LR Seimas po slapto balsavimo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro generaliniu direktoriumi paskyrė prof. dr. Adą Jakubauską, kurio penkerių metų kadencija prasidės 2020 m. liepos 1 d. ir jis pakeis nuo 2009 m. šias pareigas ėjusią Teresę Birutę Burauskaitę.
Profesorius, socialinių mokslų daktaras Adas Jakubauskas aktyvus istorinę atmintį puoselėjančių organizacijų narys: LDK ponų tarybos, VšĮ LDK atminties rūmų valdybų narys, Šv. Adalberto-LDK riterių ordino Garbės narys, LDK kilmingųjų palikuonių bendrijos vienas iš steigėjų. Nuo 2003 metų A. Jakubauskas yra Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas, nuo 2015 metų – Pasaulio Krymo totorių kongreso sekretoriaus pavaduotojas.
Centras tiria visas genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų apraiškas, 1920–1939 m. Vilniaus krašte okupacinio režimo vykdytą politiką bei pasipriešinimo jai procesus, Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, 1990–1991 m. SSRS vykdytą agresiją ir jos padarinius atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, inicijuoja genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą.
2020 06 10 d. įvyko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ponų tarybos (toliau LDK PT) kasmetinis IV Seimas (toliau – Seimas). Seimas vyko nuotoliniu būdu, balsuojant el. paštu.
IV LDK PT SEIME:
1. Patvirtinta IV Seimo dienotvarkė, išrinkti Seimo pirmininkas ir sekretorius.
2. Patvirtinta LDK PT 2019 metų veiklos ataskaita.
3. Patvirtinta LDK PT 2019 metų finansinė atskaitomybė ir ūkinės veiklos ataskaita.
4. Patvirtinta LDK PT Revizijos komisijos ataskaita.
5. Nutarta koreguoti ir papildyti LDK PT įstatus.
6. Priimti nutarimai narystės klausimais.
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO MUZIEJUS parengė virtualę parodą apie grafą Antaną Gravrogką.
Maloniai kviečiame sudalyvauti. Spauskite nuorodas žemiau:
https://muziejus.ktu.edu/news/paroda-apie-maistingaji-grafa-ir-principingaji-kauno-burmistra/
https://muziejus.ktu.edu/muziejaus_virtualios_parodos/maistingasis-grafas-prof-antanui-gravrogkui-140/
2020-06-04 d. klubas „Aukuras“, Pasaulio lietuvių centras, klubas „Žalgirio pergalės parkas“, asociacija Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimas, XXVII Knygos mėgėjų draugija subūrė kitų organizacijų narius, Kauno savivaldybės atstovus, kauniečius, miesto svečius dalyvauti renginyje, skirtame Žalgirio mūšio pergalei prisiminti. Kaune, Laisvės alėjoje, prie paminklo Vytautui Didžiajam, susirinko ir gausus būrys Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino narių; čia, renovuotoje aikštės dalyje, iškilmingai gražinta į buvusią vietą kapsulė su Žalgirio mūšio lauko žeme (įleista 2010-07-15, minint Žalgirio mūšio 600-ąsias metines). Ją pašventino Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonas – kun. teol. dr. Paulius Saulius Bytautas OFM.
Žalgirio mūšyje jungtinė kariuomenė, kuriai vadovavo Lietuvos Valdovo Gedimino dinastijos atstovai – tuomečiai Lietuvos Valdovas Vytautas Didysis ir Lenkijos karalius Jogaila, laimėjo lemiamą mūšį prieš Vokiečių (Kryžiuočių) Ordiną, beveik 200 metų puldinėjusį Lietuvos kraštą.
Pažymėtina, kad sąjungininkų karinė kampanija prasidėjo lygiai prieš 610 metų - 1410 m. birželio 3 dieną - Lietuvos Valdovo Vytauto vedama Lietuvos kariuomenė iš Vilniaus ir Trakų pajudėjo link Gardino, kur susijungė su rusiškaisiais pulkais ir, Vytautas, vesdamas 40 pulkų, tęsė žygį į mūšio vietą ties Griunvaldu.
Gerai žinomas paveikslas „Vytauto priesaika“ (dail. Jan Styka, originalas saugomas Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejuje), kur būsimasis Žalgirio didvyris Vytautas Didysis 1362 metais prisiekia atkeršyti kryžiuočiams už Kauno pilies sugriovimą (sudeginimą). Šią priesaiką Lietuvos Didysis Kunigaikštis Vytautas įvykdo 1410 metais Žalgirio mūšio lauke. Praėjus net keturiasdešimt aštuoneriems metams duotoji priesaika nebuvo pamiršta. Tai liudija Gediminaičių dinastijos tęsėjų išskirtinę duoto žodžio laikymosi tradiciją, kai LDK Gediminas 1323 metais iškilmingai visam krikščioniškajam pasauliui pareiškė - „pirmiau geležis pasikeis į vašką ir vanduo pavirs plienu, negu mes atšauksime mūsų ištartą žodį“.
Paminklas Vytautui Didžiajam (skulpt. Vincas Grybas) - bronzinė statula, iškilusi virš keturių nugalėtų karių: ruso, lenko, totoriaus ir vokiečių kryžiuočio, laikančio sulūžusį kardą. Pastatytas 1932 m. Kaune, Panemunėje, prie kareivinių. 1952 m. Sovietų valdžios sprendimu paminklas nugriautas ir sunaikintas.
Mintis atstatyti paminklą pirmą kartą viešai buvo išsakyta „Aukuro“ klubo steigimo konferencijoje 1988-05-05 ir 1990 metais paminklas atstatytas Kaune, Laisvės alėjos ir Sapiegos gatvių sankryžoje. Pasaulio lietuvių centro direktoriaus Valdo Kubiliaus pastangomis prie paminklo įrengta informacinė lenta, skirtą turistams. Lentoje pateikiama informacija apie Vytautą Didįjį, Žalgirio mūšį lietuvių ir anglų kalbomis:
Vytautas Didysis (1350-1430) - išrinktasis Lietuvos Karalius (1429), Lietuvos Didysis Kunigaikštis (1392-1430), išrinktasis Čekijos Karalius (1422-1423).
1408 būtent Vytautas Didysis Kauno miestui suteikė savivaldos Magdeburgo teisės privilegijas.
Nuotraukos p. Aidos Kubilienės ir p. Aido Augusčio
2020-05-14 d. Kaune, Laisvės alėjoje, prie paminklo „Aukos laukas“(aut. Robertas Antinis jaun.), kuris skirtas pagerbti laisvės kovotojo Romo Kalantos (1953-1972) atminimą, susirinko LDK kilmingųjų palikuonių bendrijos, Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino nariai, Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonas – kun. teol. dr. Paulius Saulius Bytautas OFM, Kauno sąjūdiečiai, taip pat Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM atstovai, Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinės tarybos (NOKT) pirmininkė p. Angelė Jakavonytė, daug to meto įvykių dalyvių ir kitų svečių. Renginio iniciatorius Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas dr. Raimundas Kaminskas.
Lietuvoje gegužės 14-oji yra Pilietinio pasipriešinimo diena.
1972 m. gegužės 14 dieną devyniolikmetis jaunuolis iš Vilijampolės R. Kalanta Kauno sode prie Muzikinio teatro apsipylė benzinu ir sušukęs „Laisvę Lietuvai!“, užsidegė. Vėliau R. Kalanta ligoninėje mirė. Jo susideginimas sukėlė SSRS Komunistų partijos ir KGB pareigūnų paniką, todėl sovietų saugumas paskubėjo R. Kalantą slapta palaidoti anksčiau paskelbto laiko. Susirinkę į laidotuves miestiečiai pasipiktino sovietinės valdžios savivale ir todėl prasidėjo masinės eitynės, kuriose buvo skanduojami patriotiniai šūkiai. Kaune masinės demonstracijos, smurtas ir areštai truko keletą dienų. Neramumai nuslopinti tik 1972 gegužės 19 dieną. Iš daugiau kaip 3 tūkst. aktyvių protestų dalyvių buvo suimta apie 400 žmonių.
Nuotraukos: A.Giedraičio, R.Kaminsko.
