Untitled Document

siena

            Lietuva - žodžio kultūros žemė. Bet viešumoje kartais atrodo, kad daugiau žodžio, nei kultūros. Tai ryškiai pajutau jau virš metų įsijungęs į Lukiškių aikštės pertvarkymo į Valstybės aikštę reikalus. Esu dailininkas jau 30 metų dirbantis heraldikos srityje. Heraldikos, kaip istorijos ir dailės dalyko nežinojimą galiu prikišti daugeliui kalbančių ir rašančių ta tema: ir Edmundui Bumblauskui, ir Vytautui Radžvilui, ir Tomui Venclovai ir daugeliui kitų. Suprantama, rašantis rašančiam nelygu, bet kalbėti apie visiems svarbią temą nepasidomėjus pačia temos esme panašu į provincialumą, ar pasikėlimą. Kad išsiaiškinti dalyko esmę siūlau panagrinėti keletą klausimų:

 1. Ar sutinkame, kad viešoje erdvėje pristatant Lukiškių aikštės reikalus sąmoningai nutylima svarbiausioji dalis - architektūrinis idėjinis aikštės pertvarkymas į Valstybės aikštę?

2. Ar sutinkame, kad aikštėje tyliai, be projekto, saviveiklos būdu atlikti darbai palieka aikštę chaotišką ir be idėjos? Ar galime leisti, kad stūmimo būdu realizuota kreiva saviveikla liktų amžinai?

Read More: Išsiaiškinkime ką darome Lukiškių aikštėje

2017 m. spalio 14 d.  

plakatas

Renginys prasidėjo rikiuote ir iškilminga eisena istorinėje Kauno pilies teritorijoje. Nuaidėjo 3 senovinio pabūklo salvės, dedikuotosgenerolui Tadui Kosciuškai, Lietuvai ir Kaunui. Lietuvos ir karo istorijos mylėtojai, įvairių konfesijų ir tautybių atstovai iš daugiau nei 16 organizacijų, nemažai kurių buvo pasipuošę  XVIII a. pab. – XIX a. pr. lietuvių, totorių, lenkų  karine ekipuote, miestiečiai ir svečiai, nešini valstybinėmis bei istorinėmis vėliavomis, skambant VĮ Marijampolės miškų urėdijos medžioklės ragų ansamblio (vadovas Audrius Pučinskas) atliekamiems  maršams, žygiavo nuo Kauno pilies iki šv.Jurgio Kankinio bažnyčios.
Šv Mišias už generolą Tadą Kosciušką aukojo Laisvės kovų dalyvis, Lietuvos  Didžiosios Kunigaikštystės istorinės atminties organizacijų vyriausiasis kapelionas, Dusetų Švč. Trejybės parapijos klebonas, kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas, ir Kauno šv. Jurgio Kankinio konvento gvardijonas dr. kun. Saulius Paulius Bytautas.

Foto E.Matulevičiaus ir S.Kubecko

Po mišių aukos karo  istorikas Eduardas Brusokas skaitė pranešimą „Generolas Tadas Kosciuška – tautų laisvės kovotojas“. Savo parodą pristatė kolekcininkas, istorijos mylėtojas Jacek Jaworski (Lenkija).

Lietuviškos karinės ekipuotės (XVIII-XX a. ) eksponatus galima buvo apžiūrėti šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje. Tarp gausiai susirinkusių dalyvių buvo daug dabartinės kariuomenės karininkų, jaunieji Povilo Plechavičiaus licėjaus  kadetai, šauliai, - tai ypač prasminga minint talentingo karvedžio mirties metines. Nusipelnę asmenys buvo apdovanoti visuomeninių organizacijų įsteigtais T.Kosciuškos vardo garbės medaliais ir kryžiais. Vyko naujų narių priėmimas į KABD ir LDK istorinės atminties organizacijas. Minėjime dalyvavo Tado Kosciuškos motinos Teklos Ratomska giminės atstovai Ratomskiai. Šv. Adalberto - LDK- Riterių ordino gretas papildė Kosciuškų giminės atstovas Algimantas Kačiuška iš Šiaulių.

Dalyvavo gausus būrys LDK kilmingųjų, bajorų palikuonių. Totoriai, kurių dauguma tikri LDK bajorų palikuonys, Šv.Jurgio Kankinio bažnyčioje stovėjo garbės sargyboje prie generolo T.Kosciuškos paveikslo kartu su lietuviais.  Atvyko šimtai žmonių iš  Vilniaus, Ukmergės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Plungės, Klaipėdos, Panevėžio, Alytaus, Palangos, Zarasų ir kitų miestų, kad pagerbtų Lietuvos nacionalinio didvyrio Tado Kosciuškos atminimą.
Tadas Kosciuška (1746 – 1817) – generolas, Lietuvos, Lenkijos ir JAV nacionalinis didvyris, Šveicarijos ir Prancūzijos garbės pilietis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės  karo inžinierius, kovų už JAV nepriklausomybę dalyvis (1775 – 1783 m.), vyriausiasis ATR 1794 metų sukilimo vadas. T.Kosciuškos palaikai ilsisi Krokuvoje, Vavelio katedroje, greta valdovų karstų. T. Kosciuškos metai yra įtraukti į UNESCO 2016-2017 metais minimų sukakčių sąrašą.

Žiūrėti filmuotą medžiagą 1 dalis, 2 dalis / Apie tai rašė: Kauno diena / Kas vyksta Kaune / Suduvis.lt  / Apžvalginis straipsnis laikraštyje Šiauliu kraštas

2017 rugsėjo 29 d.  Lietuvos totorių bendruomenių sąjunga ir Kauno apskrities totorių bendruomenė atidengė lentelę, skirtą Aleksandro Tuhan-Baranausko atminimui ir 620 metų totorių apsigyvenimo Lietuvoje jubiliejui paminėti. Lentėlė pakabinta Kaune ant namo Puodžių g. 14.

Nuotraukos Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos pirmininko Algirdo Kaminsko.

Kauno įgulos karininkų ramovėje atidaryta fotografijų paroda "Lietuvos totoriai Kaune". Pranešimus skaitė Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas prof. dr. Adas Jakubauskas, karo istorikas Arvydas Pociūnas, Aleksandro Tuhan-Baranausko sūnėnas Aleksandras Vilčinsk ir prof. dr. Asija Kovtun. Medaliais ir ordinais buvo apdovanoti Lietuvai ir jos istorijai pasižymėję asmenys. Po oficialiosios dalies dalyviai buvo pakviesti pasivaišinti totorių nacionaliniais patiekalais.

Žiūrėti S.Kubecko filmą

2017 08 18-22 dienomis LDK atmintį puoselėjančių organizacijų (LDK KS, LDK KPB, Šv.Adalberto-LDK-Riterių Ordino, KABD) atstovai lankėsi Vokietijoje. 1876 metais įkurtos Bavarijos katalikų kilmingųjų bendrijos (Genossenschaft katholischer Edelleute in Bayern  e.V.) dabartinio Prezidento Franz-Josef Freiherr von der Heydte pakviesti Lietuvos atstovai dalyvavo iškilmingame kasmetiniame renginyje, kuris vyko Oberpfalz apskrityje ir prasidėjo šv. Mišių auka St. Quirin bažnyčioje. Dalyvių susirinkimas ir šventė vyko bendrijos viceprezidentės  Elisabeth Freifrau Reisner v. Lichtenstern giminės rūmuose (Schloss Neusath).

Nuotraukose:

  1. Su Bavarijos katalikų kilmingųjų bendrijos vadovais. Iš kairės Kristina Giedraitienė, Artūras Giedraitis,    Elisabeth Freifrau Reisner v. Lichtenstern, Franz-Josef Freiherr von der Heydte,  Izabelė von Gravrock, Grafas Anton von Gravrock, Grafienė Violeta von Gravrock.
  2. Su Niederaichbach rūmų šeimininkais Uta Maria Fürstin von Urach (trečia iš kairės) ir Karl Anselm Fürst von Urach, Graf von Württemberg (ketvirtas iš kairės).
  3. Prie  Niederaichbach rūmų (Schloss Niederaichbach-Landshut)
  4. Susitikimas su Kilmingaisiais:  Curt-Hildebrand von Einsiedel Wolftitz (trečias iš kairės), Uta Maria Fürstin von Urach (ketvirta iš kairės), Amelie von Einsiedel - Wolftitz Fürstin von Urach, Gräfin von Württemberg (penkta iš kairės), Karl Anselm Fürst von Urach, Graf von Württemberg (stovi pirmas iš dešinės)
  5. Prie Lichtenšteino rūmų (Schloss Lichtenstein, Baden-Württemberg)
  6. LDK Kazimiero IV Jogailaičio skulptūra ir herbas (Schloss Lichtenstein, Baden-Württemberg)
  7. Su Lichtenšteino rūmų šeimininku Karl Philipp Fürst von Urach (sėdi gale stalo)
  8. Lichtenšteino rūmai (Schloss Lichtenstein, Baden-Württemberg)
Read More: Bavarijos katalikų kilmingųjų bendrijos kvietimu

    Atvykus į Lietuvą kilmingos gruzinų giminės atstovui, žymiam istorikui, istorijos mokslų daktarui, Tbilisio valstybinio universiteto profesoriui, Gruzijos Heraldikos tarybos nariui prie Gruzijos parlamento Nikolalajui Dzavachisviliui buvo organizuotas susitikimas su mūsų istorikais.

   Latvijos mokslo akademijos garbės daktaras, Istorijos ir etnologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, prof. Nikolajus Javakhiszvilis yra išleidęsęs 16 knygų. Naujausias jo darbas – knyga „ОЧЕРКИ ИСТОРИИ ГРУЗИНО-БАЛТИЙСКИХ ВЗАИМООТНОШЕНИЙ“. Knygoje tyrinėtos Gruzijos ir Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos, Estijos) istorijos sąsajos nuo viduramžių iki šių dienų.

    Mūsų žymiausių istorikų: prof. Rimvydo Petrausko, Lietuvos istorijos instituto direktoriaus dr. Rimanto Miknio ir profesorės, LDK Ponų tarybos narės kunigaikštytės Tamaros Bairašauskaitės iniaciatyva, mes kaip LDK istorinės atminties organizacijų bloko atstovai, kurie savo veikla plėtoja ryšius su užsienio šalių anologiškomis organizacijomis, buvome pakviesti į turiningą susitikimą.

Read More: Bendradarbiavimas su Gruzijos istorikais