2020-06-04 d. klubas „Aukuras“, Pasaulio lietuvių centras, klubas „Žalgirio pergalės parkas“, asociacija Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimas, XXVII Knygos mėgėjų draugija subūrė kitų organizacijų narius, Kauno savivaldybės atstovus, kauniečius, miesto svečius dalyvauti renginyje, skirtame Žalgirio mūšio pergalei prisiminti. Kaune, Laisvės alėjoje, prie paminklo Vytautui Didžiajam, susirinko ir gausus būrys Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino narių; čia, renovuotoje aikštės dalyje, iškilmingai gražinta į buvusią vietą  kapsulė su Žalgirio mūšio lauko žeme (įleista 2010-07-15, minint Žalgirio mūšio 600-ąsias  metines). Ją pašventino Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonas – kun. teol. dr. Paulius Saulius Bytautas  OFM.

Žalgirio mūšyje jungtinė kariuomenė, kuriai vadovavo Lietuvos Valdovo Gedimino dinastijos atstovai – tuomečiai Lietuvos Valdovas Vytautas Didysis ir  Lenkijos karalius Jogaila, laimėjo lemiamą mūšį  prieš Vokiečių (Kryžiuočių) Ordiną, beveik 200 metų puldinėjusį Lietuvos kraštą.

Pažymėtina, kad sąjungininkų karinė kampanija prasidėjo lygiai prieš 610 metų - 1410 m. birželio 3 dieną - Lietuvos Valdovo Vytauto vedama Lietuvos kariuomenė iš Vilniaus ir Trakų pajudėjo link Gardino, kur susijungė su rusiškaisiais pulkais ir, Vytautas, vesdamas 40 pulkų, tęsė žygį į mūšio vietą ties Griunvaldu.

Gerai žinomas paveikslas „Vytauto priesaika“ (dail. Jan Styka, originalas saugomas Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejuje), kur būsimasis Žalgirio didvyris Vytautas Didysis 1362 metais prisiekia atkeršyti kryžiuočiams už Kauno pilies sugriovimą (sudeginimą). Šią priesaiką Lietuvos Didysis Kunigaikštis Vytautas įvykdo 1410 metais Žalgirio mūšio lauke. Praėjus net keturiasdešimt aštuoneriems metams duotoji priesaika nebuvo pamiršta. Tai liudija Gediminaičių dinastijos tęsėjų išskirtinę duoto žodžio laikymosi tradiciją, kai LDK Gediminas 1323 metais iškilmingai visam krikščioniškajam pasauliui pareiškė - „pirmiau geležis pasikeis į vašką ir vanduo pavirs plienu, negu mes atšauksime mūsų ištartą žodį“.

Paminklas Vytautui Didžiajam (skulpt. Vincas Grybas) - bronzinė statula, iškilusi virš keturių nugalėtų karių: ruso, lenko, totoriaus ir vokiečių kryžiuočio, laikančio sulūžusį kardą. Pastatytas 1932 m. Kaune, Panemunėje, prie kareivinių. 1952 m. Sovietų valdžios sprendimu paminklas nugriautas ir sunaikintas.

Mintis atstatyti paminklą pirmą kartą viešai buvo išsakyta „Aukuro“ klubo steigimo konferencijoje 1988-05-05 ir 1990 metais paminklas atstatytas Kaune, Laisvės alėjos ir Sapiegos gatvių sankryžoje. Pasaulio lietuvių centro direktoriaus Valdo Kubiliaus pastangomis prie paminklo įrengta informacinė lenta, skirtą turistams. Lentoje pateikiama informacija apie Vytautą Didįjį, Žalgirio mūšį lietuvių ir anglų kalbomis:

Vytautas Didysis (1350-1430) - išrinktasis Lietuvos Karalius (1429), Lietuvos Didysis Kunigaikštis (1392-1430), išrinktasis Čekijos Karalius (1422-1423).

1408 būtent Vytautas Didysis Kauno miestui suteikė savivaldos Magdeburgo teisės privilegijas.

Nuotraukos p. Aidos Kubilienės ir p. Aido Augusčio

2020-05-14 d.  Kaune, Laisvės alėjoje,   prie paminklo „Aukos laukas“(aut. Robertas Antinis jaun.), kuris skirtas pagerbti laisvės kovotojo Romo Kalantos (1953-1972)  atminimą, susirinko LDK kilmingųjų palikuonių bendrijos, Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino nariai, Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonas – kun. teol. dr. Paulius Saulius Bytautas  OFM, Kauno sąjūdiečiai, taip pat  Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM atstovai, Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinės tarybos (NOKT) pirmininkė p. Angelė Jakavonytė, daug to meto įvykių dalyvių ir kitų svečių. Renginio iniciatorius Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas dr. Raimundas Kaminskas.

Lietuvoje gegužės 14-oji yra Pilietinio pasipriešinimo diena.

1972 m.  gegužės 14 dieną devyniolikmetis jaunuolis iš Vilijampolės R. Kalanta Kauno  sode prie Muzikinio teatro apsipylė benzinu ir sušukęs „Laisvę Lietuvai!“, užsidegė. Vėliau R. Kalanta ligoninėje mirė. Jo susideginimas sukėlė SSRS Komunistų partijos ir KGB pareigūnų paniką, todėl sovietų saugumas paskubėjo R. Kalantą slapta palaidoti anksčiau paskelbto laiko. Susirinkę į laidotuves miestiečiai pasipiktino sovietinės valdžios savivale ir todėl prasidėjo masinės eitynės, kuriose buvo skanduojami  patriotiniai šūkiai. Kaune masinės demonstracijos, smurtas ir areštai truko keletą dienų. Neramumai nuslopinti tik 1972 gegužės 19 dieną. Iš daugiau kaip 3 tūkst. aktyvių protestų dalyvių buvo suimta apie 400 žmonių.

Nuotraukos: A.Giedraičio, R.Kaminsko.

https://www.facebook.com/inittv/videos/1365766896965469

2020 05 14 d., Lietuvoje minint Pilietinio pasipriešinimo dieną, NOKT organizacijų atstovai dalyvavo istorinės atminties įamžinimo renginiuose, perdavė maisto produktų siuntinius vaikų dienos centrams.

Lietuvos bajorų kraštų Susivienijimo nariai – tarp jų ir Kauno apskrities bajorų draugija – prisijungė prie kilnios iniciatyvos, kurią organizavo Nevyriausybinių organizacijų, stiprinančių Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinė taryba (NOKT) kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie LR Krašto apsaugos ministerijos.

Akcijos metu buvo surinktos lėšos šeimų, patiriančių sunkumus, vaikams, siekiant parūpinti maisto produktų, taip pat būtinų nuotolinio mokymosi priemonių, kad skurdas nesuvaržytų vaikų teisės į mokslą. Įsigaliojus karantino režimui, daugelis finansinius sunkumus patiriančių šeimų tėvų prarado darbus ar buvo priversti neribotam laikui išeiti nemokamų atostogų, todėl pagal galimybes aukotos finansinės lėšos šiuo sudėtingu laikotarpiu tampa gyvybiškai svarbia parama.

Akcija prasidėjo Vilniuje, Lukiškių aikštėje padedant gėles, vėliau Kaune vyko atminties valanda Romo Kalantos žygdarbiui atminti prie paminklo ,,Aukos laukas" - 1972 m. gegužės 14 d. įvykiai sutelkė kelerių dešimtmečių kovai už Lietuvos laisvę.

NOKT pirmininkė p. Angelė Jakavonytė, NOKT pirmininkės pavaduotoja p. Kristina Giedraitienė, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie LR Krašto apsaugos ministerijos atstovė p. Audronė Kaladžinskienė, LDK Kilmingųjų palikuonių bendrijos valdybos narys p. Artūras Giedraitis vyko į Kazlų Rūdos, Marijampolės vaikų dienos centrus. Kazlų Rūdoje perduoti maisto siuntiniai 65 vaikams, lankantiems 4 apylinkės dienos centrus, Marijampolėje paramos sulaukė 23 Degučių vaikų dienos centro lankytojai. Įstaigų vadovės dėkojo už reikšmingą paramą, pasidalijo kasdieniais rūpesčiais, gi mažieji centrų lankytojai dovanojo savo rankdarbius. Abipusė širdies šiluma, nuoširdumas tiesia nematomus, bet ilgam jungiančius ryšius.

Su Kazlų Rūdos, Marijampolės savivaldybių atstovais aplankytos atmintinos partizanų kovos įamžinimo vietos, padedant gėlių vainikus ir uždegant žvakeles prie paminklų Tauro apygardos partizanams, apžiūrėta Marijampolės tremties ir rezistencijos muziejaus ekspozicija.

Pagal KABD medžiagą

2019 12 27 m., Vilniuje, už indėlį į Lietuvos istorijos ir kultūros paveldo puoselėjimą, aktyvią visuomeninę veiklą, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narei, Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, koordinacinės tarybos pirmininkei, Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio valdybos narei, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narei, aktyviai visuomenininkei p. Angelė Jakavonytei įteiktas Tado Kosciuškos vardo garbės apdovanojimas, įsteigtas 2017 metais LDK istorinės atminties organizacijų iniciatyva, minint  generolo Tado Kosciuškos 200-ąsias mirties metines. Viena iš apdovanojimo steigėjų yra LDK ponų taryba.