Šv. Adalberto – LDK – riterių ordino narys, skulptorius, Saulius Kriščiukaitis pagamino ir 2021 m. kovo mėn. sumontavo baigiamos restauruoti Krekenavos bazilikos (rektorius kun. dr. Gediminas Jankūnas) herbą. Krekenavos  Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilika (Panevėžio raj.) - pirmoji Lietuvoje ir kol kas vienintelė 2009 m.  sujungta ypatingos giminystės dvasiniais ryšiais su Šventąja Popiežiškąja Didžiąja Marijos Bazilika Romoje (it. Basilica di Santa Maria Maggiore) ir įrašyta į tos Bazilikos lentas kaip jos filija (dukterinė Bazilikos šventovė). Krekenavos bažnyčią garsina stebuklingasis Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu ant rankų paveikslas, su kuriuo šiame krašte ir prasidėjo katalikybė. Paveikslą iš Krokuvos atvežęs pamaldus riteris Šilingas ir padovanojęs misionieriui Albertui (Albrechtui), skelbusiam Evangeliją prie Nevėžio krantų. Alexander Fridrych rinkinyje „Historie cudownych obrazow“ teigiama, jog 1409 m. paveikslas buvęs nedidelėje koplytėlėje, o 1419 m. perkeltas į pirmąją Krekenavos bažnyčią, pastatytą Vytauto Didžiojo. Dabartinė Krekenavos bažnyčia baigta statyti 1901 metais.

2020 metais skulptorius S. Kriščiukaitis, kartu su restauratoriais M. Rimkevičiumi, D. Bieliene, D. Gotautu-Vaišvila, K. Bieliu baigė restauruoti ir Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje esantį Šv. Šeimos altorių (nuotr.).

2020 m. liepos mėn., ekspedicijos metu, Girsteitiškių dvarvietėje Sauliaus Kriščiukaitis aptiko dvaro rūsius (nuotr.). Girsteitiškis – sena dvarvietė Molėtų rajone. Paskutinieji ilgiausiai dvarą valdę šeimininkai buvo Nepriklausomybės akto signataras bei ilgametis Kauno miesto burmistras Jonas Vileišis (1872–1942) ir jo žmona, iš didikų kilusi Ona Kazakauskaitė-Vileišienė.

2020-10-10 d., Kauno raj., Karalgirio miške, Padauguvos girininkijoje, netoli Vilkijos, buvo pasodinta 6600 ąžuoliukų giria generolui Povilui Plechavičiui, kurio  130-ąsias gimimo metines minime šiemet, atminti.

Akcijos rengėjai : Valstybinių miškų urėdija, P. Plechavičiaus kadetų licėjus, visuomeninė organizacija „LDK palikuonys“. Akcijos rėmėjas:  Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingųjų palikuonių bendrija (LDK KPB).

„Ši simbolinė ąžuolų giria, sodinama generolui Povilui Plechavičiui atminti, virto mūsų kovų dėl laisvės, ryžtingumo, ištvermės ir karingumo simboliu. Pasiaukojimas ir kova neleidžia jo pamiršti. Prisimindami svarbiausius valstybės kūrėjus, jų darbus – stipriname savo valstybę. Tegul  šie ąžuolai, pasodinti Karalgirio girioje, įkvepia kiekvieną lietuvį labiau mylėti savo šalį ir visada ginti jos laisvę“, – sakė laikinai atliekanti Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus direktoriaus pareigas Ingrida Levickienė,

Ąžuolus  sodino P. Plechavičiaus kadetų licėjaus auklėtiniai su mokytojais, miškininkai,  Lietuvos kariuomenės atstovai bei JAV kariai, atliekantys tarnybą Lietuvoje, LDK kilmingųjų palikuonių bendrijos, Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino, Lietuvos Šaulių sąjungos nariai, Lietuvos generolo P. Plechavičiaus karių sąjungos  bei kitų  organizacijų atstovai ir jų svečiai.

LDK KPB nariai p. Odeta ir Modestas Vaitiekūnai įteikė VšĮ Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atminties rūmų (vad. Danielius Vervečka) įsteigtus medalius už indėlį į LDK istorijos ir kultūros paveldo puoselėjimą  miškininkui Kęstučiui Markevičiui ir visuomenininkui Gediminui Armonavičiui.

4 hektarų plote pasodintus ąžuolus Valstybinių miškų urėdijos miškininkai puoselės kartu su P. Plechavičiaus kadetų licėjaus auklėtiniais, kurie įsipareigoja šią ąžuolų giraite rūpintis kol medžiai sutvirtės ir perduoti šią tradiciją naujai kadetų licėjaus auklėtinių kartai. 

1944–1953 m. Padauguvos ‑ Karalgirio miškuose veikė Kęstučio apygardos  Vaidoto rinktinės, Prisikėlimo apygardos  Lukšio rinktinės  ir Tauro apygardos  Žalgirio rinktinės  Lietuvos partizanai.

Nuotraukos Odetos ir Modesto Vaitiekūnų, Raimundo Kaminsko, Mindaugo Armonavičiaus