2023 11 24 d.  Kaune vyko  Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (toliau — VLIK'as) – lietuvių antinacinio (vėliau – antisovietinio) pasipriešinimo organizacijos 80-mečio paminėjimas. Renginį Kaune inicijavo ir vedė   Šv. Adalberto – LDK – riterių ordino narys, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas dr. Raimundas Kaminskas.

Minėjimo dalyviai  prie prof. Stepono Kairio (pirmojo VLIK'o pirmininko, 1918 m. Vasario 16-osios Akto signataro) biusto Aukštaičių g. padėjo gėlių ir uždegė simbolinę žvakutę. VLIK'o steigėjo sūnus Arvydas Brunius dalijosi prisiminimais apie savo tėvą  Klemensą Brunių (1906-1976). Apie VLIK'o svarbą šių dienų Lietuvai kalbėjo Kauno m. savivaldybės tarybos narys Kazys Rimeikis, Kauno liuteronų bažnyčios klebonas kun. Saulius Juozaitis,  doc. dr. Romualdas Povilaitis, VDU Alumnų klubo prezidentas Džiugas Juknys,  Panemunės bendruomenės centro pirmininkas Gediminas Žukauskas.  Apie  Vasario 16-osios Akto signataro Stepono Kairio atminimo įamžinimo objektus Kaune kalbėjo dailininkas, kultūros paveldo vertybių specialistas Jonas Lukšė. Vėliau renginio dalyviai atėjo apžiūrėti  pastato Parodos gatvėje  Nr. 21, kuriame buvo kuriamas VLIK'as. Renginio pabaigoje Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Kauno skyriaus būstinėje  vyko diskusija tema: ISTORINĖS ANTINACINIO IR ANTISOVIETINIO PASIPRIEŠINIMO PAMOKOS ATEITIES LIETUVAI. Diskusijoje savo mintimis dalijosi Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos  vadovė Kristina Giedraitienė, LPKTB Kauno skyriaus pirmininkė Aldona Krinickienė, kun. Saulius Juozaitis,    prof. Aleksandras Vitkus, doc. dr. Algimantas Kurlavičius, doc., dr. Romualdas Povilaitis, Šv. Adalberto – LDK - riterių ordino organizacijos vadovas Artūras Giedraitis, buvęs Kauno rajono meras, tremtinys Valentinas Senovaitis ir kiti svečiai.

Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (toliau — VLIK'as) – lietuvių antinacinio (vėliau – antisovietinio) pasipriešinimo organizacija  buvo įkurta 1943 m. lapkričio 25 d. Kaune ir veikė iki 1992 metų, kol buvoo atkurta Lietuvos Valstybė.

VLIK'ą sudarė devyni savo politines partijas ar pasipriešinimo organizacijas atstovaujantys veikėjai  (S.  Kairys,  J.  Audėnas, A. Damušis,  B. Gaidžiūnas,  J. Katilius,  K. Brunius,  B. Kazlauskas ir kiti).

Pagrindinis VLIK'o tikslas buvo okupuotos Lietuvos išlaisvinimas ir suvereniteto atkūrimas.

VLIK'o  svarbiausia veiklos sritis  nacių okupuotoje Lietuvoje  buvo informacinė propagandinė veikla : rinko ir platino informaciją apie padėtį Lietuvoje, rengė atsišaukimus, memorandumus antinacinio pasipriešinimo, gyventojų pasiruošimo antrajai sovietinei okupacijai, lietuvių padėties pabėgėlių stovyklose, pagalbos jiems suteikimo, emigracijos klausimais. Sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, VLIK'as tapo antisovietinio pasipriešinimo organizacija, užmezgė ryšius su krašto rezistenciniu judėjimu.

VLIK'as rengė ir platino pareiškimus, peticijas, memorandumus sovietinės okupacijos, žmogaus teisių pažeidimų, bažnyčios ir tikinčiųjų padėties Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse klausimais. Rengė Lietuvos istorijai reikšmingų datų minėjimus, prisidėjo organizuojant antsisovietines akcijas („taikos kruizą“, „Baltijos žygį“), buvo vienas iš Baltijos šalių tribunolo Kopenhagoje iniciatorių. Rinko ir paviešino informaciją apie lietuvius politinius kalinius, disidentus, pabėgėlius iš okupuotos Lietuvos, teikė jiems materialinę ir moralinę pagalbą.

VLIK'as prisidėjo organizuojant laidų lietuvių kalba transliavimą per radijo stotis „Amerikos balsas“, „Laisvosios Europos radijas“, bendradarbiavo su įvairių radijo stočių lietuviškomis redakcijomis. Organizavo ir koordinavo lietuviškų radijo programų rengimą ir transliavimą per radijo stotis Vatikane, Romoje, Madride (Ispanijoje), Maniloje (Filipinuose).

2023 11 11 d. Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios klebonas kunigas, Lietuvos skautų kapelionas, šaulys, karys savanoris, kelių karinių ir istorinę atmintį puoselėjančių organizacijų kapelionas, teol. dr. Saulius Paulius Bytautas OFM ir J.P. Kanauninkas, kunigas Stanislovas Krumpliauskas aukojo Šv. Mišias už visus protėvius. Laisvės kovų dalyvis, Anykščių r. ir Zarasų krašto Garbės pilietis J.P. Kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas savo pamoksle akcentavo Žemaičių vyskupijos įsteigimo peripetijas, drąsių ir garbingų žemaičių kovą už tikėjimo išsaugojimą, citavo Popiežių Pranciškų, kuris viešėdamas Lietuvoje  pasakė: „Neužmirškite savo tautos šaknų.“

Po Šv. Mišių aukos, bažnyčioje vyko iškilminga ceremonija : Kilmės liudijimų įteikimas ir naujų narių priėmimas į LDK  Kilmingųjų palikuonių bendriją bei Šv. Adalberto-LDK--riterių ordiną.

Sveikinimo žodį susirinkusiems tarė Lietuvos archyvų tarybos prie LR kultūros ministerijos pirmininko pavaduotoja, Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, koordinacinės tarybos vicepirmininkė, Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo vadovė Kristina Giedraitienė, Žemaičių bajorų draugijos Vadas Stasys Kasparavičius ir Kanclerė Stasė Jokšienė. Sveikintojai įteikė atminimo dovanas Kunigams ir šventės organizatoriams.

Šv. Adalberto-LDK--riterių ordino vadovas Artūras Giedraitis džiaugėsi, kad Ordino nariams suteiktas raštiškas Šv. Tėvo Popiežiaus Pranciškaus Apaštališkasis palaiminimas ir Ordino narių gerb. Kunigų pastovi globa, leidžia daryti reikšmingus darbus, kartu su kitomis organizacijomis puoselėjant Lietuvos istorinę atmintį: pastatyti paminklai istorinėse vietovės Dubičiuose ir Sudarge, organizuoti tarptautiniai renginiai minėjimai Kaune – generolo Tado Kosciuškos 200-ųjų mirties metinių, LDK kariuomenės pergalės prie Polocko 500 – ųjų metinių progomis, pagaminti ženklai apdovanojimai istorinėms datom atminti, organizuotos tarptautinės mokslinės konferencijos istorinėmis temomis, plečiamas bendradarbiavimas su analogiškomis organizacijomis užsienyje. Mūsų organizacijos ir atskiri nariai aukojo reikšmingas sumas  Laisvės kario skulptūrai Kaune, memorialo Laisvės kovu dalyviams Kryžkalnyje,  paminklo Lietuvos diplomatui, poetui LDK kilmingųjų palikuoniui Oskarui Milašiui (1877-1939) Fontenblo miestelyje, netoli Paryžiaus, statybai. Savo pasisakymuose kunigas Saulius Paulius Bytautas OFM pabrėžė, kad Ordino nariai finansiškai rėmė Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios Švč. Trejybės altoriaus restauraciją ir dabar jame saugoma Gniezno (Lenkija)  arkivyskupo dovanota Šventojo Adalberto kaulo dalis – pirmojo laipsnio relikvija, atgabenta į Lietuvą, kur dar gyvas būdamas taip troško atvykti Šv. Adalbertas. Ordino vadovas Artūras Giedraitis, Kancleris prof. habil. dr. Arvydas Palevičius, Kapitulos nariai Raimundas Charževskis, Vaidas Morkevičius, narės Evelina Barauskienė ir Judita Liaudanskaitė simbolinės ceremonijos metu naujiems nariams įteikė dekretus ir insigninius  ženklus.

LDK atminties rūmų ir LDK kilmingųjų palikuonių bendrijos vadovas Danielius Vervečka sveikino naujai priimamus į LDK kilmingųjų palikuonių bendriją narius, įteikė Kilmės liudijimus, simbolinius LDK piliečių pasus, insigninius ženklus ir simbolinius Pareiginius titulinius dekretus. Įteikimo ceremonijoje dalyvavo J.P. Kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas, kunigas klebonas dr. Saulius Paulius Bytautas,  Žemaičių bajorų draugijos Vadas Stasys Kasparavičius ir Kanclerė Stasė Jokšienė, Lietuvos archyvų tarybos prie LR kultūros ministerijos pirmininko pavaduotoja Kristina Giedraitienė.

Renginio metu garbės sargyboje stovėjo LDK atminties rūmų šarvuotų riterių klubo nariai, grojo Mažosios Lietuvos medžioklės ragų ansamblio “Kurtinys” nariai.

Visi dalyviai buvo pakviesti papietauti grafų Tiškevičių rūmuose, kavinėje „Pas grafą“ – dar 1875 metais grafo Juozapo  Tiškevičiaus iniciatyva sukurtame  žiemos sode.

Po pietų šventės dalyviai aplankė žiemos sodą bei Kretingos muziejaus ekspozicijas, esančias centriniuose rūmuose, vandens malūne ir ūkvedžio name.

Fotografė Karina Kanėvskytė - Misevičienė

2023 08 04 Biržų krašto muziejaus „Sėla“ direktorės p. Editos Lansbergienės maloniu kvietimu tradicinė Biržų miesto šventė prasidėjo  knygos „Signatarų genealogijos. 1918 m. Vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai“ pristatymu Biržų pilies arsenale. Knygą išleido Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija (LGHD). Jos vadovė ir knygos leidybinė grupės koordinatorė Kristina Giedraitienė pasakojo, kad knygos autoriams teko išskirtinė pareiga – prisiliesti prie Lietuvą sukūrusių asmenybių, apie jas visas surinkti dokumentus ir istorijas į vieną vietą, ir perteikti taip, kad jos priartėtų prie skaitytojo. Knygoje pristatytos ir abiejų biržiečių – Alfonso Petrulio ir Jokūbo Šerno genealogijos. Profesorius Liudas Mažylis, knygos įžanginio straipsnio autorius, į pristatymą atsivežė ir naujesnius savo atradimus – autentiškus dokumentus su biržiečių signatarų parašais. Alfonso Petrulio parašą rasti nebuvo lengva, bet vis tik pavyko aptikti Pivašiūnų parapijoje, kur Alfonsas Petrulis kunigavo.

Knygos sutiktuvės įvyko tą dieną, kai pagal krikšto metrikų įrašą Alfonsui Petruliui sukako 150 metų (pagal Grigaliaus kalendorių ši data koreguotųsi). Apie šį iš Biržų krašto kilusį signatarą straipsnį knygai paruošė ir genealoginę schemą parengė Vidimantas Kučas, dailininko, grafiko Antano Kučo sūnus, kuriam pavyko atrasti dokumentų, liudijančių bajorišką Petrulių giminės kilmę. Į renginį atvyko gausus pulkas Petrulių giminės atstovų, o Algis Petrulis  – ministro Vytauto Petrulio vaikaitis – su žmona atskrido net iš JAV.

Į renginį atvykęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingųjų palikuonių bendrijos vadovas Danielius Vervečka įteikė bajorišką kilmę patvirtinančius liudijimus trims Petrulių šeimos atstovams – Algiui Petruliui, Nijolei Petrulytei Štriupkuvienei ir jos sūnui Simonui.

LGHD vardu už finansinę paramą Biržų r. savivaldybei dėkojo Artūras Giedraitis. Jis perdavė mero pavaduotojai Astrai Korsakienei Biržams skirtus knygos egzempliorius, o LGHD vadovė K. Giedraitienė knygą įteikė leidinio rėmėjui Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkui, Biržų rajono Garbės piliečiui Donatui Balčiauskui.