Gerbiamieji ponios ir ponai,

2025-ieji - Katalikų Bažnyčioje yra Jubiliejiniai, Šventieji Metai.

Minime ir 30-ąsias Kilmingųjų, Bajorų palikuonis vienijančių organizacijų atkūrimo veiklos metines po Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo 1990 m.

Su kelerius dešimtmečius vykdoma prasminga veikla supažindinome Jo Eminenciją Kauno Arkivyskupą Metropolitą Kęstutį Kėvalą, maloniai buvo pritarta prašymui Naujametinį 2025 metų labdaros-paramos šventinį vakarą rengti Kauno Arkivyskupijos rūmų Didžiojoje salėje.

Tad maloniai kviečiame į iškilmingą šventę, kurią rengia asociacija Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimas ir laukiame atvykstant asociacijų LDK Atminties rūmai, Šv. Adalberto – LDK riterių Ordino,   Žemaičių bajorų draugijos, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos narių, Pasaulio lietuvių centro, kitų visuomeninių organizacijų atstovų.

Šventinis vakaras vyks 2025 m. Vasario 8 d., šeštadienį, 14 – 21 val. Renginio vieta - Kauno Arkivyskupijos rūmų Didžioji salė, Kaunas, Rotušės a. 21/Papilio g. 5.

Maloniai informuojame, kad šalia esančiuose Svečių namuose numatytas apgyvendinimas (renginio svečiams taikomos šventinės nuolaidos (Dviviečio kambario kaina 2 asmenims 40 eurų.)

Šventės pradžia – svečių pasitikimas, registracija – 13.30 – 14 val. (Automobiliu patogiau atvykti pagal adresą Kaunas, Rotušės a. 21; prašome sekti nuorodas į renginio svečiams skirtą automobilių stovėjimo aikštelę).

Šventės kultūrinėje programoje – labdaros – paramos loterija, labdaros aukcionas, kurių metu visos gautos lėšos bus skirtos labdarai – Kauno Arkivyskupijos globojamo Senamiesčio vaikų dienos centro reikmėms. Jau tradicija tapusios ir Jūsų palankaus įvertinimo sulaukiančios labdaros loterijos esmė – visų šventės svečių dovanojami prizai, kuriuos laimime vakaro metu. Visos Jūsų dovanos - meno kūriniai, rankdarbiai, saldžios dovanos, malonūs siurprizai ir kt. suteiks daug džiugesio jas laimėjusiems svečiams, o už loterijos bilietus/aukcioną gautos lėšos taps reikšminga parama, skirta labdarai.

Kiekvieno vakaro svečio (arba šeimos, giminės vardu) maloniai prašome skirti prizą labdaros loterijai/aukcionui, atnešti prieš šventę į renginio salę.

Vakaro kultūrinės dalies dalyviai - Kauno muzikinio teatro solistai;

Šventės vedantysis – p. Vilius Kaminskas.

Vaišėmis pasirūpins p. Violeta Jašinskienė ir UAB „Saviola“.

Labai maloniai prašome rezervuoti šventės datą, susitikime Kaune, prasmingai bendraukime ypač puošnioje, restauruotoje istorinio pastato salėje. Po šventės likite Kaune!

Renginio dalyvių registracija vykdoma pagal gautą apmokėjimą – 80 eurų asmeniui (vaikams - po 40 eurų) banko pavedimą atliekant pagal rekvizitus:

Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas

Įmonės kodas 305170290

Sąskaitos numeris LT28 7044 0600 0829 6392

Mokėjimo paskirtis – Labdaros šventė 2025 m.(būtinai nurodant visų asmenų pilnus vardus ir pavardes, už kuriuos yra mokama).

Prašome informuoti el.paštu   kristina.giedraitiene@kilmingieji.lt , jeigu Jums bus reikalingas apgyvendinimas svečių namuose.

SVARBU: Sklandžiam renginio paruošimui, maloniai kviečiame nedelsti.

Registracija į šventę vykdoma iki 2025 m. sausio 15 d.,

Apgyvendinimo svečių namuose rezervacija vykdoma iki 2025 m. sausio 8 d.

Dėkojame jau užsiregistravusiems svečiams.

Laukiame Jūsų Kaune 2025 m. vasario 8 d., prasmingoje šventėje – Jūsų ir Jums!

2024 10 04 d. Kernavės archeologinės vietovės muziejaus patalpose, gimtajame Šv. Adalberto – LDK  riterių ordino ir kitų LDK istorinės atminties organizacijų nario Virgilijaus Norvaišos Širvintų rajone, įvyko iškilmingas jau antrojo, papildyto meno kolekcijos albumo pristatymas. 2023 m. pristatytas kolekcijos pirmasis albumas, tačiau kolekcijai pasipildžius ypač vertingais dailininko Broniaus Leonavičiaus ciklo „Vilniaus legendos“ grafikos darbais, nuspręsta išleisti naują, papildytą kolekcijos albumą. Pristatymo metu kalbėjęs akademikas Antanas Andrijauskas atkreipė dėmesį į tai, kad ženklią vietą tarp kitų autorių kūrinių V. Norvaišos rinkinyje užima dailininko, grafiko Šv. Adalberto – LDK  riterių ordino Garbės nario, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Arvydo Každailio darbai, o 2023 Lietuvos kultūros instituto serijoje „Unio pictorum“ pasirodė knyga skirta būtent Arvydui Každailiui – grafikui, knygų iliustratoriui, heraldikos kūrėjui, vienam iš XX–XXI a. Lietuvos dailės klasikų - „Arvydas Každailis: autentiškų ištakų ieškojimas“ (sudarytojas akad. A. Andrijauskas).

Virgilijaus Norvaišos kolekcijos albume pristatomi Prano Gailiaus (1928-2015), Lino Katino (1941-2020), Heinz-Hermann Jurczek (g. 1954), Romualdo Petrausko (1958-2021), Arvydo Stanislavo Každailio (g. 1939) darbai. Albumo sudarytoja Jolanta Lebednykienė, publikuojami Jolantos Marcišauskytės-Jurašienės, Kristinos Liepinaitės (Civinskienės), prof. dr. Ramintos Jurėnaitės, prof. dr. Ramutės Rachlevičiūtės, akad. Antano Andrijausko tekstai apie kolekciją ir dailininkus. Didelę kolekcijos paveikslų dalį galima pamatyti Panevėžyje, „Vivus sanus“ klinikos patalpose.

Gausus meno žinovų ir mylėtojų būrys, Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas, Šv. Adalberto – LDK – riterių ordino atstovai sveikino Virgilijų Norvaišą, jo mamą, žmoną Daivą ir dukrą Elviną, surinkus gausią ir vertingą kolekciją.

Renginio metu koncertinę programą atliko Širvintų kultūros centro mišrus choras „Primo Vere“ (meno vadovė ir dirigentė Sandra Bareikaitė).

2024 09 28 d. Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje jos klebonas, kunigas, teol. dr. Saulius Paulius Bytautas OFM, Anykščių rajono ir Dusetų bei Zarasų krašto Garbės pilietis, LDK istorinės atminties organizacijų vyriausias kapelionas, Dusetų Švč. Trejybės parapijos klebonas, kunigas J.P. Kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas ir Rumšiškių Šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonas, kunigas Gintas Rumševičius kartu su gausiai iš įvairių Lietuvos vietų susirinkusiais istorinę atmintį puoselėjančių organizacijų nariais, LDK kilmingųjų palikuonimis, aukojo Šv. Mišias už protėvius.

Prisimenant istoriją, bajorus vienijanti draugija veikė jau tarpukariu. Prieš 30 metų bajorų palikuonys nutarė atgaivinti veiklą, burtis į organizacijas. Pirmoji bajorų draugija susikūrė Kaune, palaipsniui steigėsi organizacijos kituose Lietuvos miestuose.

Kartu su kitomis draugijomis, puoselėjant Lietuvos istorinę atmintį, padaryta nemažai reikšmingų darbų, tarpe kurių:

• 2010 m. vienoje seniausių Lietuvos totorių gyvenviečių Raižiuose, Alytaus rajone, buvo atidengtas paminklas kunigaikščiui Vytautui Didžiajam ir 600-osioms Žalgirio mūšio metinėms atminti;
• 2015 m. Latvijoje, Agluonoje, pastatytas paminklas karaliui Mindaugui ir karalienei Mortai;
• 2019 m. Dubičiuose, Varėnos rajone, pastatytas paminklas Liublino unijos 450 metų jubiliejui pažymėti;
• 2022 m. Sudarge, Šakių rajone, pastatytas monumentas Melno Taikos sutarties 600-osioms metinėms atminti;
• sukurtos kelios atminimo lentos žymiems žmonėms, istoriniams ivykiams atminti;
• organizuoti tarptautiniai renginiai minėjimai Kaune: 2017 m. generolo Tado Kosciuškos 200-ųjų mirties metinių, 2018 m. - LDK kariuomenės pergalės prie Polocko 500 – ųjų metinių progomis; Vilniuje 2021 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų didžiojoje menėje įvyko iškilmingas minėjimas, skirtas Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metams paminėti.
• organizuotos tarptautinės mokslinės konferencijos istorinėmis temomis, leidžiami kasmetiniai žurnalai „Genealogija ir heraldika“, „Lietuvos bajorų metraštis. Laikas ir likimai“.
• 2023 m. išleista unikali savo turiniu 525 psl. apimties monografija „Signatarų genealogijos : 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai“. Išplatinus pirmąjį tiražą, 2024 m. išleistas antras, papildytas leidimas;
• rengiami labdaringi kasmetiniai naujametiniai renginiai;
• leidžiami atminimo medaliai istorinėms datoms paminėti;

Mūsų organizacijos ir atskiri nariai aukojo reikšmingas sumas:

• Laisvės kario skulptūrai Kaune;
• memorialo Laisvės kovu dalyviams Kryžkalnyje;
• paminklo Lietuvos diplomatui, poetui LDK kilmingųjų palikuoniui Oskarui Milašiui (1877-1939) Fontenblo miestelyje, netoli Paryžiaus, statybai;
• Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios Švč. Trejybės altoriaus restauracijai, kuriame dabar saugoma Gniezno (Lenkija)  arkivyskupo dovanota ir iškilmingai į bažnyčią atgabenta Šventojo Adalberto kaulo dalis – pirmojo laipsnio relikvija.

Prieš 10 metų, 2014 04 26 d., Kauno pilyje, keturiolika Lietuvoje veikiančių  kilmingųjų palikuonių organizacijų paskelbė koalicinę bendradarbiavimo Deklaraciją. 2017 metais bendru sutarimu įsteigta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ponų taryba (pavadinimas simbolinis, primenant XV - XVII amžiais veikusią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centrinės valdžios instituciją), kurios  tikslas vienyti ir koordinuoti Deklaraciją pasirašiusių organizacijų veiklą, dar efektyviau įgyvendinant išsikeltus tikslus.

Kretingoje vykusiame iškilmingame bendrame organizacijų renginyje dalyvavo LDK ponų tarybos nariai:

• Kauno apskrities bajorų draugija (vadė Kristina Giedraitienė), Panevėžio apskrities bajorai (vadas p. Egidijus Matulevičius), Klaipėdos krašto bajorų draugija (vadas p. Antanas Sirtautas) – šios 3 nuo seno veikiančios organizacijos 2019 m susijungė į asociaciją Lietuvos bajorų karštų susivienijimas;
• LDK atminties rūmai ir LDK kilmingųjų palikuonių bendrija (vadovas p. Danielius Vervečka);
• Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija (vadovė p. Kristina Giedraitienė);
• Totorių bendruomenių sąjunga (pirmininkas p. Motiejus Jakubauskas);
• Žemaičių bajorų draugija (vadas p. Stasys Kasparavičius);
• Šv. Adalberto – LDK – riterių ordinas (vadovas p. Artūras Giedraitis)
• Taip pat renginyje dalyvavo Kauno ukrainiečių asociacijos „Stožary“ vadovai p. Halyna Kubrak ir p. Romanas Boreika;
• Žemaičių bajorų draugijos kanclerė ponia Stasė Jokšienė su vyru ponu Vytautu Jokšu.

Iškilmingos ceremonijos metu patvirtintus Kilmės liudijimus įteikė Lietuvos bajorų karštų susivienijimo atstovai:  Klaipėdos krašto bajorų draugijos vadas p. Antanas Sirtautas, legitimacijų komisijos pirmininkas p. Vilius Bučys ir p. Martynas Sirtautas.

Simbolinius pareiginius titulinius dekretus įteikė Žemaičių bajorų draugijos vadas p. Stasys Kasparavičius (šventėje dalyvavo su žmona p. Angele Kasparavičiene) ir Vokietijos kilmingųjų giminės palikuonis Grafas Anton von Gravrock (šventėje dalyvavo su žmona grafiene Violeta Gravrock bei dukra grafaite Izabele von Gravrock);

Vyko simbolinė 7 naujų narių priėmimo į Šv. Adalberto – LDK riterių ordiną ceremonija, dekretus ir insigninius ženklus įteikė  Ordino Kancleris prof. habil. dr. Arvydas Palevičius, heroldas p. Danielius Vervečka, nariai p. Audrius Daugėla,  p. Vilija Grigalevičienė ir p. Judita Liaudanskaitė;

Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos atstovai įteikė 6 naujai sukurtų giminės herbų liudijimus;

LDK atminties rūmų ir  LDK kilmingųjų palikuonių bendrijos vadovas p. Danielius Vervečka įteikė Kilmės liudijimus, simbolinius LDK piliečių pasus, insignijas naujiems nariams. Ceremonijoje dalyvavo ir Kauno ukrainiečių asociacija "Stožary" vadovai p. Halyna Kubrak ir p. Romanas Boreika; visiems nominantams įteikti Totorių bendruomenių sąjungos leidiniai apie totorių veiklą JAV.  

Naujai priimtus į organizacijas narius sveikino ir laimino Jo Prakilnybė Kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas ir kunigas klebonas Gintas Rumševičius. Esame dėkingi už pastovią Kunigų globą.

Renginio metu garbės sargyboje stovėjo LDK atminties rūmų šarvuotų riterių klubo nariai;

grojo Vilniaus pučiamųjų medžioklės ragų klubo ansamblis "Tauro ragai", vadovas p. Vidmantas Lunius.

Visi šventės dalyviai buvo pakviesti papietauti grafų Tiškevičių rūmuose, kavinėje „Pas grafą“ –  dar 1875 metais grafo Juozapo  Tiškevičiaus iniciatyva sukurtame  žiemos sode.

Susirinkome Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje Trijų arkangelų - šv. Gabrieliaus, Mykolo ir Rapolo, kurie laikomi tarpininkais tarp Dievo ir žmonių, šventės išvakarėse ir meldėmės, kad jie padėtų apginti Laisvę ir mūsų istorines vertybes, prašydami Viešpaties laiminti Ateities planus ir vizijas. Kartu paminėjome Lietuvos bajorijos atkūrimo 30-metį bei pasirašytos Koalicinės bendradarbiavimo deklaracijos 10-metį.

Šiandien mus visus vienijanti Lietuva yra ne vien tik žodis, reiškiantis daiktavardį. Tai mūsų savasties dalis, be kurios  neįsivaizduotume savęs. Kas mokėsi Lietuvos istorijos, žino, kad dar XIII amžiuje Lietuvoje buvo minima daug  kunigaikščių.

Mindaugas, siekdamas nugalėti priešus, suvienijo lietuviškas žemes ir įkūrė Didžiąją Lietuvos kunigaikštystę, o 1251 m. pradžioje priėmė krikštą, sudarydamas taiką su ordino magistru, kuris vėliau parūpino karūnas Mindaugui, ir jo žmonai - karalienei Mortai. 

Mindaugo karūnaciją rėmė Popiežius Inocentas IV, karūnacijos aktą atlikęs su Kulmo vyskupu Heinrichu. Mindaugas tapo LDK karaliumi, o Lietuvos karalystė pripažinta tarptautiniu mastu.  13–18 a. gyvavusi feodalinė valstybė, apėmusi beveik visą dabartinę Lietuvą ir dalį Europos, gyva istorinėje atmintyje. Gaila, kad vykstant karui su Rusija, girdime skleidžiamus gandus, neva, Rusija įkūrė LDK. Ne, ne Maskva ir ne orkai įkūrė LDK. Nesileiskime būti provokuojami. Gerbkime savo tautos istoriją ir jos įkūrėjus.

Lietuvos bajorijos atkūrimas ir Koalicinės bendradarbiavimo deklaracijos pasirašymas leido atlikti daug gražių darbų, kurie nuvalė laikmečio dulkes, daug svarbių dalykų grąžinta iš praeities į dabartį.

Lietuvos Kilmingieji, bajorai ir Šv. Adalberto ordino nariai, gausiai susirinkę į vieną gražiausių Žemaitijos bažnyčių, dėkojo Viešpačiui už Jo malones, pabrėždami, jog mūsų  tvirtybės šaknys – LDK, o kartu ir išreikšdami pagarbą žemaičiams už istorijos vienybę bei jų nepalaužiamą dvasią.

Dėkoju Ponams Danieliui, Artūrui, poniai Kristinai ir visiems LDK kilmingiesiems,  vykdantiems istorinės atminties atstatymo darbus.

Mišių auka baigta Lietuvos didikų malda, kuri anuomet kalbėta Vilniaus Katedroje.

„ANGELŲ KARALIENE, Dangiškasis perle! Tavo Sūnus išklauso mūs maldavimus, perėjusius per Tavo rankas – Jis tikrai Tave gerbia.

Saugok šį miestą ir jo gyventojus; neatmesk jų prašymų, kai jie kreipiasi į Tave. Juk į Tave – lyg į Motiną – kyla mūsų akys. Nusidėjėlių gynėja, tavo užtarimu tedovanoja mums Viešpats savo malonę ir teatleidžia mūsų kaltes.

Gailestingumo Motina, Lietuvos Globėja, neatmesk mūsų maldų, kai šaukiamės Tavo apgynimo! Geriau už mus žinai, ko mums reikia, todėl saugok mus nuo visokių nelaimių, užtark visus žmones ir suvienyk juos su savo Sūnumi.“  Amen.

kan. Stanislovas Krumpliauskas