Untitled Document
  • liublino

    Liublino unija

    Dail. J.Matejko
  • zemelapis

    1613 m. žemėlapis

  • musis

    Oršos mūšis

  • veliavoa

    Suguldomos vėliavos. Juzefas Brandtas.

    16-17 a. konfliktas tarp Polish_Lithuanian sandraugos, kuri laimi ir Otomanų imperijos.


     Vadovaudamasi LDK KPB įstatuose įtvirtintomis nuostatomis, LDK KPB vadovybė primena, kad kiekvienas LDK KPB narys privalo sumokėti nario mokestį.  Tik susimokėję nario mokestį/mokesčius nariai turi balso teisę ir sprendimų priėmimo galią, todel LDK KPB vadovybė, vadovaudamasi įstatu 3.4.6, ir 3.6. punktus imperatyviomis nuostatomis, dėl nario mokesčių priims sprendimą dėl nemokių narių ir jų narystės sustabdymo. Dėl minimų priežasčių, dar kartą  raginame visus kolegas, save laikančius LDK KPB nariais, pašalinti įsiskolinimus ir, tai patvirtinti narystės mokesčių sumokėjimu iki kovo 15 d., o apie tai informaciją ir mokėjimo pavedimo kopijas prašome pateikti elektroniniu paštu buhalterija@kilmingieji.lt  

Nario mokestis - 15€/metams

Rekvizitai nario mokesčiui sumokėti:

LDK KILMINGŲJŲ PALIKUONIŲ BENDRIJA
AB SEB bankas
LT437044060007876403
Mokėjimo paskirtis: Nario mokestis už 201......m.

Jei norite tapti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Kilmingųjų palikuonių bendrijos nariu, atsisiųskite ir užpildykite prašymus bei anketą LDK piliečio simboliniam pasui gauti.

Atsisiųsti prašymą įstoti į LDK KPB įstoti į LDK KPB
Atsisiųsti prašymą išduoti kilmės dokumentus
Atsisiųsti prašymą išduoti insigninį ženklą ir/ar ženklelį


Kilmingojo palikuonio LIUDIJIMAS pagal VYRIŠKĄ liniją
Išduoda LDK ATMINTIES RŪMAI

 

pasas ženkliukas

Naujai stojantiesiems kartu su Kilmės liudijimais bus įteikti LDK piliečių simboliniai pasai ir emaliuoti, paauksuoti insigniniai, vardiniai, numeruoti ženklai. Kilmės liudijimo, LDK piliečio simbolinio paso ir insigninio (regalinio) ženklo numeracija sutaps.

LDK Atminties Rūmų iniciatyva yra išleista LDK Kilmingųjų palikuonių ir ordinų narių simbolinė Insignija. Asmenys jau turintys KILMINGUMO dokumentus patvirtintus vienoje iš LDK atminties puosialėjančių organizacijų ir kurie patvirtina atitinkamą statusą-kilmę, turi teisę į vardinį ir numeruotą ženklą-insigniją
Projekto bendraautoriai dailininkai: A. Šėmis ir A. Každailis.
Insignijos leidėjas ir platintojas: LDK Atminties rūmai
Gamintojas:  ALPERA
Insigninio ženklo suteikimo ir įstojimo į LDK Kilmingųjų palikuonių bendriją (jei dar ne narys) klausimais prašome kreiptis į LDK Atminties rūmų vadovą Danielių Vervečką tel. 8-686-04624 arba el. paštu administracija@kilmingieji.lt

 Insignija - melynos dangiškos heraldinės spalvos lauko centre, emaliuotas ir paauksuotas senasis istorinis LDK laikų herbas, papuoštas paauksuotu ąžuolo lapų vainiku. Insignijos ženklo pagrindas 8 cm. dydžio žalvaris tonuotas bronzą, žvaigždinio ir spindulinio varianto, naudoto kilmingųjų, XVIII amžiuje ir vietoje Slucko Koktuso juostos. Antroje Insignijos pusėje yra nurodoma ženklo turėtojo priklausomybės organizacijai trumpinys raidėmis ir kilmingumą patvirtinančio dokumento numeris.

Užpildę prašymus susisiekite su mumis:

LDK Kilmingųjų palikuonių bendrijos vadovas Danielius Vervečka, tel. +370 686 04 624

 

2019 11 22 Vilniuje  LDK atminties rūmų, LDK KPB, Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino, LDK ponų tarybos nariai dalyvavo 1863-1864 metų sukilimo vadų ir dalyvių, tarpe kurių ir LDK kilmingųjų šeimų atstovai, valstybinėse laidotuvėse. Iškilminga ceremonija prasidėjo  karinių pajėgų rikiuote Katedros aikštėje ir 20-ies karstų pernešimu iš Valdovų rūmų į Vilniaus Šv. vysk. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedrą baziliką. Vidudienį Katedroje prasidėjusiose Šv. Mišiose, kurias aukojo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintautas Grušas, dalyvavo Lietuvos ir Lenkijos prezidentai, svečiai iš Ukrainos, Baltarusijos, Latvijos. Iki kapinių laidojimo procesija karstus lydėjo Vilniaus gatvėmis, sustojant prie Aušros Vartų. Baigiamasis atsisveikinimas su perlaidojamais sukilėliais vyko Senųjų Rasų kapinių koplyčioje, kurioje sukilimo vadai ir dalyviai atgulė amžinojo poilsio. Sukilimo vadų, dalyvių ir visų, kovojusių ir žuvusių už Laisvę, garbei Senųjų Rasų kapinėse aidėjo atminimo salvės.

XVIII a. pabaigoje Rusijai, Prūsijai ir Austrijai užgrobus Lenkijos ir Lietuvos valstybę, buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės atiteko Rusijos imperijai. Per visą XIX a. įvairiose buvusios valstybės žemėse ne kartą kilo sukilimai prieš pavergėjus. Vienas iš paskutinių bandymų atkurti nepriklausomą valstybę buvo 1863-1864 metų sukilimas. Sukilime dalyvavo beveik 200 tūkst. įvairių socialinių sluoksnių atstovų. Rusijos imperijos valdžia 1864 m. numalšino sukilimą ir ėmėsi represijų prieš sukilimo dalyvius bei jį rėmusius asmenis. 1863 m. birželį – 1864 m. kovą, Vilniaus generalgubernatoriui Michailui Muravjovui patvirtinus, mirties bausmė pakariant arba sušaudant Lukiškių aikštėje buvo įvykdyta 21 asmeniui, tarp jų – dviem pagrindiniams Lietuvos sukilimo vadams – Zigmantui Sierakauskui ir Konstantinui Kalinauskui.

 

Nuotr. Č. Malevskio, T. Bauro, V.Skaraičio

2019 09 28 Riešės Šv. Vyskupo Stanislovo bažnyčioje (Vilniaus raj.), po Šv. Mišių aukos, LDK KPB Vadovas p. Danielius Vervečka, dalyvaujant LDK atminties rūmų, LDK KPB, Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino atstovams, iškilmingai įteikė LDK KPB Kilmės liudijimą, LDK piliečio simbolinį pasą ir insigninį ženklelį p. Agatai Zarunskaitei-Životkevič, VŠĮ Istorinių ir genealoginių tyrimų instituto direktorei. Ponią Agatą ir jos išrinktąjį poną Miroslavą, jungtuvių  proga, sveikino kolegos ir svečiai: p. Kornelija Gureckaitė-Gureckė, p. Česlovas  Malevskis, p. Albert Volk, p. Jelena Orlova, p. Danielius Vervečka, p. Ilona Vervečkienė ir kt. 

 

2019 10 26  Vilkijoje,  A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejuje, įvyko žymios dailininkės, grafikės, knygų iliustratorės, vertėjos Birutės Demkutės (1924-2017) kūrybos parodos „DIEVO NAMAI“, kurioje pristatyti autorės darbai iš Lietuvos muziejų saugyklų bei privačių rinkinių, atidarymas. Parodos iniciatorė LDK kilmingųjų palikuonių bendrijos narė p. Audronė Vilkienė, kartu su A. ir J. Juškų muziejaus įkūrėjais  ir puoselėtojais  skulptoriumi Arūnu Sniečkumi ir tautodailininke Vida Sniečkuviene bei menininku Gvidu Lataku sukūrė nepamirštamą atmosferą nuostabaus muziejaus patalpose. Susirinkę svečiai grožėjosi B. Demkutės grafikos darbais, piešiniais, ekslibrisais, knygų iliustracijomis, eksponuotos jos verstos knygos. Muziejininkas A. Sniečkus susirinkusius supažindino su gausiais muziejaus eksponatais.

Svečiams koncertavo tarptautinių konkursų laureatas gitaristas Pijus Balevičius.

LDK kilmingųjų protėvių Skalskių, h. Suchekomnaty, palikuonė B. Demkutė gimė 1924 10 15 Vilniuje, 1951 m. baigė Kauno valst. taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą, grafikos katedrą, Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Sukūrė įsimintinų peizažų, portretų, ekslibrisų. Mėgiamiausios technikos – lino ir medžio raižiniai. Iliustravo daugiau nei 30 knygų. Jos kūryba turi daug sąsajų su liaudies grafikos tradicijomis.

Surengė keletą personalinių parodų, dalyvavo daugelyje respublikinių, visasąjunginių ir grupinių lietuvių dailės parodų užsienyje: Lenkijoje, Čekoslovakijoje, JAV, Anglijoje, Belgijoje  ir kt., dirbo kaip parodų organizatorė. 2000 m. jos kūriniai eksponuoti retrospektyvinėje lietuvių dailininkų 7-8 deš. vaikiškų knygų iliustracijų parodoje Vilniuje.

Savarankiškai išmokusi kelias užsienio kalbas, bei vertimo praktiką įvaldžiusi, sovietmečiu ji vertė ir mašinėle spausdino religinio bei filosofinio turinio knygas. Taip Lietuvos tikinčiuosius ir inteligentiją galėjo pasiekti bent maža dalis teologinės ir filosofinės literatūros. 1981 m. Rumšiškėse Birutė  Demkutė slapta davė vienuolės įžadus. Toliau vertė knygas, būtent ses. Birutei tuometinis Vilniaus arkivyskupas Juozas Audrys Bačkis patikėjo Katalikų Bažnyčios Katekizmo vertimą.

2001 m. B. Demkutė iš Vilniaus persikėlė gyventi į Palemono seserų saleziečių namus. Mirė 2017 m., palaidota Neveronių (Kauno r.) kapinėse.