2021-07-28 d. Vilniuje, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų didžiojoje menėje įvyko iškilmingas minėjimas, skirtas Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metams paminėti. 2014 metais pasirašytos KOALICINĖS BENDRADARBIAVIMO DEKLARACIJOS IR SUTARTIES dalyvės - Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos - narius sveikino LDK atminties rūmų bei LDK kilmingųjų palikuonių bendrijos vadovas Danielius Vervečka, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos bei Kauno apskrities bajorų draugijos vadovė Kristina Giedraitienė, Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo vadas Egidijus Matulevičius, Žemaičių bajorų draugijos vadas Stasys Kasparavičius; renginyje dalyvavo Klaipėdos krašto bajorų draugijos atstovas Kazys Strazdauskas, nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, koordinacinės tarybos (NOKT) pirmininko pavaduotoja Angelė Jakavonytė. Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino vadovas bei LDK ponų tarybos kancleris Artūras Giedraitis pasveikino visus prasmingo renginio dalyvius ir kartu su LDK ponų tarybos valdybos nariu prof. habil. dr. Arvydu Palevičiumi už  Lietuvos  istorinio ir kultūrinio paveldo puoselėjimą apdovanojo Lietuvos globėjo Šv. Jurgio IV laipsnio ordinu (apdovanojimo steigėjas VšĮ LDK atminties rūmai) Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorę dr. Vidą MONTVYDAITĘ ir Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Tautinių bendrijų tarybos narį, Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininko pavaduotoją, Lietuvos totorių metų renginių koordinatorių Motiejų JAKUBAUSKĄ.

Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas prof. Adas Jakubauskas savo pranešime apžvelgė Lietuvos totorių bendruomenės istoriją, šventės dalyviams sveikinimus atsiuntė J.E. LR Prezidentas Gitanas Nausėda, Krymo totorių Medžliso (Tautinio parlamento) pirmininkas Refat Chubarov, LR ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, LR ministerijų vadovai, kalbėjo užsienio šalių diplomatai, politikai, visuomeninių organizacijų atstovai. Puikią meninę programą atliko Totorių folkloro kolektyvas "Efsane" (vadovė Elnarai Churlu). Renginio vedėjas Saulius Pilinkus.

Daugiau nei prieš 700 metų totorių kariai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) Valdovo Gedimino pakviesti, kaip LDK sąjungininkai, jau kovojo už Lietuvos valstybę; vėliau dalyvavo visuose karuose ir sukilimuose, kovodami už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, o Lietuvos totorių bendruomenė reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo atkūrimo ir stiprinimo.

Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė 2021 metus Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais.

1.2 % JŪSŲ SUMOKĖTO GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO SKIRKITE LDK KILMINGŲJŲ PALIKUONIŲ BENDRIJAI 

Jums tai nieko nekainuos, tik truputį laiko, o mums tai išties didelė pagalba. Dėka paramos išlaikome internetinį tinklapį ir finansuojame kitus kilnius, puosialėjančius LDK istorinę projektus.

Šią paramą gali skirti tik tie asmenys, kurie 2020 metais dirbo ir mokėjo mokesčius Lietuvoje.

Valstybė leidžia Jums pasirinkti kur norite panaudoti 1.2% savo sumokėtų mokesčių (jais galima remti tik nevyriausybines ir ne pelno siekiančias organizacijas). 

Jei savo valios nepareiškiate - tie pinigai lieka valstybės biudžete.                                 

Paramą galima skirti iki gegužės 1 d.  

Prašymus galima pateikti elektroniniu būdu per Elektroninę deklaravimo sistemą arba tiesiogiai į artimiausia VMI padalinį

Jums reikalingi duomenys pildant prašymą:

LDK KILMINGŲJŲ PALIKUONIŲ BENDRIJA

Bendrijos kodas: 302968867

Renginyje kartu su kitomis visuomeninėmis organizacijos dalyvavo ir Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino, LDK kilmingųjų palikuonių bendrijos, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos bei Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos nariai.

1941 06 23 rytą per Kauno radiofoną buvo perskaityta Lietuvos valstybės atkūrimo deklaraciją, paskelbta Lietuvos laikinosios vyriausybės sudėtis, buvo sugrotas Lietuvos himnas. Visoje Lietuvoje ginkluoti Lietuvos sukilėlių būriai pradėjo kovą  su okupacine SSRS kariuomene. Tai vienintelis toks suorganizuotas ir sėkmingai įvykęs sukilimas sovietų okupuotose valstybėse, kuriuo bandyta atkurti nepriklausomą valstybę su visais jos atributais.

Sukilimas paneigė sovietinį mitą apie neva savanorišką Lietuvos įstojimą į SSRS. Štai kodėl visais laikais sovietų specialiosios tarnybos ir komunistiniai propagandistai stengėsi ir dar tebesistengia jį kompromituoti.

Renginių Kaune metu buvo prisiminti ir pagerbti visi Lietuvos Laisvės kovotojai, tame tarpe ir tūkstančiai Lietuvos karžygių, kritusių už Lietuvos laisvę 1941 m. birželio sukilimo metu.

Renginio dalyviai rinkosi prie buvusio LAF štabo pastato Aukštaičių g. 10. Karžygių atminimui aukotos Šv. Mišios Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikoje, padėtos gėlės prie šios šventovės šventoriuje esančio Lietuvos laikinosios vyriausybės ministro pirmininko Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio kapo. Ant Kauno savivaldybės pastato Laisvės al. 96 iškilmingai atidengta memorialinė lenta sukilėliui, VDU studentui, jūrų skautui, studentų korporacijos „Jūra“ nariui Vytautui Rudminai, kuris 1941-06-23 d. mėgino iškelti Lietuvos trispalvę ant dabartinio Kauno savivaldybės pastato Laisvės alėjoje. Keliantį vėliavą V. Rudminą mirtinai sužeidė sovietų paleisti šūviai. Renginio dalyviai aplankė Petro Vileišio tiltą, kurį apsaugojęs nuo sovietų rengto susprogdinimo žuvo sukilimo dalyvis Juozas Savulionis. Taip pat Aleksoto apžvalgos aikštelėje aplankytas kryžius 1941 metų sukilimo dalyviams atminti, Vytauto Didžiojo Karo muziejaus sodelyje esanti Tautos garbės alėja, S.Daukanto gatvėje esantis istorinis Kauno radiofonas, kuriame buvo paskelbtas nepriklausomybės atkūrimas. Kauno senosiose kapinėse Vytauto prospekte, prie paminklo žuvusiems sukilimo dalyviams, 1941 metų birželio 23 dienos Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo deklaraciją perskaitė Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės vadas Vytautas Žymančius, kalbėjo vieno sukilimo Kaune vadovų pulkininko leitenanto Mykolo Mačioko duktė Laura Mačiokaitė-Janušauskienė, istorikas, Seimo narys Valdas Rakutis, žurnalistas ir rašytojas Vidmantas Valiušaitis. Taip pat nuskambėjo šaulių priesaika, vyko jaunųjų šaulių pasižadėjimo iškilmės, Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestro koncertas, aidėjo LŠS Garbės sargybos kuopos salvės.

Šeimos metai – tai  Popiežiaus Pranciškaus paskelbtas laikotarpis nuo  2021 m. kovo 19 d. (kovo 19 d. švenčiama šv. Juozapo - Bažnyčios ir Šventosios šeimos globėjo - šventė) iki 2022 m. birželio 26-osios. Šeimos metų pabaigoje planuojama organizuoti jau dešimtąjį pasaulinį šeimų susitikimą, kuris vyks Romoje.

Šventoji šeima - Jėzaus, Marijos ir Juozapo gyvenimas. Juozapas – Jėzaus globėjas. Ir Juozapas, ir Marija visada ėjo Viešpaties vedami. Kadangi Jie vadovaujasi Dievo Tiesa: „Pasibaigus Mozės Įstatymo nustatytoms apsivalymo dienoms, [Juozapas ir Marija] nunešė kūdikį į Jeruzalę paaukoti Viešpačiui, kaip parašyta Viešpaties Įstatyme: Kiekvienas pirmgimis berniukas bus pašvęstas Viešpačiui, - ir duoti auką, kaip pasakyta Viešpaties Įstatyme: Porą purplelių arba du balandžiukus“ (Lk 2, 22-24). Jėzus, augdamas tvirtoje šeimoje, kurią visada gaubė dieviška ramybė, meilė, šviesa ir pasitikėjimas, buvo laimingas. Mons. Adolfas Grušas pabrėžė: „Jei šeima nėra gyvenimo mokykla, ji lieka tik egoizmo viešbučiu“.

„Šeima – pirmoji mokykla, kurioje išmokstame vertinti savo ir kitų talentus ir kur pradedame mokytis gyvenimo drauge meno. Daugumai mūsų šeima yra pagrindinė vieta, kurioje pradedame „justi“ vertybes ir idealus ir išnaudojame savo dorybių ir artimo meilės potencialą“, - kalbėjo Popiežius Pranciškus (2014 m.). Vienas iš 10 Dievo įsakymų: „Gerbk savo tėvą ir motiną“, nes Tėvai – ne tik gyvybės davėjai,  bet ir svarbiausiųjų gyvenimo vertybių mokytojai. Rūpestingi Juozapas ir Marija įdiegė Jėzui stipriausius tvirtumo, šventumo, tikėjimo ir pagrindus. Čia jis, stebėdamas Motinos Marijos nuolankumą, švelnumą, išmintį ir ramybę, formavo ir ugdė savo altruistinius įgūdžius, ėmė pavyzdį iš tvirto, mylinčio ir globojančio, bet kartu kantraus ir santūraus Juozapo. Dviejų žmonių sąjunga, pagrįsta atjautos ir dovanojimosi principu, Jam tapo ne tik užuovėja, bet ir šviesios atgaivos oaze. Jėzus ir buvo ta dieviška grandis, vienijanti, jungianti Mariją su Juozapu; ramioje sielų bendrystėje galėjo skleistis ypatinga vaiko - Jėzaus asmenybė. Šventasis Tėvas Pranciškus akcentuoja: „Vienas kito papildymas turi daugybę formų, nes kiekvienas vyras ir kiekviena moteris į santuoką ir vaikų auklėjimą įneša asmeninį indėlį. Šitaip kiekvieno asmeninis turtingumas, kiekvieno asmeninė charizma ir vienas kito papildymas tampa didžiuliu turtu. Ir tai yra ne tik gėris, bet ir grožis“.

Juozapas ir Marija, keliaudami atgal iš Jeruzalės, pasigedę Jėzaus, randa Jį šventykloje. Marija dedasi į širdį vaiko lūpomis prabilusią išmintį: „Kam manęs ieškojote? Argi nežinojote, kad man reikia būti mano tėvo reikaluose?“ (Lk 2,50). Motinos širdis ir Tėvo santūrumas – šventos Šeimos puošmena ir palaima. Popiežius Pranciškus sakė, jog „Nė viena tobulai susiformavusi šeima nenukrenta iš dangaus; šeimoms reikia nuolat augti ir brandinti gebėjimą mylėti. ...Nepraraskime drąsos dėl savo trūkumų ir nesustokime ieškoti tos meilės ir bendrystės pilnatvės, kurią Dievas mums suteikia.“ Mylėti atvira širdimi vaiką, artimą – tobuliausia meilės išraiška, tapusi Šventosios Šeimos principu.

Šventoji Šeima visada buvo ir lieka gražiu vilties ir meilės įrodymu, nes remiasi dieviška išmintimi: „Palaimintas žmogus, kuris randa išmintį ir įgauna supratimo, nes ją įsigyti yra naudingiau, negu įsigyti sidabro, ir pelno iš jos yra daugiau negu iš geriausio aukso. Ji brangesnė už deimantus, su ja nesulyginama visa, ko galėtum trokšti. Dešinėje jos rankoje ilgas amžius, o kairėje turtai ir garbė.“ (Pat 3,13-16). Šis pavyzdys ypatingai turėtų būti aktualus šiandien, kai pasaulį krečia skyrybų karštinė, kai didžioji dalis žmonių gyvena nesusituokę, be Dievo palaiminimo. Šeima – turi būti užuovėja, ramybės vieta, suteikianti mums gražiausių ir švelniausių jausmų. Deja, mūsų miesteliuose retai pasitaiko tuoktuvės, o vis dažniau girdim: „Gyvena kartu“, „Gyvena susidėję“, „Gyvena kaip visi“. Apmaudu, kad be Bažnyčios, be Viešpaties, be palaiminimo, o reikiamus sakramentus prisimindami tik tada, kai ko nors  prireikia. Retai dabar sutinkame tikrą Šeimą, kuria galėtume didžiuotis ir laikyti pavyzdžiu. Dievas ir bažnyčia daugeliui tapo žetonu, kurį prisimename užgriuvus nelaimėms, ligoms.

Pandemija daugeliui mūsų tapo tikru išbandymu: atsivėrė šeimų ilgai slėptos ir kruopščiai bintuotos dezinfekuojamos žaizdos: dabar ypatingai gerai matome jų skaudulius - ima trūkinėti šeiminiai saitai, ryškėja santykių netikrumas. Pandemija išryškino mūsų požiūrį, leisdama suvokti tikrąją mūsų Šeimų situaciją.

Šventoji Šeima: Marija, Juozapas ir Jėzus... Kai mus spaudžia negandos ir vargai, visada galime prašyti jų pagalbos. Šiandien, kaip niekada anksčiau, tikslinga šauktis jų užtarimo: mes visi turime suprasti, kad santuoka ir šeima – yra ne tik kiekvienos tautos, bet ir pasaulio pagrindas. Tik šeimoje mes gimstame, augame, bręstame.

Šventoji Šeima, globok mus, mūsų šeimas.

Pagarbiai, kan. Stanislovas KRUMPLIAUSKAS