Skelbimai
Mieli broliai ir seserys Kristuje,
„Kiek rovė — neišrovė. / Kiek skynė — nenuskynė.
Todėl, kad tu — šventovė. / Todėl, kad tu — tėvynė.“
Dėkojame Viešpačiui, kad leido susitikti Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai Šventovėje ir Šv. Mišių aukoje padėkoti, paprašyti tolimesnės Jo Globos. Esame dėkingi Ponų Tarybai, kad dar kartą nuvalė laiko dulkes ir iškėlė į šviesą LDK – MŪSŲ protėvių kilmę ir jų didingumą.
Istorija turi būti dėkinga LDK gyvavimo laikotarpiui, per kurį tapo krikščioniška, katalikiška šalimi. Dauguma istorikų LDK pradžia laiko Mindaugo laikus, kai buvo suvienytos baltų žemės. Priėmus krikštą, popiežius Inocentas IV karūnavo Mindaugą su Morta pašventintomis karūnomis. Tai buvo žingsnis tarptautinio pripažinimo link.
Tuo laikotarpiu kilo šventovės – bažnyčios, vienuolynai, dvarai, augo rūmai, mokslo įstaigos, vystėsi švietimas, kūrėsi menai.
Įsivaizduokime, jei nebūtų Goštautų, Radvilų, Pacų, Valavičių, Pliaterių ir kt. - Lietuva būtų tuščia. Už nuopelnus Lietuvai, už laisvės kovas buvo pagerbiami titulais.
„Atrodo, kad lig šiolei / per lietų, vėją, sniegą
visi mes, tartum broliai, /po ta skara užmiegam.“
Mes susirinkome Misijų sekmadienio išvakarėse. Misijos – tai Dievo Žodžio skelbimas.
Šiandien būti tikinčiu – reiškia būti misionieriumi – turėti Dievo dovaną. Visi mes, ieškodami savo tautos, kultūros, praeities, tampame misionieriais - puoselėjantys LDK kilmę, didingumą. Tai reiškia, nešantys praeitį į ateitį.
Jauna bajoraitė Emilija Pliaterytė, subūrusi Dusetų bažnyčios šventoriuje tūkstantinę minią, su Dievu ir meile širdyje, išeina kovoti prieš maskolius. Didvyriškumo pavyzdžių apsčiai ir šiandien – Ukraina gina savo laisvę.
Džiaugiuosi, kad karžygės E.Pliaterytės medalis įteiktas Stasei Goštautienei iš Zarasų. Ji domisi Goštautų giminės istorija: pateikė 11 šios šeimos palikuonių, pripažintų kilmingais, anketas, išleido knygą „Goštautų genealoginė esė“, rinkdama medžiagą, atskleidžia LDK protėvių kilmę.
AČIŪ visiems, kurie daro kilnius darbus, gilinasi į mūsų tautos praeitį, praleidžia daug laiko archyvuose, vartydami istorijos puslapius.
Gaudami liudijimus - savo protėvių kilmės dokumentus – esame jų garbės spinduliuose, o duodami priesaiką, įsipareigojame šviesti ir dirbti tautos labui. Visų pirma – neužmiršti tikėjimo, kaip mūsų identiteto pagrindo.
Daug metų dalyvaudamas garbinguose įteikimuose, pastebiu, kad daugelis asmenų nemoka tikėjimo pradžiamokslio – šv. Mišių aukoje nesižegnoja, neatsakinėja – būna svetimi, tarsi atėję į teatrą. Dauguma nesupranta padorios aprangos tinkamumo.
Meldžiu Dievą supratimo, taurumo ir dvasios stiprybės mums visiems. Te Dievas laimina mus visus, kad Lietuvos kilmė ir garbė būtų vilties švyturiu.
Dusetų Švč. Trejybės bažnyčios klebonas
kan. Stanislovas Krumpliauskas
DIDŽIAI GERBIAMI PONAI IR PONIOS,
KILMINGIEJI, ŠV. ADALBERTO ORDINO RITERIAI IR DAMOS
Įžengėme į Jubiliejinius metus, kurie ne tik kviečia tikinčiuosius atsigręžti į esminius gyvenimo dalykus, bet atliekant gailestingumo darbus ir atrandant tylą ir gilų ryšį su Dievu, leistis maldingą piligriminę kelionę.
Mūsų protėvių kelionė tęsėsi nuo Krikšto, tapusio LDK jungtimi. LDK – viena didžiausių Europos valstybių, kurioje ėmė klestėti menas, kultūra ir mokslas. Iki šiol džiaugiamės tuo laikotarpiu pastatytomis šventovėmis – mokslo ir dvasios šventovėmis: universitetu, katedromis, bazilikomis, vienuolynais bei dvarų rūmais.
Mūsų protėvių genuose užkoduoti troškimai. Mes paveldime ne tik giminės kilmę, bet ir laisvės kodą. Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji atvedė mus į Nepriklausomybę. Šios dvi datos davė puikią galimybę nuvalyti laiko dulkes, istorijos priešų melą ir klastotojų apnašas.
Kasmet vis labiau įsitikiname Saliamono BANAIČIO 1866–1933 m., Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, žodžių tiesa: „Mūsų brangi tėvynė ne bergždžių ginčų, bet darbo reikalauja. Tik mokykimės tinkamai tarp savęs susitaikyti, sugyventi. Užteks visiems ir vietos, ir darbo“.
Mes kiekvienas kuriame ir auginame savo Tėvynę – šalį, kurią gynė mūsų protėviai. Mylėkime, saugokime ir rūpinkimės savo Tėvyne.
Šiandien mus pasiekė nuostabi žinia: 2025 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureate tapo ponia Kristina Giedraitienė už filantropinę veiklą, ypač jaunų žmonių saviraiškos skatinimą ir rėmimą. LDK kilmingųjų palikuonių bendrijos ir LDK ponų tarybos valdybų bei Šv. Adalberto – LDK riterių ordino narės Kristinos Giedraitienės veikla puikiai atitinka apdovanojimų nuostatus. Džiaugiamės garbingu apdovanojimu, nes Istorijos lobynas, patekęs į jaunimo rankas – taps Valstybės metraščiu, saugančiu LDK istoriją. „Neužmirškite savo tautos šaknų“, - sakė Popiežius Pranciškus.
Dieve, laimink Lietuvą ir jos žmones.
LDK istorinės atminties organizacijų vyriausias Kapelionas Jo Prakilnybė Kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas
Didžiai Gerbiami Ponai ir Ponios, Damos ir Riteriai,
„Velykos - akmenų nuritinimo nuo širdies šventė.
Velykos mus moko, jog tikintysis tik trumpam sustoja kapinėse,
nes yra kviečiamas eiti kartu su Gyvuoju.
Paklauskime savęs: kur link gyvenime einame?“, - sakė Popiežius Pranciškus.
Būdami su Prisikėlusiuoju Kristumi, kasdien dalinkime
Meilę, Žmogiškumą ir Tikėjimą kiekvienam, esančiam šalia.
Linksmų šventų Velykų. Aleliuja.
Kan. Stanislovas Krumpliauskas
LDK KILMINGŲJŲ PALIKUONIŲ BENDRIJA
ŠV. ADALBERTO LDK RITERIŲ ORDINAS
LDK PONŲ TARYBA
LDK ATMINTIES RŪMAI
Apdovanota Šv. Adalberto – LDK – riterių ordino narė
2024 03 18 Panevėžio kultūros centre buvo įteikti LR Seimo įsteigti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“. Už savanorystės kultūros sklaidą šis apdovanojimas įteiktas ir Šv. Adalberto - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės - riterių ordino narei poniai Irenai Duchovskai. Medalį įteikė Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Ceremonijoje dalyvavo daug Irenos Duchovskos pažįstamų ir draugų, tarp ju ir Šv. Adalberto -Lietuvos Didžiosio Kunigaikštystės - riterių ordino nariai bajoras (h. Syrokomlia) Vladislavas Goštautas ir ponia Regina Goštautienė.
Ponia Irena Duchovska dešimties knygų autorė, garsinanti Liaudos ir Nevėžio krašto kultūrinį palikimą, Kėdainių lenkų draugijos pirmininkė, lenkų kultūros dienų ir švenčių rengėja, besidomintiems Lietuvos lenkų kultūra rengianti stovyklas, žygius, plenerus, literatūrinius susitikimus, koncertus, yra subūrusi lenkų dainos ansamblį „Isa“.
