapo barnduoline, pagrindine giminės žemėvaldos dalimi:

Zbaražskiai - Zbaražas, Sanguškos-Koširskiai - Kamenis Koširskas, Višnioveckiai - Višniovecas, Ostrogiškiai - Ostrogas, Olelkaičiai-Sluckiai - Sluckas, Čartoriskiai - Čartoriskas, Alšėniškiai-Dubrovickiai - Alšėnai.

 

Ostrogiškiai

- sena Voluinės žemės kunigaikščių giminė - Ostrogo pilis

Konstantinas Ostrogiškis - 1498 gauna privilegiją iš Aleksandro pasistatyti pilį Dubno kaime. Šios giminės tėvonijos pilys: Dubnas. Zvegola, Zdetelis, Polonė, Rivnas, Stepanė, Dorogobušas, Krasilovas, Černechovas, Žulžinecas, Jampilis, Chlapotynas, Turovas.

Sanguškos

- 1443 m. Kazimieras suteikė raštą, kuriuo pažymima. kad Ratnė (vakarinėje Voluinės dalyje) ir Vetlė (į šiaurės rytus nuo pirmosios) atiduodamos kaip tėvonija Sanguškoms. Sanguškos giminės pradininko tėvas Teodoras Algirdaitis buvo gavęs šiose apylinkėse savo dalį, kuri laikui bėgant tapo tėvonine.

 Sanguškų giminė skilo į dvi linijas: Koširskių ir Kovelskių. Jų pilys: Ratnė, Vetlė, Kamenis Koširskas, Kovelis, Kleveckas, Goruchovas, Zvenigorodas, Volodavas.

Zbaražskiai-Višnioveckiai - 1463 m. turto dalybomis tarp brolių Vasilijaus, Simono ir Soltano Zbaražskių: Zbaražo, Kolodno, Dvoro pilys.

Mykolas Zbaražskis buvo naujos Višnioveckių giminės pradininkas.

Abi giminės buvo kilusios iš Gediminaičių Algirdaičių giminės. Pilys: Zbaražo, Kolodno, Dvoro, Višnioveco, Peremylio, Turijsko, Gricovo.

Mstislavskiai-Zaslavskiai

Giminės pradininkas buvo nuo didžiojo kunigaikščio sosto 1345 m. savo brolių nuversto Gedimino sūnaus Jaunučio, vėliau gavusio valdyti Zaslavlį (apie 20 km nuo Minsko), sūnus Mykolas. Prieš 1495 m. mirė Jonas Lengvenis, Simono Lengvenio (Algirdo sūnaus) anūkas, kuris bene pirmasis buvo pradėtas vadintis Mstislavskiu. Pilys: Mstislavlis, Mglinas, Molodečnas, Radomlis, Lasia.

Žaslavskiai

kilęs iš Ostrogo, giminės pradininko Jurgio tėvas buvo Vasilijus Ostrogiškis. XV a. pabaigoje turto dalybų su broliu Ivanu metu jam atiteko Zaslavlis (į rytus nuo Kameneco). Tokiu būdu atsiranda giminės vardas Žaslavskiai. Jurgio sūnus Andrius, būdamas bevaikis, 1520 m. įsivaikino Ilją Pstrogiškį, jam užrašė trečiąją dalį savo tėvoninės valdos, tarp kurių buvo ir Zaslavlio, kaip pagrindinės tėvonijos valdos dalis. Kitos pilys: Bialgorodas.

Čartoriskiai

1496 m. kunigaikščiui Simonui Čartoriskiui LDK Aleksandras savo privilegija patvirtino jo tėvo Aleksandro prie Kazimiero ištarnautus Lahoisko, Ostašino, Sporovo, Lameneco dvarus. Kt. pilys: Propoisko, Čečersko, Čartorisko, Litovyžo, Vladimiro, Bialgorodo (ne Žaslavskių).

Olelkaičiai-Sluckiai

Vladimiro Algirdaičio sūnus Aleksandras (Olelka) buvo šios giminės pradininkas, apie 1440 m. Kazimiero paskirtas valdyti Kijevo kunigaikštystės, kurią XIV a. pabaigoje dar valdė jo tėvas. Vladimiro proanūkis - Simonas Olelkaitis. 1537 m. Simono sūnui Jurgiui Lietuvos metrikos akte įvardytam Sluckiu, remiantis LDK Aleksandro išduotu raštu, buvo patvirtintas Slucko ir Kopyliaus pilių teisės. Jurgio Sluckio motina Anastasija 1516 m. iš Žygimanto Senojo išsirūpino privilegiją, kuria jai buvo dovanotas Liškiavos dvaras su teise jame pastatyti pilį, bet nepasinaudojo.

Alšėniškiai

Lietuvos metraščiuose užfiksuota, kad 1306 m. Giedrius prie savo valdoje buvusio ežero pastatė pilį, nuo tada vietovė ir pradėjusi vadintis Giedraičiais. Alšys pastatęs savo kunigaikštystėje pilį ir pavadino ją vardu Alšėnais.

XIV a. šaltiniuose sutinkamas giminės vardas, nurodantis Alšėnų valdą. Simonas Alšėniškis (penktos kartos atstovas nuo giminės pradininko Algimanto) XV a. pabaigoje titulavosi Lucko seniūnu. 1507 m. Voluinės Stepanėje jau stovėjo pilis. Simonas Alšėniškis iš LDK Aleksandro gavo privilegiją Stepanės miestelyje organizuoti jomarką. 1541 m. buvo surašytas kunigaikščių Alšėniškių-Dubrovickių priminimas valdovui, kuriuo buvo įtvirtintas Stepanės priklausymas šiai giminei. XVI a. pirmoje pusėje Gluskas minimas kaip Alšėniškiams-Dubrovickiams priklausanti valda. Minimas ir Jurgis Jonaitis Dubrovickis Alšėniškis 1525 m. gavęs leidimą prie Glusko pilies organizuoti jomarką. Višgorodas Voluinėje (nepainioti su pilimi prie Dniepro) buvo taip Alšėniškių. Minima Volpa.

Pagal Vytauto Volungevičiaus knygą "Pilies šešėlyje"