Sausio 13-oji... amžinas Himnas Laisvei
Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena. Ši diena – tai amžinas Himnas Laisvei. Istorija rašoma kasdien, kasmet. Dėkojame Jums, kad kaskart minėdami šią dieną, mes ne tik prisimename kraupius Sausio įvykius, bet ir naujai juos išgyvename. Lyg kino juostoje prieš akis pralekia 1991 metų kelių dienų sausio vaizdai: didžiuliai liepsnojantys laužai, akimis neaprėpiama beginklių žmonių minia, negailestingai judantys geležiniai okupantų tankai; o ausyse tebeskamba maldos, giesmės ir dainos. Stebino žmonių susiklausymas ir vienybė, draugiškumas ir pagarba. Laikas tolina tik įvykių datą.
Kasmet Sausio 13-ąją aukoju Šv. Mišias už Laisvę. Melstis už Laisvę – tai melstis už Žuvusius... Kasmet kalbėdamas apie Laisvės gynėjus, kalbu apie Meilę. Šventajame Rašte parašyta: „Niekas neturi didesnės meilės kaip tas, kuris savo gyvybę už draugus atiduoda.“ (Jn 15,13).
Tik mylintis žmogus gali ryžtis aukai, nes meilė – varomoji pasaulio jėga. Juk jie visi buvo mylintys ir mylimi. Pirmasis laiškas korintiečiams, esantis Šventajame Rašte – tai puikiausia meilės jėgos, galios ir šviesos charakteristika: „Meilė kantri ir maloni, meilė nepavydi; meilė nesigiria ir neišpuiksta“ (1 Kor 13,4), nes „visa pakenčia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria“ (1 Kor 13,7), bet „dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė - šis trejetas, bet didžiausia iš jų yra meilė“ (1 Kor 13, 13). Beginkliai žmonės tą sausio naktį nepabūgo mirties, kad tie, kurie gyvens po jų, būtų laisvi, kad Lietuva nusimestų sunkų praeities jungą.
Tankai neįveikė Laisvės... Metalas silpnesnis už Žmogaus auką, maldą ir meilę – Dievui, Žmogui, Tėvynei.
13 varpų iki šiol skamba Laisve... Iki šiol kalbame apie Jus: meldžiamės ir dėkojame...
kan. Stanislovas KRUMPLIAUSKAS
Popiežius Pranciškus 2018 metais suteikė savo apaštališką palaiminimą visiems mums, Šv. Adalberto-LDK- riterių ordino nariams ir mūsų globojamai, dar XV a. statytai, Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčiai, kurioje 2021-09-18 d. įvyko prasmingas renginys. Jo Prakilnybė Kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas ir Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonas kun. dr. Paulius Saulius Bytautas OFM aukojo Šv. Mišias, kurių metu pašventino pilnai restauruotą Šv. Adalberto altorių su Švč. Trejybės paveikslu. Savo lėšomis altoriaus restauravimo darbus rėmė Šv. Adalberto-LDK riterių ordinas bei atskiri jo nariai, o prie altoriaus restauravimo savo neatlygintinu darbu svariai prisidėjo Šv. Adalberto-LDK- riterių ordino narė, pirmos kategorijos restauratorė Lina Katinaitė ir jos įmonės specialistų komanda. Altoriuje įkomponuotas relikvijorius, kuriame saugoma 2017 m. iš Gniezno (Lenkija) į Kauną Tarptautinio Šv. Adalberto ordino narių pastangomis iškilmingai atgabenta Šv. Adalberto (956-997), vyskupo ir misionieriaus, pirmo laipsnio relikvija. Šios šventės dalyvius sveikino Tarptautinio Šv. Adalberto ordino atstovas Viktoras Oranskis, Europos Parlamento narys, profesorius, habilituotas mokslų daktaras Liudas Mažylis, Tautinių mažumų departamento prie LR Vyriausybės direktorė dr. Vida Montvydaitė, Kauno apskrities totorių bendruomenės pirmininkas Kęstutis Zenonas Šafranavičius. Iškilmingo renginio metu į Šv. Adalberto-LDK- riterių ordiną (vadovas Artūras Giedraitis) buvo priimti nauji nariai. LR Seimui 2021 metus paskelbus Jono Karolio Chodkevičiaus metais, minint jo 400-sias mirties metines, pranešimą apie talentingą LDK karvedį, LDK didįjį etmoną skaitė Nacionalinės mokslo premijos laureatas prof. habil. dr. Arvydas Palevičius. Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos vadovė Kristina Giedraitienė įteikė nominuotų giminių herbų liudijimus, LDK atminties rūmų ir LDK Kilmingųjų palikuonių bendrijos vadovas Danielius Vervečka bei LDK KPB valdybos nariai įteikė naujiems organizacijos nariams Kilmės liudijimus, simbolinius LDK piliečių pasus ir insigninius ženklus. Nominantams p. Z. Šafranavičius įteikė savo naujos knygos Lietuvos totoriai egzempliorius su autografais, prisimenant, kad šie metai LR Seimo nutarimu paskelbti ir Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais.
Viso renginio metu grojo tarptautinių konkursų nugalėtojai Vilniaus pučiamųjų medžioklinių ragų klubo Tauro ragai orkestras, kuriam vadovauja Vidmantas Lunius.
2021-07-28 d. Vilniuje, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų didžiojoje menėje įvyko iškilmingas minėjimas, skirtas Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metams paminėti. 2014 metais pasirašytos KOALICINĖS BENDRADARBIAVIMO DEKLARACIJOS IR SUTARTIES dalyvės - Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos - narius sveikino LDK atminties rūmų bei LDK kilmingųjų palikuonių bendrijos vadovas Danielius Vervečka, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos bei Kauno apskrities bajorų draugijos vadovė Kristina Giedraitienė, Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo vadas Egidijus Matulevičius, Žemaičių bajorų draugijos vadas Stasys Kasparavičius; renginyje dalyvavo Klaipėdos krašto bajorų draugijos atstovas Kazys Strazdauskas, nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, koordinacinės tarybos (NOKT) pirmininko pavaduotoja Angelė Jakavonytė. Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino vadovas bei LDK ponų tarybos kancleris Artūras Giedraitis pasveikino visus prasmingo renginio dalyvius ir kartu su LDK ponų tarybos valdybos nariu prof. habil. dr. Arvydu Palevičiumi už Lietuvos istorinio ir kultūrinio paveldo puoselėjimą apdovanojo Lietuvos globėjo Šv. Jurgio IV laipsnio ordinu (apdovanojimo steigėjas VšĮ LDK atminties rūmai) Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorę dr. Vidą MONTVYDAITĘ ir Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Tautinių bendrijų tarybos narį, Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininko pavaduotoją, Lietuvos totorių metų renginių koordinatorių Motiejų JAKUBAUSKĄ.
Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas prof. Adas Jakubauskas savo pranešime apžvelgė Lietuvos totorių bendruomenės istoriją, šventės dalyviams sveikinimus atsiuntė J.E. LR Prezidentas Gitanas Nausėda, Krymo totorių Medžliso (Tautinio parlamento) pirmininkas Refat Chubarov, LR ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, LR ministerijų vadovai, kalbėjo užsienio šalių diplomatai, politikai, visuomeninių organizacijų atstovai. Puikią meninę programą atliko Totorių folkloro kolektyvas "Efsane" (vadovė Elnarai Churlu). Renginio vedėjas Saulius Pilinkus.
Daugiau nei prieš 700 metų totorių kariai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) Valdovo Gedimino pakviesti, kaip LDK sąjungininkai, jau kovojo už Lietuvos valstybę; vėliau dalyvavo visuose karuose ir sukilimuose, kovodami už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, o Lietuvos totorių bendruomenė reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo atkūrimo ir stiprinimo.
Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė 2021 metus Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais.
1.2 % JŪSŲ SUMOKĖTO GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO SKIRKITE LDK KILMINGŲJŲ PALIKUONIŲ BENDRIJAI
Jums tai nieko nekainuos, tik truputį laiko, o mums tai išties didelė pagalba. Dėka paramos išlaikome internetinį tinklapį ir finansuojame kitus kilnius, puosialėjančius LDK istorinę projektus.
Šią paramą gali skirti tik tie asmenys, kurie 2020 metais dirbo ir mokėjo mokesčius Lietuvoje.
Valstybė leidžia Jums pasirinkti kur norite panaudoti 1.2% savo sumokėtų mokesčių (jais galima remti tik nevyriausybines ir ne pelno siekiančias organizacijas).
Jei savo valios nepareiškiate - tie pinigai lieka valstybės biudžete.
Paramą galima skirti iki gegužės 1 d.
Prašymus galima pateikti elektroniniu būdu per Elektroninę deklaravimo sistemą arba tiesiogiai į artimiausia VMI padalinį
Jums reikalingi duomenys pildant prašymą:
LDK KILMINGŲJŲ PALIKUONIŲ BENDRIJA
Bendrijos kodas: 302968867
Renginyje kartu su kitomis visuomeninėmis organizacijos dalyvavo ir Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino, LDK kilmingųjų palikuonių bendrijos, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos bei Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos nariai.
1941 06 23 rytą per Kauno radiofoną buvo perskaityta Lietuvos valstybės atkūrimo deklaraciją, paskelbta Lietuvos laikinosios vyriausybės sudėtis, buvo sugrotas Lietuvos himnas. Visoje Lietuvoje ginkluoti Lietuvos sukilėlių būriai pradėjo kovą su okupacine SSRS kariuomene. Tai vienintelis toks suorganizuotas ir sėkmingai įvykęs sukilimas sovietų okupuotose valstybėse, kuriuo bandyta atkurti nepriklausomą valstybę su visais jos atributais.
Sukilimas paneigė sovietinį mitą apie neva savanorišką Lietuvos įstojimą į SSRS. Štai kodėl visais laikais sovietų specialiosios tarnybos ir komunistiniai propagandistai stengėsi ir dar tebesistengia jį kompromituoti.
Renginių Kaune metu buvo prisiminti ir pagerbti visi Lietuvos Laisvės kovotojai, tame tarpe ir tūkstančiai Lietuvos karžygių, kritusių už Lietuvos laisvę 1941 m. birželio sukilimo metu.
Renginio dalyviai rinkosi prie buvusio LAF štabo pastato Aukštaičių g. 10. Karžygių atminimui aukotos Šv. Mišios Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikoje, padėtos gėlės prie šios šventovės šventoriuje esančio Lietuvos laikinosios vyriausybės ministro pirmininko Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio kapo. Ant Kauno savivaldybės pastato Laisvės al. 96 iškilmingai atidengta memorialinė lenta sukilėliui, VDU studentui, jūrų skautui, studentų korporacijos „Jūra“ nariui Vytautui Rudminai, kuris 1941-06-23 d. mėgino iškelti Lietuvos trispalvę ant dabartinio Kauno savivaldybės pastato Laisvės alėjoje. Keliantį vėliavą V. Rudminą mirtinai sužeidė sovietų paleisti šūviai. Renginio dalyviai aplankė Petro Vileišio tiltą, kurį apsaugojęs nuo sovietų rengto susprogdinimo žuvo sukilimo dalyvis Juozas Savulionis. Taip pat Aleksoto apžvalgos aikštelėje aplankytas kryžius 1941 metų sukilimo dalyviams atminti, Vytauto Didžiojo Karo muziejaus sodelyje esanti Tautos garbės alėja, S.Daukanto gatvėje esantis istorinis Kauno radiofonas, kuriame buvo paskelbtas nepriklausomybės atkūrimas. Kauno senosiose kapinėse Vytauto prospekte, prie paminklo žuvusiems sukilimo dalyviams, 1941 metų birželio 23 dienos Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo deklaraciją perskaitė Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės vadas Vytautas Žymančius, kalbėjo vieno sukilimo Kaune vadovų pulkininko leitenanto Mykolo Mačioko duktė Laura Mačiokaitė-Janušauskienė, istorikas, Seimo narys Valdas Rakutis, žurnalistas ir rašytojas Vidmantas Valiušaitis. Taip pat nuskambėjo šaulių priesaika, vyko jaunųjų šaulių pasižadėjimo iškilmės, Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestro koncertas, aidėjo LŠS Garbės sargybos kuopos salvės.
