Susirinkome Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje Trijų arkangelų - šv. Gabrieliaus, Mykolo ir Rapolo, kurie laikomi tarpininkais tarp Dievo ir žmonių, šventės išvakarėse ir meldėmės, kad jie padėtų apginti Laisvę ir mūsų istorines vertybes, prašydami Viešpaties laiminti Ateities planus ir vizijas. Kartu paminėjome Lietuvos bajorijos atkūrimo 30-metį bei pasirašytos Koalicinės bendradarbiavimo deklaracijos 10-metį.
Šiandien mus visus vienijanti Lietuva yra ne vien tik žodis, reiškiantis daiktavardį. Tai mūsų savasties dalis, be kurios neįsivaizduotume savęs. Kas mokėsi Lietuvos istorijos, žino, kad dar XIII amžiuje Lietuvoje buvo minima daug kunigaikščių.
Mindaugas, siekdamas nugalėti priešus, suvienijo lietuviškas žemes ir įkūrė Didžiąją Lietuvos kunigaikštystę, o 1251 m. pradžioje priėmė krikštą, sudarydamas taiką su ordino magistru, kuris vėliau parūpino karūnas Mindaugui, ir jo žmonai - karalienei Mortai.
Mindaugo karūnaciją rėmė Popiežius Inocentas IV, karūnacijos aktą atlikęs su Kulmo vyskupu Heinrichu. Mindaugas tapo LDK karaliumi, o Lietuvos karalystė pripažinta tarptautiniu mastu. 13–18 a. gyvavusi feodalinė valstybė, apėmusi beveik visą dabartinę Lietuvą ir dalį Europos, gyva istorinėje atmintyje. Gaila, kad vykstant karui su Rusija, girdime skleidžiamus gandus, neva, Rusija įkūrė LDK. Ne, ne Maskva ir ne orkai įkūrė LDK. Nesileiskime būti provokuojami. Gerbkime savo tautos istoriją ir jos įkūrėjus.
Lietuvos bajorijos atkūrimas ir Koalicinės bendradarbiavimo deklaracijos pasirašymas leido atlikti daug gražių darbų, kurie nuvalė laikmečio dulkes, daug svarbių dalykų grąžinta iš praeities į dabartį.
Lietuvos Kilmingieji, bajorai ir Šv. Adalberto ordino nariai, gausiai susirinkę į vieną gražiausių Žemaitijos bažnyčių, dėkojo Viešpačiui už Jo malones, pabrėždami, jog mūsų tvirtybės šaknys – LDK, o kartu ir išreikšdami pagarbą žemaičiams už istorijos vienybę bei jų nepalaužiamą dvasią.
Dėkoju Ponams Danieliui, Artūrui, poniai Kristinai ir visiems LDK kilmingiesiems, vykdantiems istorinės atminties atstatymo darbus.
Mišių auka baigta Lietuvos didikų malda, kuri anuomet kalbėta Vilniaus Katedroje.
„ANGELŲ KARALIENE, Dangiškasis perle! Tavo Sūnus išklauso mūs maldavimus, perėjusius per Tavo rankas – Jis tikrai Tave gerbia.
Saugok šį miestą ir jo gyventojus; neatmesk jų prašymų, kai jie kreipiasi į Tave. Juk į Tave – lyg į Motiną – kyla mūsų akys. Nusidėjėlių gynėja, tavo užtarimu tedovanoja mums Viešpats savo malonę ir teatleidžia mūsų kaltes.
Gailestingumo Motina, Lietuvos Globėja, neatmesk mūsų maldų, kai šaukiamės Tavo apgynimo! Geriau už mus žinai, ko mums reikia, todėl saugok mus nuo visokių nelaimių, užtark visus žmones ir suvienyk juos su savo Sūnumi.“ Amen.
kan. Stanislovas Krumpliauskas
2024 10 04 d., penktadienį, 17 val. Kernavės archeologinės vietovės muziejaus patalpose (Kerniaus g. 4a, LT-19172 Kernavė, Širvintų r.) įvyks LDK istorinės atminties organizacijų nario Virgilijaus Norvaišos jau antrojo, papildyto meno kolekcijos albumo pristatymas.
Ženklią vietą tarp kitų autorių kūrinių rinkinyje užima dailininko, grafiko Šv. Adalberto – LDK riterių ordino Garbės nario, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Arvydo Každailio darbai.
Kernavės archeologinė vietovė (Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas) 2004 metais įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą.
2025 metais bus švenčiamas Lietuvai brangaus asmens – Palaimintojo Mykolo Giedraičio gimimo 600 metų Jubiliejus. Lietuvos vyskupai yra nusprendę šio Jubiliejaus pagrindinę iškilmę švęsti 2025 metų gegužės 4 dieną Videniškių parapijos bažnyčioje, kur įrengtas Palaimintojo Mykolo garbei altorius ir išstatyta pagerbimui relikvija.
Kiek yra pasiekę istoriniai šaltiniai, Palaimintasis gimė kaip tik Videniškiuose ar netoliese – Giedraičiuose, dabartinėje Kaišiadorių vyskupijoje, kunigaikščių Jurgio ir Marijonos Giedraičių šeimoje, kur praleido netrumpą gyvenimo laikotarpį. Tiksli gimimo data nėra žinoma, tačiau teigiama, kad Mykolas Giedraitis yra gimęs tarp 1420 -1425 metų. Mykolas Giedraitis mirė 1485 m. gegužės 4 d. Krokuvoje (Lenkijoje), kur buvo palaidotas.
Mykolą Giedraitį pradėta laikyti palaimintuoju dar XVI šimtmetyje (minimi 1544 metai). Krokuvos vyskupija tuo laikotarpiu įvykdė kai kuriuos veiksmus, būdingus skelbimui palaimintuoju: Mykolo palaikai iš palaidojimo vietos Šv. Morkaus bažnyčioje buvo perkelti į sarkofagą altoriuje, viešam gerbimui. Paveiksluose jis pradėtas vaizduoti su aureole. Viename paveiksle Šv. Morkaus bažnyčios koplyčioje pal. Mykolas ir šv. Kazimieras vaizduojami besimeldžiantys kartu, suklupę prie Marijos paveikslo. Toje pačioje koplyčioje saugomas paveikslas, prie kurio melsdavęsis pats palaimintasis. Šis paveikslas vadinamas „Giedraičio Madona“.
Bet 1634 m. pasikeitus beatifikacijos tvarkai, byla liko nebaigta. Kultą skatino atgailos kanauninkai ir Giedraičių giminė, 20 a. pabaigoje Mykolo Giedraičio beatifikacijos byla buvo atnaujinta.
2018 m. lapkričio 8 d. Apaštalų Sostas paskelbė dekretą, kuriuo pripažįstamos Dievo Tarno Mykolo Giedraičio herojiškos dorybės ir patvirtinamas jo kultas nuo neatmenamų laikų. Nuo šios dienos Mykolas Giedraitis – palaimintasis.
Nūdien šalia Videniškių parapijos bažnyčios yra išlikęs Regulinių atgailos kanauninkų vienuolyno pastatas. Videniškių vienuolyną 1617 m. fundavo vaivada Martynas Marcelijus Giedraitis ir kartu su broliu, vyskupu Merkeliu Giedraičiu, Videniškiuose pastatė bažnyčią. Vėliau bažnyčioje, dešinėje pusėje, buvo įrengta Dievo tarnui Mykolui skirta koplyčia su altoriumi ir paveikslu, išlikusi iki šių dienų. Po koplyčia esančiame rūsyje buvo laidojami Giedraičių giminės atstovai.
Arėjant Palaimintojo Mykolo Giedraičio gimimo Jubiliejui, Kaišiadorių vyskupija atvėrė naują internetinę svetainę, skirtą Palaimintajam - https://mykolasgiedraitis.lt/
2024 07 06 d., minint Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, Kaunas nusilenkė iškilioms asmenybėms. Daugiatūkstantinės publikos akivaizdoje apdovanojimais scenoje pagerbti kultūros ir meno darbuotojai, visuomenininkai, medikai, rašytojai bei sportininkai. Jiems įteikti Santakos garbės ženklai, Kultūros premijos bei padėkos už darbus Kaunui ir Lietuvai.
Iškilminga ceremonija nuskambėjo drauge su 23-ąjį kartą vykusiu festivaliu „Operetė Kauno pilyje“.
Koncerte skambėjo Giacomo Puccini ir jo amžininkų italų veristų kūriniai. Solistai iš Lietuvos ir Japonijos padovanojo nepamirštamas akimirkas. Programoje skambėjo ištraukos iš R. Leoncavallo, P. Mascagni, F. Cilea, U. Giordano operų. Jas papuošė ypatingas svečias – italų tenoras Gregory Bonfatti.
21 val. šventės dalyviai, atlikėjai ir visa publika apsijungė gražiai tradicijai „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ ir drauge su viso pasaulio tautiečiais giedojo Lietuvos Respublikos himną.
Po to nusipelniusioms asmenybėms įteikti Kauno miesto apdovanojimai. Už uolų ir sąžiningą darbą, prasmingą kūrybinę ir visuomeninę veiklą Santakos Garbės ženklais apdovanoti ir mūsų istorinę atmintį puoselėjančių organizacijų nariai: Kristina Giedraitienė bei prof. dr. prelatas Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS.
2024 04 28 d. Dusetų Švč. Trejybės bažnyčioje, Zarasų rajone vyko J.P. Kanauninko Stanislovo Krumpliausko Kunigystės 50-ies metų sukakties minėjimas iškilmės.
Šv. Mišias aukojo Panevėžio vyskupas J. E. Linas Vodopjanovas OFM, Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos apsilankymo katedros prelatas kanauninkas Vytautas Gustaitis, Aukštosios Panemunės Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčios altarista kunigas Petras Kražauskas ir Dusetų bažnyčios klebonas kanauninkas S. Krumpliauskas. Šv. Mišios – padėka už Pašaukimą ir Dievui skirtus metus, minint kanauninko Stanislovo Krumpliausko ir jo kurso draugo kunigo Petro Kražausko kunigystės auksinius jubiliejus. Panevėžio vyskupas J. E. Linas Vodopjanovas OMF kanauninkui S. Krumpliauskui įteikė jubiliejinę lazdą ir popiežiaus Pranciškaus apaštališkąjį Palaiminimą.
Pirmąjį Šventojo Rašto skaitinį skaitė Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis, antrąjį –
Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė.
Ypatingo iškilmingumo suteikė Anykščių kultūros centro istorinių šokių studijos „Baltoji Pavana“ dalyvės, giedojo Kauno kultūros centro vyrų choras „Perkūnas“.
Gerb. Kanauninką sveikino ir įteikė dovanas LDK istorinę atmintį puoselėjančių organizacijų atstovai:
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Atminties rūmų vadovas Danielius Vervečka; LDK Kilmingųjų palikuonių bendrijos vadovo pavaduotojas Artūras Giedraitis; Šv. Adalberto-LDK--riterių ordino kancleris prof. habil. dr. Arvydas Palevičius; Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos vadovė, Lietuvos archyvų tarybos prie LR kultūros ministerijos pirmininko pavaduotoja, Nevyriausybinių organizacijų, stiprinančių Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinės tarybos (NOKT) vicepirmininkė Kristina Giedraitienė, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos Garbės narys, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Arvydas Stanislavas Každailis; Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino nariai Vilija Grigalevičienė, Raimundas Charževskis ir menininkė Giedrė Bulotaitė; Kauno ukrainiečių asociacijos „Stožary“ vadovas Romanas Boreika ir narė Halyna Kubrak.
Mūsų organizacijos, 2014 m. pasirašydamos koalicinę bendradarbiavimo deklaraciją, sutarė veikti kartu įvairiose srityse, puoselėjant Lietuvos Valstybės istorinę atmintį. Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad mūsų organizacijų narius globoja ir veiklą laimina LDK istorinės atminties organizacijų vyriausias Kapelionas Laisvės kovų dalyvis, Anykščių rajono ir Dusetų bei Zarasų kraštų Garbės pilietis J.P. Kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas.