Mieli broliai ir seserys Kristuje, 

„Kiek rovė — neišrovė. / Kiek skynė — nenuskynė.

Todėl, kad tu — šventovė. / Todėl, kad tu — tėvynė.“     

Dėkojame Viešpačiui, kad leido susitikti Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai Šventovėje ir Šv. Mišių aukoje padėkoti, paprašyti tolimesnės Jo Globos. Esame dėkingi Ponų Tarybai, kad dar kartą nuvalė laiko dulkes ir iškėlė į šviesą LDK – MŪSŲ protėvių kilmę ir jų didingumą.

Istorija turi būti dėkinga LDK gyvavimo laikotarpiui, per kurį tapo krikščioniška, katalikiška  šalimi. Dauguma istorikų LDK pradžia laiko Mindaugo laikus, kai buvo suvienytos baltų žemės. Priėmus krikštą, popiežius Inocentas IV karūnavo Mindaugą su Morta pašventintomis karūnomis. Tai buvo žingsnis tarptautinio pripažinimo link. 

Tuo laikotarpiu kilo šventovės – bažnyčios, vienuolynai, dvarai, augo rūmai, mokslo įstaigos, vystėsi švietimas, kūrėsi menai.

Įsivaizduokime, jei nebūtų Goštautų, Radvilų, Pacų, Valavičių, Pliaterių ir kt. - Lietuva būtų tuščia. Už nuopelnus Lietuvai, už laisvės kovas buvo pagerbiami titulais.

„Atrodo, kad lig šiolei / per lietų, vėją, sniegą

visi mes, tartum broliai, /po ta skara užmiegam.“           

Mes susirinkome Misijų sekmadienio išvakarėse. Misijos – tai Dievo Žodžio skelbimas.                                             

Šiandien būti tikinčiu – reiškia būti misionieriumi – turėti Dievo dovaną. Visi mes, ieškodami savo tautos, kultūros, praeities, tampame misionieriais - puoselėjantys LDK kilmę, didingumą. Tai reiškia, nešantys praeitį į ateitį.

Jauna bajoraitė Emilija Pliaterytė, subūrusi Dusetų bažnyčios šventoriuje tūkstantinę minią, su Dievu ir meile širdyje, išeina kovoti prieš maskolius. Didvyriškumo pavyzdžių apsčiai ir šiandien – Ukraina gina savo laisvę.

Džiaugiuosi, kad karžygės E.Pliaterytės medalis įteiktas Stasei Goštautienei iš Zarasų. Ji domisi Goštautų giminės istorija: pateikė 11 šios šeimos palikuonių, pripažintų kilmingais, anketas, išleido knygą „Goštautų genealoginė esė“, rinkdama medžiagą, atskleidžia LDK protėvių kilmę.  

AČIŪ visiems, kurie daro kilnius darbus, gilinasi į mūsų tautos praeitį, praleidžia daug laiko archyvuose, vartydami istorijos puslapius.

Gaudami liudijimus - savo protėvių kilmės dokumentus – esame jų garbės spinduliuose, o duodami priesaiką, įsipareigojame šviesti ir dirbti tautos labui. Visų pirma – neužmiršti tikėjimo, kaip mūsų identiteto pagrindo.

Daug metų dalyvaudamas garbinguose įteikimuose, pastebiu, kad daugelis asmenų nemoka tikėjimo pradžiamokslio – šv. Mišių aukoje nesižegnoja, neatsakinėja – būna svetimi, tarsi atėję į teatrą. Dauguma nesupranta padorios aprangos tinkamumo.

            Meldžiu Dievą supratimo, taurumo ir dvasios stiprybės mums visiems.  Te Dievas laimina mus visus, kad Lietuvos kilmė ir garbė būtų vilties švyturiu.       

Dusetų Švč. Trejybės bažnyčios klebonas

kan. Stanislovas Krumpliauskas