Untitled Document

siena

 

2024-09-14, Renavo dvare (Mažeikių r.), vyko iškilmingas Žemaičių Bajorų Draugijos (toliau ŽBD) inauguracinis renginys, kuriame dalyvavo virš 100 Lietuvos Valstybės ir savo protėvių bei giminės istoriją puoselėjančių žmonių.

Prieš šventę visi dalyviai rinkosi Renavo Šv. Izidoriaus bažnyčioje, kur Šv. Mišias už protėvius aukojo kunigas Dainoras Židackas, Varnių šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus parapijos klebonas, Jo Prakilnybė Kanauninkas Andriejus Sabaliauskas, Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai parapijos klebonas, LDK ponų tarybos kapelionas dr. Saulius Paulius Bytautas OFM.

Šventė Renavo dvare prasidėjo iškilmingu Žemaičių bajorų draugijos vėliavos įnešimu ir Žemaičių himno giedojimu. Buvo pristatyta nauja pareigybė - Žemaičių bajorų draugijos kapelionas. Šias pareigas eis Jo Prakilnybė Kanauninkas Andriejus Sabaliauskas, kuriam dekretą ir kapeliono kryžių įteikė LDK atminties rūmų vadovas p. Danielius Vervečka bei LDK ponų tarybos kancleris p. Artūras Giedraitis.  Iškilmingą priesaiką davė naujieji ŽBD nariai, kuriems bajorystės pripažinimo aktus įteikė ŽBD Vadas p. Stasys Kasparavičius, ŽBD Kanclerė p. Stasė Jokšienė, ŽBD legitimacijos komisijos pirmininkas p. Zigmantas Goštautas.

Žemaičių bajorų draugijos Garbės bajoro nominacijos įteikta ilgametei ŽBD kanclerei p. Stasei Jokšienei.

Sveikinimo kalbose buvo pažymėta, kad prieš 10 metų, 2014 04 26 d., Kauno pilyje, keturiolika Lietuvoje veikiančių kilmingųjų palikuonių asociacijų paskelbė koalicinę bendradarbiavimo Deklaraciją. Buvo numatytas ir dešimtmetį sėkmingai vyksta bendras darbas genealogijos, heraldikos, humanitarinio mokslo, švietimo srityse; istorinių sukakčių minėjimo; paminklinių objektų statybų įgyvendinimas; kultūros paveldo išsaugojimo, atkūrimo iniciatyvos; mokslinių konferencijų, labdaros renginių, istorinės atminties sklaidos visuomenei  darbai. 2017 metais bendru sutarimu įsteigta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ponų taryba (pavadinimas simbolinis, primenant XV - XVII amžiais veikusią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centrinės valdžios instituciją), kurios  tikslas vienyti ir koordinuoti Deklaraciją pasirašiusių organizacijų veiklą, dar efektyviau įgyvendinant išsikeltus tikslus.

LDK ponų tarybos (LDK PT) narės Žemaičių bajorų draugijos kvietimu, renginyje dalyvavo ir sveikinimo žodžius tarė  LDK PT narių atstovai: LDK atminties rūmų ir LDK kilmingųjų palikuonių bendrijos vadovas p. Danielius Vervečka, Kauno apskrities bajorų draugijos ir Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos vadovė p. Kristina Giedraitienė, Panevėžio apskrities bajorų draugijos vadas p. Egidijus Matulevičius, Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino kancleris prof. habil. dr. Arvydas Palevičius, kapitulos narys p. Raimundas Charževskis ir kt.

Lietuvos archyvų tarybos narė, Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo ir Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos vadovė p. Kristina Giedraitienė sveikinimo kalboje pabrėžė, kad pirmoji bajorų palikuonis vienijanti organizacija po Nepriklausomybės atstatymo įkurta prieš 30 metų Kaune ir įteikė ta proga išleistus vardinius apdovanojimus ŽBD vadui p. Stasiui Kasparavičiui, ŽBD kanclerei p. Stasei Jokšienei ir LDK  atminties rūmų vadovui p. Danieliui Vervečkai, o Žemaičių bajorų draugijos bibliotekai ir Renavo dvaro direktorei p. Renatai Vindašienei padovanojo Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos 2024 m. išleistą knygą „Signatarų genealogijos : 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai“.

LDK atminties rūmų vadovas p. Danielius Vervečka ir LDK  ponų tarybos kancleris p. Artūras Giedraitis įteikė dekretą, kuriuo simbolinė Žemaitijos Seniūno pareigybė suteikta ŽBD Vadui p. Stasiui Kasparavičiui.

Meninę programą atliko Telšių Žemaitės dramos teatro Šokių studijos kolektyvas  (choreografė ir režisierė p. Ina Levickienė). Renginį puikiai vedė p. Raimonda Kasparavičiūtė.

Po renginio susirinkusieji jaukiai bendravo prie gausių vaišių stalo.

   

 

https://tzinios.lt/renavo-dvare-zemaiciu-bajoru-inauguracija/

 

2024 09 07 Videniškiuose (Molėtų raj.), prieš 400 metų Lietuvos didikų Giedraičių pastatytoje Šv. Lauryno bažnyčioje, kunigaikščių Giedraičių kriptoje,  šalia 21 kartos kunigaikščio Mykolo Jono Henriko Giedraičio amžinojo poilsio atgulė žmonos Rozmari Virginijos Anos Giedraitienės palaikai (1937 – 2024) palaikai.

Šv. Mišias už velionę aukojo JE Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, Molėtų dekanato dekanas ir Videniškių klebonas monsinjoras Kęstutis Kazlauskas, kunigas Arūnas Mitkevičius, kunigai iš Londono Shaun Middleton (St Mary‘s, Cadogan St., London) ir John Moffatt Sj (Londono Jesuit Centre).  Laidojimo ceremonijoje dalyvavo velionės vaikai, anūkai,  giminaičiai, atvykę iš Anglijos, Ukrainos, Italijos, Lietuvos, Molėtų rajono savivaldybės, LDK ponų tarybos, Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo, kitų visuomeninių organizacijų atstovai.

Rosemary Virginia Anna Cumpston 1958 m. Londone susituokė su Lietuvai nusipelniusios kunigaikščių Giedraičių giminės palikuonimi, Mykolu Jonu Henriku Giedraičiu (Michał Jan Henryk Giedroyc). Susilaukė sūnaus – Michał Graham Dowmont Giedroyc’io (g. 1959) ir trijų dukterų – Anna Catherine Astrid Louisse (g. 1960), Mary-Rose Helen (g. 1963) ir Melanie Clare Sophie (g. 1968). Nuo 1979 m. visa šeima nuolat gyveno Oksforde. 

Aviacijos inžinierius,  Oksfordo universiteto magistras, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordino kavalierius, Molėtų rajono savivaldybės garbės pilietis,  ankstyvosios Lietuvos christianizacijos (XIII–XIV a.) bei kunigaikščių Giedraičių giminės istorijos tyrinėtojas, knygos „Ant kraterio krašto: vienos šeimos kelionės epas per karo meto Rusiją“ autorius didelis Lietuvos bičiulis ir mecenatas Mykolas Jonas Henrikas Giedraitis (1929-2017) jautė stiprų emocinį ryšį su protėvių Tėvyne bei giminės lizdu – Giedraičių bei Videniškių kraštu.  

Rosemary ir Mykolo paramos ir globos dėka gausus būrys Lietuvos mokslininkų XX a. paskutinio dešimtmečio pradžioje buvo pakviesti į Oksfordą ir galėjo stažuotis šiame unikaliame universitetiniame centre, šeimos paaukotų lėšų dėka buvo restauruotos Videniškių Atgailos regulinių kanauninkų vienuolyno freskos, paramos sulaukė taip pat Vyskupo Merkelio Giedraičio bei kanauninko Mikalojaus Daukšos paminklų Varniuose statybos, Videniškių vienuolyno ir Baltadvario restauracija, archeologiniai tyrimai Baltadvaryje, Šeima dovanojo nemažai angliškų knygų Giedraičių vidurinei mokyklai, o 2008 m. per tūkstantį knygų iš šeimos  bibliotekos atkeliavo į Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteką. Visa šeima rūpinosi Palaimintojo Mykolo Giedraičio beatifikacijos byla (2018-ųjų lapkričio 7 dieną Apaštalų Sostas paskelbė dekretą, pripažindamas Dievo tarno M. Giedraičio herojiškas dorybes ir patvirtindamas jo kultą, gyvavusį nuo neatmenamų laikų bei paskelbdamas Mykolą Giedraitį Palaimintuoju).

Šv. Mišias už velionę aukojo JE Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, Molėtų dekanato dekanas ir Videniškių klebonas monsinjoras Kęstutis Kazlauskas, kunigas Arūnas Mitkevičius, kunigai iš Londono Shaun Middleton (St Mary‘s, Cadogan St., London) ir John Moffatt Sj (Londono Jesuit Centre).  Laidojimo ceremonijoje dalyvavo velionės vaikai, anūkai,  giminaičiai, atvykę iš Anglijos, Ukrainos, Italijos, Lietuvos, Molėtų rajono savivaldybės, LDK ponų tarybos, Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo, kitų visuomeninių organizacijų atstovai.

Rosemary Virginia Anna Cumpston 1958 m. Londone susituokė su Lietuvai nusipelniusios kunigaikščių Giedraičių giminės palikuonimi, Mykolu Jonu Henriku Giedraičiu (Michał Jan Henryk Giedroyc). Susilaukė sūnaus – Michał Graham Dowmont Giedroyc’io (g. 1959) ir trijų dukterų – Anna Catherine Astrid Louisse (g. 1960), Mary-Rose Helen (g. 1963) ir Melanie Clare Sophie (g. 1968). Nuo 1979 m. visa šeima nuolat gyveno Oksforde. 

Aviacijos inžinierius,  Oksfordo universiteto magistras, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordino kavalierius, Molėtų rajono savivaldybės garbės pilietis,  ankstyvosios Lietuvos christianizacijos (XIII–XIV a.) bei kunigaikščių Giedraičių giminės istorijos tyrinėtojas, knygos „Ant kraterio krašto: vienos šeimos kelionės epas per karo meto Rusiją“ autorius didelis Lietuvos bičiulis ir mecenatas Mykolas Jonas Henrikas Giedraitis (1929-2017) jautė stiprų emocinį ryšį su protėvių Tėvyne bei giminės lizdu – Giedraičių bei Videniškių kraštu.  

Rosemary ir Mykolo paramos ir globos dėka gausus būrys Lietuvos mokslininkų XX a. paskutinio dešimtmečio pradžioje buvo pakviesti į Oksfordą ir galėjo stažuotis šiame unikaliame universitetiniame centre, šeimos paaukotų lėšų dėka buvo restauruotos Videniškių Atgailos regulinių kanauninkų vienuolyno freskos, paramos sulaukė taip pat Vyskupo Merkelio Giedraičio bei kanauninko Mikalojaus Daukšos paminklų Varniuose statybos, Videniškių vienuolyno ir Baltadvario restauracija, archeologiniai tyrimai Baltadvaryje, Šeima dovanojo nemažai angliškų knygų Giedraičių vidurinei mokyklai, o 2008 m. per tūkstantį knygų iš šeimos  bibliotekos atkeliavo į Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteką. Visa šeima rūpinosi Palaimintojo Mykolo Giedraičio beatifikacijos byla (2018-ųjų lapkričio 7 dieną Apaštalų Sostas paskelbė dekretą, pripažindamas Dievo tarno M. Giedraičio herojiškas dorybes ir patvirtindamas jo kultą, gyvavusį nuo neatmenamų laikų bei paskelbdamas Mykolą Giedraitį Palaimintuoju).

  

 

2024 07 09 d. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Ponų Tarybos valdybos narys Grafas Anton von Gravrock Osenbergo pilyje (Schloss Ossenberg), Vokietijoje,  LDK ponų tarybos vardu, už puoselėjamą Vokietijos ir Lietuvos kilmingųjų organizacijų bendradarbiavimą, įteikė Šv. Jurgio ordino  Didijį  kryžių su žvaigžde (1 laipsnis) Vilhelmui Albertui Hercogui von Urachui (Wilhelm Albert Herzog von Urach Graf von Württemberg). Šeima didesnę laiko dalį praleidžia žmonai  Karen Herzogin von Urach Gräfin von Württemberg Gräfin Berghe von Trips atitekusioje  jos giminės Berghe von Trips nuo seno valdomoje Osenbergo pilyje, bet dažnai lankosi ir Hercogui Vilhelmui von Urachui priklausančioje jo protėvių Lichtenšteino pilyje (Schloss Lichtenstein), Baden Viurtenbergo žemėje, Vokietijoje. Hercogas yra Vilhelmo Karlo von Uracho (1864-1928), kurį Lietuvos Taryba 1918 m. liepos 11 d. paskelbė Lietuvos karaliumi Mindaugu II (bet 1918 11 02 pati Taryba atšaukė šį sprendimą), anūkas, su  šeima ne kartą lankėsi Lietuvoje.

 

 

Jo Karališka Aukštybė Princas Davidas Bagrationis-Mukhranelis (H.R.H. Davit Bagration Mukhran Batoni), kuris yra  Sakartvelo ( Gruzijos)Erelio ir Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Besiūlės Tunikos ordino (angl. The Order of the Eagle of Georgia and the Seamless Tunic of Our Lord Jesus Christ) Didysis Magistras sutiko priimti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atminties rūmų (vadovas Danielius Vervečka) įsteigtą (apdovanojimo idėjos autorius Grafas Anton von Gravrock) bei LDK ponų tarybos vardu teikiamą Lietuvos globėjo Šv. Jurgio apdovanojimą. Už puoselėjamą Sakartvelo (Gruzijos) ir Lietuvos kilmingųjų organizacijų bendradarbiavimą Jo Karališkai Aukštybei Princui Davidui Bagrationi-Mukhraneli įteiktas  Šv. Jurgio ordino  Didysis kryžius su žvaigžde (1 laipsnis).

Dekretas 14 su parašjpg

Davit Bagrationi

 

2021-05-28 d. Pajuostyje (Panevėžio raj.), LK mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Karaliaus Mindaugo husarų bataliono teritorijoje atidengta skulptūra „Kardas-Milžinas“(aut. dizaineris Vilius Puronas). Kardo ilgis apie 8,5 m., svoris apie 350 kg. Ant 4 galingų stulpų kardas iškeltas į beveik 5 m. aukštį, stovi ant kalvos, šalia Nevėžio upės. Ši meninė kompozicija simbolizuoja husarų tvirtybę ir jėgą. Kardo geležtėje išgraviruotas Lietuvos kilmingųjų karinis devizas: „Adversitate Etiem Gloriosi“-„Kovojantiems garbė“. Laikymo konstrukcijoje Karaliaus Mindaugo husarų bataliono devizas: „Viešpatie, padėk mums-Tėvynės laisvę ir garbę ginam“. Šį kūrinį husarams dovanojo Jotvingių Kryžiaus Riterių Ordinas (vadovas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ponų tarybos vicekancleris Artūras Rukas-Daujotis).