Straipsniai
Visuomenės iniciatyva–paminklas Melno taikos sutarties
600-osioms metinėms atminti (1422-2022 m.)
Reikšmingas Lietuvos Valdovo Vytauto Didžiojo politinis pasiekimas tarpvalstybiniuose santykiuose - Melno taikos sutartis, amžininkų vadinta amžinoji taika, sudaryta 1422 m. rugsėjo 27 d. prie Melno ežero (dab. Lenkijos Respublika) tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės su Kryžiuočių (Teutonų) ordinu - iš esmės buvo pergalės prieš Kryžiuočių ordiną Žalgirio mūšyje (1410 m. liepos 15-17 d.) rezultatų įtvirtinimas ir užbaigė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karus su Kryžiuočių ordinu.
Lietuvai sutartimi buvo galutinai pripažinta Užnemunė (Sūduvos kraštas) ir Žemaitija, pajūrio ruožas nuo Palangos iki Šventosios, taip perskiriant Kryžiuočių ir Livonijos Ordinų valdytas teritorijas. Sutarties data taip pat yra teisinės ir politinės Žemaitijos nepriklausomybės nuo Kryžiuočių ordino istorinis taškas.
1422 m. rugsėjo 27 d. taika, pasirašyta su Kryžiuočių ordinu lietuvių-lenkų kariškoje stovykloje, prie Melno ežero, netoli Osos upės, dešiniajame Vyslos krante, Užnemunės (Sūduvos krašto) sienos buvo taip nustatytos:
„... Sūduvos žemės, taikos labui, turi likti ... Lietuvos kunigaikštijai, šiose sienose:
... reikia keliauti tiesiai iki kitos lygumos, vadinamos Merūniške, ir nuo Merūniškės einant tiesiog iki ežero, vadinamo Vištyčio (Dvystytz), tačiau taip, kad tas ežeras visai paliktų Ordino pusėje, ir nuo to ežero, kaip galima tiesiau, eiti iki upės, vadinamos Lieponos (Lepūną), ištakų arba šaltinių. Nuo tos upės reikia eiti iki ten, kur ji įteka į Širvintos upę, o toliau leidžiantis Širvintos upe iki jos pabaigos, kur ji įteka į Šešupės upę. Toliau keliaujant tiesiog per dykrą iki Nemuno upės kranto, kur iš priešingosios pusės yra upė, vadinama Šventąja, ten, kur ta Šventoji įteka į minėtąją Nemuno upę, — tiek dėl Sūduvos žemės...“.
„...et ab illa area continuando iter directum usque ad aream Mermiski, et a Mermiski eundo directe usque ad lacum, qui vocatur Dwystytz, ita tamen, quod idem lacus remaneat totus ex parte ordinis, et ab eo lacu, quo directius iri potest, ad ortum seu summitatem fluminis, dicit Lepuna, eundem fluvium descendendo usque ad consummationem eius, ubi intrat in fluvium Schyrowinta, et ulterius descendendo eundem fluvium Schyrowinta usque ad consumationem eius, ubi intrat fluvium Scheschuppa, et ulterius directe procedendo per solitudinem usque ad ripam fluninis Memel, ex opposito fluminis, dicti Schwanta, ubi idem fluvius Schwanta intrat fluvium Memel praedictum, et haec quoad terram Sudorum...“
(Tekstas lotynų kalba cituojamas iš leidinio: Istorijos šaltinių tyrimai. Sudarė Artūras Dubonis. 2014 m., Vilnius, Lietuvos istorijos institutas, Vilniaus universitetas. Straipsnis: Tomas Čelkis: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vokiečių Ordino sienų samprata ir delimitaciniai procesai XIII-XIVa. Šaltinio lotynų kalba nuoroda: Liv-, Est- und Curländisches Urkundenbuch (LUB), t. 5, nr. 2637, p. 880–881: hrsg. G. F. Bunge, Riga, 1867, Naujausia 1422 m. Melno taikos sutarties publikacija: Dokumenty strony polsko-litewskiej pokoju mełneńskiego z 1422 roku, wyd. P. Nowak, P. Pokora, Poznań, 2004).
Lietuvos Respublikos Seimas 2022 metus paskelbė Sūduvos metais, pabrėždamas, kad, pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės.
Pasitinkant reikšmingo Lietuvai istorinio įvykio - Melno taikos sutarties - 600-ųjų metinių sukakties (1422-2022) minėjimą, istorinę atmintį puoselėjančios organizacijos inicijavo skulptūrinės kompozicijos sukūrimą ir pastatymą Sūduvos krašte, Sudargo miestelyje. Projekto idėją pasiūlė asociacijos - Šv. Adalberto-Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės-riterių ordinas (vadovas Artūras Giedraitis), Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas (vadovas Egidijus Matulevičius), Kauno apskrities bajorų draugija (vadovė Kristina Giedraitienė), VšĮ LDK Atminties rūmai (vadovas Danielius Vervečka).
Paminklas pastatytas Sudargo miestelyje, tuo pažymint, kad Melno taikos sutartimi nustatytos sienos dalis nuo Vištyčio ežero iki Nemuno ties Sudargo piliakalniais išliko nepakitusi iki šių dienų (taip ilgai nekintanti siena yra unikalus atvejis visos Europos istorijoje).
Paminklo (skulptorius Saulius Kriščiukaitis) kompoziciją sudaro šie simboliniai elementai: Paminklo (skulptorius – Saulius Kriščiukaitis) kompoziciją sudaro šie simboliniai elementai: laiptai – politinio sprendimo siekis; gotikinės arkos įskilimas viršuje – priešiškų šalių susitarimas dėl taikos, po kurio vis tiek nepalaikoma draugystė (meninis sprendimas siekiant suteikti gotikinei architektūros detalei dinamikos); ne kovinėje padėtyje atremtas kalavijas – kovų ir nesutarimų pabaigos, bet drauge budrumo simbolis.
Pagal Melno taikos sutartį Kryžiuočių ordinas galutinai atsisakė bet kokių teisių ne tik į Užnemunę (Sūduvos kraštą), bet ir į Žemaitiją, Lietuva teisiškai įtvirtino priėjimą prie Baltijos jūros, ruože nuo Palangos iki Šventosios, o po šios sutarties pasirašymo buvo baigti 200 metų trukę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karai su Kryžiuočių ordinu.
Nuoširdžiai dėkojame visiems geros valios talkininkams, rėmėjams, projekto vykdytojams – tik Jūsų dėka svarbi Lietuvos istorijai data bylos šią žinią ir ateinančioms kartoms!
The monument to commemorate the 600th anniversary of the Melno Peace Treaty – as a result of the social initiative (1422-2022)
A significant political achievement of the Lithuanian ruler Vytautas the Great in interstate relations - the Peace Treaty of Melno, known by contemporaries as the Eternal Peace, has been concluded on 27th of September, 1422 near the Lake of Melno (now the Republic of Poland) between the Grand Duchy of Lithuania and the Kingdom of Poland with the Order of the Teutonic Knights. Basically it was the consolidation of the results of the victory over the Order of the Teutonic Knights in the Battle of Tannenberg (Žalgiris in Lithuanian, July 15-17th, 1410) and ended the wars between the Grand Duchy of Lithuania and the Teutonic Order.
Užnemunė (Sūduva, Sudovia region) and Žemaitija (Samogitia), the coastal stretch from Palanga to Šventoji, were finally recognized by the treaty for Lithuania, thus redistributing the territories controlled by the Teutonic and Livonian Orders. The date of the treaty is also a historical point of legal and political independence of Žemaitija (Samogitia) from the Teutonic Order.
The Seimas of the Republic of Lithuania announced 2022 as the year of Sūduva (Sudovia) emphasizing that after the signing of the Melno Peace Treaty, Sūduva region was permanently annexed to the Grand Duchy of Lithuania.
In anticipation of the commemoration of the 600th anniversary (1422-2022) of a significant historical event for Lithuania - the Peace Treaty of Melno, organizations that nurture historical memory initiated the creation and installation of a sculptural composition in Sudargo town, in Sūduv (Sudovia) region. The idea of the project was proposed by members of associations - Order of Knights of St. Adalbert-Grand Duchy of Lithuania (head Artūras Giedraitis), Association of Lithuanian Noble Lands (head Egidijus Matulevičius), Kaunas County Nobles' Society (head Kristina Giedraitienė), Community of the Nobles Descendants (head Danielius Vervečka).
The monument was built in the town of Sudargas, thereby noting that the part of the border established by the Melno Peace Treaty from Lake Vištytis to the Nemunas river at the mounds of Sudargas has remained unchanged to this day (a border that has not changed for so long is a unique case in the history of all of Europe).
The composition of the monument (sculptor Saulius Kriščiukaitis) consists of three symbolic elements. The stairs symbolize seeking a political solution. The Gothic arch with the split at the top symbolizes the peace agreement between the hostile countries that still remain unfriendly (an artistic solution with the aim of adding dynamism to the Gothic architectural detail). And the sword that is propped up in a non-combat position symbolizes the end of fights and disagreements, but as a weapon it remains a symbol of vigilance.
According to the Melno Peace Treaty, the Teutonic Order finally renounced any rights not only to Užnemunė (Sūduva, Sudovia region), but also to Žemaitija (Samogitia); Lithuania legally established access to the Baltic Sea, in the stretch from Palanga to Šventoji, and after the signing of this treaty, the 200-year-long Wars between the Grand Duchy of Lithuania and the Teutonic Order ended.
We sincerely thank all well-wishers, supporters, executors of the project - only thanks to you, this important date for the history of Lithuania will be passed on to future generations!
FINANSINĘ PARAMĄ PAMINKLO STATYBAI SUTEIKĖ /FINANCIAL SUPPORT FOR THE CONSTRUCTION OF THE MONUMENT WAS PROVIDED BY:
- Ričardo Kliučinsko labdaros ir paramos fondas
- UAB „Bakūžė LT“, vadovai Vaidas Morkevičius ir Valdas Morkevičius
- Zenonas Skibiniauskas, UAB „Laktopolis“ vadovas
- Auridas Skibiniauskas, UAB „Laktopolis“ vykdantysis direktorius
- Giedraičių šeimos labdaros ir paramos fondas
- LDK kilmingųjų palikuonių bendrija, vadovas Danielius Vervečka
- UAB „Modopak“, direktorė Odeta Vaitiekūnienė
- Kauno apskrities bajorų draugija, vadovė Kristina Giedraitienė
- Aleksandras Selezniovas
- Šv. Adalberto-Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės-riterių ordinas, vadovas Artūras Giedraitis
- Modestas Vaitiekūnas
- Algimantas Kačiuška
- Vladislavas Goštautas
- Zofija Greathouse
- Stefanija Borzenkienė
- Janina Pesliakienė
- Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas, vadovas Egidijus Matulevičius
- LDK ponų taryba, vadovas Artūras Giedraitis
- Albinas Dementiška
- Vitalija Kalvelienė
- LDK atminties rūmai, direktorius Danielius Vervečka
- Kornelija Vytautė Giedraitytė
- Emilija Giedraitytė
- Vilma ir Kazys Daugėlos
- Rūta Pilypienė
- Irena Daugėlienė
- Prof. habil. dr. Mindaugas Leonavičius
- Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija, vadovė Kristina Giedraitienė
- Lietuvos totorių bendruomenių sąjunga, pirmininkas Motiejus Jakubauskas
- Prof. habil. dr. Arvydas Palevičius
- Raimundas Kaminskas
- Raimundas Charževskis
- Eligijus Survila
- Almantas Variakojis, UAB " Alvas ir Ko" gen. direktorius
- Vesta Survilienė, UAB "Eligita" direktorė
- Vilija Grigalevičienė
- Rolandas Česūnas
- Plk. ltn. Mindaugas Stackevičius
- Jonas Būtautas
- Gediminas Ožalinskas
- Vytautas Giržadas
- Juozas Dowiatt Antanaitis
- Vytautas Janukaitis
- Marijuš Koženevskij
- Zigmantas Katinas
PROJEKTO PARTNERIAI / PARTNERS OF THE PROJECT:
- Vilkaviškio vyskupija, J.E. Vyskupas Rimantas Norvila, Generalvikaras mon. Gintautas Kuliešius
- Sudargo Šv. Jono Krikštytojo parapija, kunigas Zenonas Stepanauskas
- Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios kunigai Virginijus Kelertas ir Juozas Mišeikis
- Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai parapijos klebonas kun. Br. Paulius Saulius Bytautas OFM
- Europos Parlamento narys, prof. dr. Liudas Mažylis
- LR Seimo narys, prof. dr. Valdas Rakutis
- LR Seimo narė Irena Haase
- LR Seimo narys Giedrius Surplys
- Užsienio šalių ambasadoriai, reziduojantys Lietuvoje
- Lietuvos Kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestras kapelmeisteris kpt. Ričardas Kukulskis
- LK majoras Donatas Mazurkevičius
- Žemaitukų arklių augintojų asociacija, pirmininkė Rūta Šveistienė
- VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinė, vadas pulkininkas Rimantas Timinskas
- VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinės Rociškių pasienio užkarda, vadas Dainius Stepšys
- KASP Šakių 205 pėstininkų kuopa, vadas kapitonas Marius Pavliukevičius
- LŠS Suvalkijos Šaulių 4-osios rinktinės Šakių Šaulių 405-oji kuopa, vadas Saulius Venskaitis
- Šakių raj. savivaldybė, meras Edgaras Pilypaitis
- Sudargo bendruomenės centras, pirmininkė Alberta Natalija Dragūnaitienė
- Sudargo seniūnija, seniūnė Rita Grigaitienė
- VšĮ Pasaulio lietuvių centras, direktorius Valdas Kubilius
- Simona Grušaitė-Šukienė
- Neringa Marcinkevičienė
- Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinė Taryba, pirmininkas dr. Audrius Skaistys
- UAB „Blyksnis“ , direktorius Aleksandr Markin
- Ūkininkas Jurgis Miliūnas
- Žemutinės Palėvenės dvaras, savininkė Nijolė Marija Milaknienė
- Žemaičių bajorų draugija, vadas Stasys Kasparavičius
- Tautodailininkas Ričardas Grekavičius
- Karaliaučiaus Lietuvių bendruomenė, pirmininkas Sigitas Šamborskis
- XXVII Knygos mėgėjų draugija, pirmininkė Dalia Poškienė
Fotografija iš leidinio Jučas M., „Vytautas Didysis“, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilnius, 2013, p.82-83.
Sausio 13-oji... amžinas Himnas Laisvei
Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena. Ši diena – tai amžinas Himnas Laisvei. Istorija rašoma kasdien, kasmet. Dėkojame Jums, kad kaskart minėdami šią dieną, mes ne tik prisimename kraupius Sausio įvykius, bet ir naujai juos išgyvename. Lyg kino juostoje prieš akis pralekia 1991 metų kelių dienų sausio vaizdai: didžiuliai liepsnojantys laužai, akimis neaprėpiama beginklių žmonių minia, negailestingai judantys geležiniai okupantų tankai; o ausyse tebeskamba maldos, giesmės ir dainos. Stebino žmonių susiklausymas ir vienybė, draugiškumas ir pagarba. Laikas tolina tik įvykių datą.
Kasmet Sausio 13-ąją aukoju Šv. Mišias už Laisvę. Melstis už Laisvę – tai melstis už Žuvusius... Kasmet kalbėdamas apie Laisvės gynėjus, kalbu apie Meilę. Šventajame Rašte parašyta: „Niekas neturi didesnės meilės kaip tas, kuris savo gyvybę už draugus atiduoda.“ (Jn 15,13).
Tik mylintis žmogus gali ryžtis aukai, nes meilė – varomoji pasaulio jėga. Juk jie visi buvo mylintys ir mylimi. Pirmasis laiškas korintiečiams, esantis Šventajame Rašte – tai puikiausia meilės jėgos, galios ir šviesos charakteristika: „Meilė kantri ir maloni, meilė nepavydi; meilė nesigiria ir neišpuiksta“ (1 Kor 13,4), nes „visa pakenčia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria“ (1 Kor 13,7), bet „dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė - šis trejetas, bet didžiausia iš jų yra meilė“ (1 Kor 13, 13). Beginkliai žmonės tą sausio naktį nepabūgo mirties, kad tie, kurie gyvens po jų, būtų laisvi, kad Lietuva nusimestų sunkų praeities jungą.
Tankai neįveikė Laisvės... Metalas silpnesnis už Žmogaus auką, maldą ir meilę – Dievui, Žmogui, Tėvynei.
13 varpų iki šiol skamba Laisve... Iki šiol kalbame apie Jus: meldžiamės ir dėkojame...
kan. Stanislovas KRUMPLIAUSKAS
2021-07-28 d. Vilniuje, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų didžiojoje menėje įvyko iškilmingas minėjimas, skirtas Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metams paminėti. 2014 metais pasirašytos KOALICINĖS BENDRADARBIAVIMO DEKLARACIJOS IR SUTARTIES dalyvės - Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos - narius sveikino LDK atminties rūmų bei LDK kilmingųjų palikuonių bendrijos vadovas Danielius Vervečka, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos bei Kauno apskrities bajorų draugijos vadovė Kristina Giedraitienė, Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo vadas Egidijus Matulevičius, Žemaičių bajorų draugijos vadas Stasys Kasparavičius; renginyje dalyvavo Klaipėdos krašto bajorų draugijos atstovas Kazys Strazdauskas, nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, koordinacinės tarybos (NOKT) pirmininko pavaduotoja Angelė Jakavonytė. Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino vadovas bei LDK ponų tarybos kancleris Artūras Giedraitis pasveikino visus prasmingo renginio dalyvius ir kartu su LDK ponų tarybos valdybos nariu prof. habil. dr. Arvydu Palevičiumi už Lietuvos istorinio ir kultūrinio paveldo puoselėjimą apdovanojo Lietuvos globėjo Šv. Jurgio IV laipsnio ordinu (apdovanojimo steigėjas VšĮ LDK atminties rūmai) Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorę dr. Vidą MONTVYDAITĘ ir Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Tautinių bendrijų tarybos narį, Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininko pavaduotoją, Lietuvos totorių metų renginių koordinatorių Motiejų JAKUBAUSKĄ.
Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas prof. Adas Jakubauskas savo pranešime apžvelgė Lietuvos totorių bendruomenės istoriją, šventės dalyviams sveikinimus atsiuntė J.E. LR Prezidentas Gitanas Nausėda, Krymo totorių Medžliso (Tautinio parlamento) pirmininkas Refat Chubarov, LR ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, LR ministerijų vadovai, kalbėjo užsienio šalių diplomatai, politikai, visuomeninių organizacijų atstovai. Puikią meninę programą atliko Totorių folkloro kolektyvas "Efsane" (vadovė Elnarai Churlu). Renginio vedėjas Saulius Pilinkus.
Daugiau nei prieš 700 metų totorių kariai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) Valdovo Gedimino pakviesti, kaip LDK sąjungininkai, jau kovojo už Lietuvos valstybę; vėliau dalyvavo visuose karuose ir sukilimuose, kovodami už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, o Lietuvos totorių bendruomenė reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo atkūrimo ir stiprinimo.
Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė 2021 metus Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais.
Šeimos metai – tai Popiežiaus Pranciškaus paskelbtas laikotarpis nuo 2021 m. kovo 19 d. (kovo 19 d. švenčiama šv. Juozapo - Bažnyčios ir Šventosios šeimos globėjo - šventė) iki 2022 m. birželio 26-osios. Šeimos metų pabaigoje planuojama organizuoti jau dešimtąjį pasaulinį šeimų susitikimą, kuris vyks Romoje.
Šventoji šeima - Jėzaus, Marijos ir Juozapo gyvenimas. Juozapas – Jėzaus globėjas. Ir Juozapas, ir Marija visada ėjo Viešpaties vedami. Kadangi Jie vadovaujasi Dievo Tiesa: „Pasibaigus Mozės Įstatymo nustatytoms apsivalymo dienoms, [Juozapas ir Marija] nunešė kūdikį į Jeruzalę paaukoti Viešpačiui, kaip parašyta Viešpaties Įstatyme: Kiekvienas pirmgimis berniukas bus pašvęstas Viešpačiui, - ir duoti auką, kaip pasakyta Viešpaties Įstatyme: Porą purplelių arba du balandžiukus“ (Lk 2, 22-24). Jėzus, augdamas tvirtoje šeimoje, kurią visada gaubė dieviška ramybė, meilė, šviesa ir pasitikėjimas, buvo laimingas. Mons. Adolfas Grušas pabrėžė: „Jei šeima nėra gyvenimo mokykla, ji lieka tik egoizmo viešbučiu“.
„Šeima – pirmoji mokykla, kurioje išmokstame vertinti savo ir kitų talentus ir kur pradedame mokytis gyvenimo drauge meno. Daugumai mūsų šeima yra pagrindinė vieta, kurioje pradedame „justi“ vertybes ir idealus ir išnaudojame savo dorybių ir artimo meilės potencialą“, - kalbėjo Popiežius Pranciškus (2014 m.). Vienas iš 10 Dievo įsakymų: „Gerbk savo tėvą ir motiną“, nes Tėvai – ne tik gyvybės davėjai, bet ir svarbiausiųjų gyvenimo vertybių mokytojai. Rūpestingi Juozapas ir Marija įdiegė Jėzui stipriausius tvirtumo, šventumo, tikėjimo ir pagrindus. Čia jis, stebėdamas Motinos Marijos nuolankumą, švelnumą, išmintį ir ramybę, formavo ir ugdė savo altruistinius įgūdžius, ėmė pavyzdį iš tvirto, mylinčio ir globojančio, bet kartu kantraus ir santūraus Juozapo. Dviejų žmonių sąjunga, pagrįsta atjautos ir dovanojimosi principu, Jam tapo ne tik užuovėja, bet ir šviesios atgaivos oaze. Jėzus ir buvo ta dieviška grandis, vienijanti, jungianti Mariją su Juozapu; ramioje sielų bendrystėje galėjo skleistis ypatinga vaiko - Jėzaus asmenybė. Šventasis Tėvas Pranciškus akcentuoja: „Vienas kito papildymas turi daugybę formų, nes kiekvienas vyras ir kiekviena moteris į santuoką ir vaikų auklėjimą įneša asmeninį indėlį. Šitaip kiekvieno asmeninis turtingumas, kiekvieno asmeninė charizma ir vienas kito papildymas tampa didžiuliu turtu. Ir tai yra ne tik gėris, bet ir grožis“.
Juozapas ir Marija, keliaudami atgal iš Jeruzalės, pasigedę Jėzaus, randa Jį šventykloje. Marija dedasi į širdį vaiko lūpomis prabilusią išmintį: „Kam manęs ieškojote? Argi nežinojote, kad man reikia būti mano tėvo reikaluose?“ (Lk 2,50). Motinos širdis ir Tėvo santūrumas – šventos Šeimos puošmena ir palaima. Popiežius Pranciškus sakė, jog „Nė viena tobulai susiformavusi šeima nenukrenta iš dangaus; šeimoms reikia nuolat augti ir brandinti gebėjimą mylėti. ...Nepraraskime drąsos dėl savo trūkumų ir nesustokime ieškoti tos meilės ir bendrystės pilnatvės, kurią Dievas mums suteikia.“ Mylėti atvira širdimi vaiką, artimą – tobuliausia meilės išraiška, tapusi Šventosios Šeimos principu.
Šventoji Šeima visada buvo ir lieka gražiu vilties ir meilės įrodymu, nes remiasi dieviška išmintimi: „Palaimintas žmogus, kuris randa išmintį ir įgauna supratimo, nes ją įsigyti yra naudingiau, negu įsigyti sidabro, ir pelno iš jos yra daugiau negu iš geriausio aukso. Ji brangesnė už deimantus, su ja nesulyginama visa, ko galėtum trokšti. Dešinėje jos rankoje ilgas amžius, o kairėje turtai ir garbė.“ (Pat 3,13-16). Šis pavyzdys ypatingai turėtų būti aktualus šiandien, kai pasaulį krečia skyrybų karštinė, kai didžioji dalis žmonių gyvena nesusituokę, be Dievo palaiminimo. Šeima – turi būti užuovėja, ramybės vieta, suteikianti mums gražiausių ir švelniausių jausmų. Deja, mūsų miesteliuose retai pasitaiko tuoktuvės, o vis dažniau girdim: „Gyvena kartu“, „Gyvena susidėję“, „Gyvena kaip visi“. Apmaudu, kad be Bažnyčios, be Viešpaties, be palaiminimo, o reikiamus sakramentus prisimindami tik tada, kai ko nors prireikia. Retai dabar sutinkame tikrą Šeimą, kuria galėtume didžiuotis ir laikyti pavyzdžiu. Dievas ir bažnyčia daugeliui tapo žetonu, kurį prisimename užgriuvus nelaimėms, ligoms.
Pandemija daugeliui mūsų tapo tikru išbandymu: atsivėrė šeimų ilgai slėptos ir kruopščiai bintuotos dezinfekuojamos žaizdos: dabar ypatingai gerai matome jų skaudulius - ima trūkinėti šeiminiai saitai, ryškėja santykių netikrumas. Pandemija išryškino mūsų požiūrį, leisdama suvokti tikrąją mūsų Šeimų situaciją.
Šventoji Šeima: Marija, Juozapas ir Jėzus... Kai mus spaudžia negandos ir vargai, visada galime prašyti jų pagalbos. Šiandien, kaip niekada anksčiau, tikslinga šauktis jų užtarimo: mes visi turime suprasti, kad santuoka ir šeima – yra ne tik kiekvienos tautos, bet ir pasaulio pagrindas. Tik šeimoje mes gimstame, augame, bręstame.
Šventoji Šeima, globok mus, mūsų šeimas.
Pagarbiai, kan. Stanislovas KRUMPLIAUSKAS
Gruodžio 18 d., trečiadienį, 17.30 val. Klaipėdos kultūros fabrike (Bangų g. 5A) atidaromos Arvydo Palevičiaus tapybos paroda „Požiūris“ ir Juditos Liaudanskaitės fotografijos paroda „Žvilgsnis“.
Arvydo Palevičiaus tapybos paroda „Požiūris“
Profesorius, habilituotas technikos mokslų daktaras, LDK KPB valdybos narys ir vadovo pavaduotojas Arvydas Palevičius nuo 2001 m. gilinasi į holografinių vaizdų užrašymo metodų kūrimo ir vystymo sritis. Ši mokslinė veikla leidžia laisviau eksperimentuoti beveik 30 metų plėtojamame tapybos lauke. A. Palevičiaus tapyba artima tradiciniam modernizmui, kuomet estetinis idealas įkūnijamas kintančioje formos sampratoje, o turinio parametruose visgi orientuojamasi į reliatyvųjį kanoną, struktūrą, kurioje galima atsekti prieš tai buvusią struktūrą, įtakas, motyvus, temos variacijas – t. y. tradiciją. Menininkas kuria sezanišką pasaulį, kuomet prasmė sutampa su forma ir išorė kalba apie turinį. Tapybos plastika autoriui reikalinga kaip galimybė greitai, spalvingai ir efektingai išreikšti, prisiminti nueitą kelią, sukurtą pasaulį, atrastas tiesas. Eksperimentas jam neatsiejamas nuo tapybos pagrindo – dažo struktūros. A. Palevičius nuolat derina skirtingus tapybos žanrus. Pagrindiniai autoriaus ikonografiniai motyvai – peizažas, abstraktaus pobūdžio kompozicijos, asmenų portretai.
Visas straipsnis čia: https://artnews.lt/kufa-parodose-grozio-ir-bjaurasties-genomo-paieskos-55185
