Atkurtosios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ponų tarybos (toliau – LDK PT) pirmasis renginys – konferencija „Kilmingųjų indėlis į Lietuvos valstybingumo kūrimą“ skirta paminėti Lietuvos Valstybės atkūrimo 100 metų ir Lietuvos bajorų draugijos 90 metų įkūrimo sukakčiai, kuri įvyko 2018-02-25 Raudondvario pilyje (Pilies g. 1, Raudondvaris, Kauno rajone). Konferencijos pradžioje buvo sugiedotas Lietuvos himnas. Sveikinimo žodį tarė VšĮ „Raudondvario dvaras“ direktorė Snieguolė Navickienė, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Kovo 11-oios akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras Leonas Milčius. Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonas kunigas dr. Saulius Paulius Bytautas taip pat pasveikino susirinkusius, džiaugėsi, kad konferencijoje dalyvauja įvairių organizacijų vadovai po viena vėliava ir linkėjo tolerancijos vieni kitiems. Konferencijoje dalyvavo virš 100 dalyvių.
LDK PT valdybos susirinkimų pirmininkas Grafas Anton von Gravrock perskaitė atsiųstus sveikinimus. „Labai džiaugiamės sveikinimu gautu iš Grafo Profesoriaus Giusepe Tedeschi. Jis yra Popiežiaus rūmų džentelmenas (FamigliaPontificia), Juodkalnijos Karališkosios šeimos oficialus atstovas, Maltos ordino riteris, Jeruzalės Šv. Kapo ordino riteris, Šv. Mauricijaus ir Lozoriaus ordino riteris ir t.t. Savo sveikinime, kurio viso leiskite man neskaityti, jis sveikina mus su Valstybės atkūrimo 100 ir maloniai perduoda šiltus linkėjimus nuo Juodkalnijos Karališkos Šeimos ir jos galvos Jo Aukštybės Princo Nikolos II Petrović-Njegoš, kuris yra Juodkalnijos Karaliaus Nikolos II pro-vaikaitis.
Taip pat atskirai norime paminėti sveikinimą, kurį mums atsiuntė Jo Ekscelencija don Michele Thomas Pius Sprenger-Menzel. Jis yra šiais metais 800 metų nuo įkūrimo mininčio Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo ordino (dar vadinamo mercedarais) riteriškosios šakos Didysis Magistras. Savo laiške jis sveikina mus visus su šia gražia mūsų šalies sukaktimi ir kviečia, kartu su jo atstovaujamo Ordino nariais prisidėti, kad pasaulyje būtų daugiau laisvės. Taip pat prašo Visagalio Viešpaties Dievo ir Švč. Mergelės Marijos laiminti mūsų šalį.
Mus sveikina ir šilčiausius linkėjimus siunčia Savojos (Karališkosios Italijos šeimos) dinastijinių ordinų oficialus atstovas (Delegato) Skandinavijos šalims, Šv. Mauricijaus ir Lozoriaus ordino riteris Dr. Alexander Scheel-Exener.
Šią šaltą žiemos dieną yra smagu pasidalinti sveikinimais, kurie atvyko iš tolimosios Afrikos. Mus pasiekė malonus laiškas iš vienos tradicinių Ugandos Bunyoro-Kitaros karalystės atstovų. Tai leidžia mums pažinti koks nuostabus ir savo istorija bei kultūra turtingas pasaulis supa mus.
Ir ypač malonu pranešti, kad sulaukėme ypatingai draugiškų palinkėjimų iš Vokietijos Wilhelm Albert kunigaikščio von Urach, hercogo von Urach, grafo von Wurttenberg šeimos.“
Konferencijoje pranešimus skaitė: doktorantas Eimantas Gudas (Lietuvos istorijos institutas, Vilniaus Universitetas, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai); dr. Asta Lignugarienė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas); prof. Arvydas Palevičius (Kauno technologijos universitetas); prof. Valdas Rakutis (Lietuvos Gen. J. Žemaičio karo akademija); prof. Rimvydas Petrauskas (Vilniaus universitetas). Konferencijos moderatorius – prof. Mindaugas Stankūnas (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas).
Skaityti pranešimai: „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir Lietuvos aukštosios aristokratijos vedybinė politika: endogamija ir už jos ribų“; „Bajorijos situacija paskutinio Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio ir Lenkijos Karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio laikais“; „Kilmingosios Sipavičių giminės (h. Lis) atstovų veiklos pėdsakai istoriniuose Lietuvos valstybingumo vingiuose“ „Prof. Jurgis Karuža ir kiti kilmigųjų palikuonys medikai Tarpukario Lietuvoje“.
Prof. Rimvydas Pertrauskas pristatė savo parengtą naujausią monografiją „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politika ir visuomenė vėlyvaisiais viduramžiais“.
Konferencijos pabaigoje vyko diskusija apie LDK kilmingųjų palikuonių vaidmenį pradedant Lietuvos valstybingumo antrąjį šimtmetį. Diskusijoje dalyvavo LDK Atminties rūmų direktorius Danielius Vervečka, prof. R. Pertrauskas ir E. Gudas.
Konferencijos metu Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos garbės vadas Juozas Kameneckas taip pat pasveikino susirinkusius konferencijos dalyvius su šimtmečiu. Pristatė Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos naujausią knygą „Lietuvos bajorai – Vasario 16-osios Akto signatarai: Mykolas Biržiška, Donatas Malinauskas, Stanislovas Narutavičius“. Šią knygą rengė šešių istorikų autorių ir recenzentų komanda: VDU prof. dr. Jonas Vaičenonis, ŠU prof. dr. Aistė Lazauskienė, Gediminas Kasparavičius, Solveiga Lukminaitė, Matas Toliušis, Deimantas Ramanauskas.
Renginio metu buvo apdovanoti asmenys LDK organizacijų įsteigtais medaliais „Už indėlį į LDK istorinį kultūros paveldą“ ir Lietuvos atsargos karininkų sąjungos įsteigtais Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio atminties medaliais.
Konferencijos metu grojo profesionalus styginių duetas „DuoViola“ (Kauno miesto simfoninio orkestro solistai Gertrūda Beinarytė-Krunglevičienė ir Laimis Krunglevičius). Renginio vedėjai – LDK PT valdybos susirinkimų sekretorius Artūras Giedraitis ir Kristina Giedraitienė.
Konferencijoje dalyvavo Lietuvos prezidento Antano Smetonos giminaitis – Kent Alexander Robertson Chodakowski:
„My connection to Smetona: Antanas Smetona first met my family through being a tutor for my grandfather, Romanas Chodakauskas. He was introduced through Jonas Jablonskis, who was a friend of my great grandfather. It was in my family’s estate at Gavenoniu that Smetona met Sofija, my great aunt. They got married. So, Antanas Smetona is my great uncle through marriage.
Sofija’s sister Jadvyga (my other great aunt) was married to Tubelis, the prime minister. I am friends with Tubelis’ grandson Peter who lives in New York.“ Taip savo giminystę įvardija mūsų svečias Kent Chodakowski.
Pirmą kartą LDK PT konferencija buvo transliuota tiesiogiai internetu. Tiesioginės transliacijos iš konferencijos vaizdo medžiagą galima žiūrėti iš dviejų dalių:
1 dalis: www.facebook.com/LDKatmintis
2 dalis: www.facebook.com/LDKatmintis
Zigmanto Katino nuotraukos
Taip pat filmuota medžiaga p. Stepono Kubecko: