KILMINGŲJŲ PALIKUONIŲ BENDRIJA
2020 02 18 d. Kaune Petrašiūnų kapinėse vyko pirmojo Lietuvos savanorio, plk. Kazio Škirpos (1895 -1979) gimimo 125-ųjų metinių paminėjimas, kuriame pranešimą skaitė plk. Kazio Škirpos įamžinimo iniciatorius, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, dim. kpt. Algirdas Petrusevičius. Kartu su Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos, LŠS Vlado Putvinskio-Pūtvio klubo, Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Lietuvos sąjūdžio atstovais, renginyje dalyvavo ir LDK istorinę atmintį puoselėjančių organizacijų nariai.
Kazys Škirpa gimė 1895 02 18 Namajūnų kaime (Saločių vlsč.). Mirė 1979 08 18 Vašingtone (1995 perlaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse). 1916 m. mobilizuotas į carinės Rusijos kariuomenę baigė Petergofo karo mokyklą. 1917 m. lietuvių karinių dalinių Rusijoje vienas organizatorių. 1918 m. viduryje pirmasis savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenę, dalyvavo Nepriklausomybės karo kovose su Sovietų Rusijos kariniais daliniais, bermontininkais ir Lenkijos kariuomene. Būdamas Vilniaus karo komendanto padėjėjas (faktiškai ėjo komendanto pareigas) 1919 01 01 su kitais savanoriais Gedimino pilies bokšte iškėlė tautinę vėliavą. 1920–21 Steigiamojo Seimo atstovas. 1922 baigė Aukštuosius karininkų kursus Kaune, 1925 – Belgijos karo akademiją. 1925 m. Generalinio štabo II-ojo skyriaus, 1926 m. Vyriausiojo kariuomenės štabo viršininkas. Pradėjo pertvarkyti kariuomenę, parengė mobilizacijos planą. Nuo 1927 dirbo diplomatinį darbą Vokietijoje, 1928–37 m. karo atašė. 1937–38 m. Lietuvos atstovas Tautų Sąjungoje, 1938 03–12 nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Lenkijoje, nuo 1939 m. – Vokietijoje. 1940 06 SSRS okupavus Lietuvą Berlyne su kitais suorganizavo Lietuvių aktyvistų frontą. 1941 m. antisovietinio Birželio sukilimo vienas rengėjų; jam prasidėjus Lietuvių aktyvistų fronto paskelbtas Lietuvos laikinosios vyriausybės Ministru pirmininku (Vokietijos valdžia neleido išvykti iš Berlyno, taikė namų areštą). 1944 m. memorandume nacių Vokietijos vyriausybei siūlė Lietuvos valdymą perleisti lietuvių vyriausybei, dėl to 06 14 buvo suimtas ir internuotas. 1946 m. išvyko į Airiją, nuo 1949 m. gyveno JAV, dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone. Veikė lietuvių organizacijose, 1957–58 m. buvo Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto komisijos pirmininkas.
2019 11 22 Vilniuje LDK atminties rūmų, LDK KPB, Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino, LDK ponų tarybos nariai dalyvavo 1863-1864 metų sukilimo vadų ir dalyvių, tarpe kurių ir LDK kilmingųjų šeimų atstovai, valstybinėse laidotuvėse. Iškilminga ceremonija prasidėjo karinių pajėgų rikiuote Katedros aikštėje ir 20-ies karstų pernešimu iš Valdovų rūmų į Vilniaus Šv. vysk. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedrą baziliką. Vidudienį Katedroje prasidėjusiose Šv. Mišiose, kurias aukojo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintautas Grušas, dalyvavo Lietuvos ir Lenkijos prezidentai, svečiai iš Ukrainos, Baltarusijos, Latvijos. Iki kapinių laidojimo procesija karstus lydėjo Vilniaus gatvėmis, sustojant prie Aušros Vartų. Baigiamasis atsisveikinimas su perlaidojamais sukilėliais vyko Senųjų Rasų kapinių koplyčioje, kurioje sukilimo vadai ir dalyviai atgulė amžinojo poilsio. Sukilimo vadų, dalyvių ir visų, kovojusių ir žuvusių už Laisvę, garbei Senųjų Rasų kapinėse aidėjo atminimo salvės.
XVIII a. pabaigoje Rusijai, Prūsijai ir Austrijai užgrobus Lenkijos ir Lietuvos valstybę, buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės atiteko Rusijos imperijai. Per visą XIX a. įvairiose buvusios valstybės žemėse ne kartą kilo sukilimai prieš pavergėjus. Vienas iš paskutinių bandymų atkurti nepriklausomą valstybę buvo 1863-1864 metų sukilimas. Sukilime dalyvavo beveik 200 tūkst. įvairių socialinių sluoksnių atstovų. Rusijos imperijos valdžia 1864 m. numalšino sukilimą ir ėmėsi represijų prieš sukilimo dalyvius bei jį rėmusius asmenis. 1863 m. birželį – 1864 m. kovą, Vilniaus generalgubernatoriui Michailui Muravjovui patvirtinus, mirties bausmė pakariant arba sušaudant Lukiškių aikštėje buvo įvykdyta 21 asmeniui, tarp jų – dviem pagrindiniams Lietuvos sukilimo vadams – Zigmantui Sierakauskui ir Konstantinui Kalinauskui.
Nuotr. Č. Malevskio, T. Bauro, V.Skaraičio
2019 09 28 Riešės Šv. Vyskupo Stanislovo bažnyčioje (Vilniaus raj.), po Šv. Mišių aukos, LDK KPB Vadovas p. Danielius Vervečka, dalyvaujant LDK atminties rūmų, LDK KPB, Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino atstovams, iškilmingai įteikė LDK KPB Kilmės liudijimą, LDK piliečio simbolinį pasą ir insigninį ženklelį p. Agatai Zarunskaitei-Životkevič, VŠĮ Istorinių ir genealoginių tyrimų instituto direktorei. Ponią Agatą ir jos išrinktąjį poną Miroslavą, jungtuvių proga, sveikino kolegos ir svečiai: p. Kornelija Gureckaitė-Gureckė, p. Česlovas Malevskis, p. Albert Volk, p. Jelena Orlova, p. Danielius Vervečka, p. Ilona Vervečkienė ir kt.
2019 10 26 Vilkijoje, A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejuje, įvyko žymios dailininkės, grafikės, knygų iliustratorės, vertėjos Birutės Demkutės (1924-2017) kūrybos parodos „DIEVO NAMAI“, kurioje pristatyti autorės darbai iš Lietuvos muziejų saugyklų bei privačių rinkinių, atidarymas. Parodos iniciatorė LDK kilmingųjų palikuonių bendrijos narė p. Audronė Vilkienė, kartu su A. ir J. Juškų muziejaus įkūrėjais ir puoselėtojais skulptoriumi Arūnu Sniečkumi ir tautodailininke Vida Sniečkuviene bei menininku Gvidu Lataku sukūrė nepamirštamą atmosferą nuostabaus muziejaus patalpose. Susirinkę svečiai grožėjosi B. Demkutės grafikos darbais, piešiniais, ekslibrisais, knygų iliustracijomis, eksponuotos jos verstos knygos. Muziejininkas A. Sniečkus susirinkusius supažindino su gausiais muziejaus eksponatais.
Svečiams koncertavo tarptautinių konkursų laureatas gitaristas Pijus Balevičius.
LDK kilmingųjų protėvių Skalskių, h. Suchekomnaty, palikuonė B. Demkutė gimė 1924 10 15 Vilniuje, 1951 m. baigė Kauno valst. taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą, grafikos katedrą, Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Sukūrė įsimintinų peizažų, portretų, ekslibrisų. Mėgiamiausios technikos – lino ir medžio raižiniai. Iliustravo daugiau nei 30 knygų. Jos kūryba turi daug sąsajų su liaudies grafikos tradicijomis.
Surengė keletą personalinių parodų, dalyvavo daugelyje respublikinių, visasąjunginių ir grupinių lietuvių dailės parodų užsienyje: Lenkijoje, Čekoslovakijoje, JAV, Anglijoje, Belgijoje ir kt., dirbo kaip parodų organizatorė. 2000 m. jos kūriniai eksponuoti retrospektyvinėje lietuvių dailininkų 7-8 deš. vaikiškų knygų iliustracijų parodoje Vilniuje.
Savarankiškai išmokusi kelias užsienio kalbas, bei vertimo praktiką įvaldžiusi, sovietmečiu ji vertė ir mašinėle spausdino religinio bei filosofinio turinio knygas. Taip Lietuvos tikinčiuosius ir inteligentiją galėjo pasiekti bent maža dalis teologinės ir filosofinės literatūros. 1981 m. Rumšiškėse Birutė Demkutė slapta davė vienuolės įžadus. Toliau vertė knygas, būtent ses. Birutei tuometinis Vilniaus arkivyskupas Juozas Audrys Bačkis patikėjo Katalikų Bažnyčios Katekizmo vertimą.
2001 m. B. Demkutė iš Vilniaus persikėlė gyventi į Palemono seserų saleziečių namus. Mirė 2017 m., palaidota Neveronių (Kauno r.) kapinėse.
2019 10 13 Dubičių (Varėnos raj.) Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje Šv. Mišias už protėvius, taip pat už LDK patriotus, 1863-64 m. sukilėlius, aukojo J.E. Vyskupas Arūnas Poniškaitis ir Dubičių par. kunigas klebonas Almantas Kibirkštis. Po Šv. Mišių J.E. Vyskupas Arūnas Poniškaitis bažnyčios šventoriuje pašventino paminklą, kuris dedikuotas svarbioms Lietuvai istorinėms datoms - Liublino unijos 450 metų jubiliejui ir 1920 07 12 taikos sutarties tarp Lietuvos ir Rusijos 100-osioms metinėms - paminėti. Dubičių kultūros centre atidaryta simpoziumo/plenero „Praeities artefaktai“ (2019 m., Dubičiai) dalyvių paroda ir vyko plenero albumo pristatymas.
Paminklo pastatymo ir renginio iniciatoriai, vykdytojai bei rėmėjai - LDK ponų taryba, LDK atminties rūmai, LDK kilmingųjų palikuonių bendrija, Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino Ričardo Kliučinsko fondas, Lietuvos totorių bendruomenių sąjunga, Varėnos raj. savivaldybė, Dubičių parapijos bendruomenė, Kaniavos seniūnija.
Idėjos autorius prof., habil. m. dr. Arvydas Palevičius, akmeninės skulptūros „Rūpintojėlis“ autorius skulptorius p. Saulius Kriščiukaitis, atsakingas už komunikaciją p. Zigmantas Katinas, šventės organizatorius p. Danielius Vervečka. Parodoje eksponuojami dailininko Arvydo Palevičiaus darbai, p. Juditos Liaudanskaitės meninės fotografijos, menininko Tautvydo Ragulskio paveikslai, o albumo pristatymo metu skambėjo plenero dalyvio, rašytojo, poeto, nominuoto 2019 m. Nacionalinei kultūros ir meno premijai, Gintaro Patacko eilėraščiai, dedikuoti Dubičių istorijai, protėviams, Lietuvai (skaitė p. J. Liaudanskaitė).
Šventės metu įteiktas Kilmės liudijimas naujai LDK kilmingųjų palikuonių bendrijos narei, vyko dviejų naujų Šv. Adalberto – LDK - riteriu ordino narių priėmimo simbolinė ceremonija (vadovas p. Artūras Giedraitis). LDK atminties rūmų Vadovas p. Danielius Vervečka įteikė padėkas J.E. Vyskupui Arūnui Poniškaičiui ir kitiems projekto vykdytojams, o Dubičių par. kunigą kleboną Almantą Kibirkštį apdovanojo LDK istorinės atminties organizacijų KAPELIONO KRYŽIUMI, p. Saulių Kriščiukaitį - medaliu UŽ INDĖLĮ Į LDK ISTORIJOS IR KULTŪROS PAVELDO PUOSELĖJIMĄ, p. Zigmantą Katiną - LDK istorinės atminties organizacijų KOMANDORO ORDINU.
Gausiai susirinkusius iš visos Lietuvos šventės dalyvius sveikino J.E. Vyskupas Arūnas Poniškaitis, Dubičių par. kunigas klebonas Almantas Kibirkštis, LR Seimo narys p. Juozas Baublys, Alytaus rajono meras p. Algirdas Vrubliauskas, KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas, dr. Andrius Vilkauskas, Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas, prof. dr. Adas Jakubauskas, Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo atstovė p. Kristina Giedraitienė, Varėnos raj. Tarybos narys J. Grikšas, Kaniavos sen. Seniūnė J. Liudkevičienė. Meninę programą atliko Dubičių etnografinis ansamblis „Lakštutis“ (vad. F. Kapočienė) ir Panočių bendruomenės etnografinis ansamblis.
Dubičiai (Varėnos raj.) kronikose minimi nuo 1365 m. Čia stovėjo gynybinė pilis, vėliau Lietuvos Valdovų dvarvietė. Dubičių kapinėse palaidoti 1863 m. sukilimo dalyviai, čia žuvo ir vienas sukilimo vadų Liudvikas Narbutas (istoriko T. Narbuto sūnus), jiems atminti pastatytas paminklas (1933 m.).
Nuotraukos Juditos Liaudanskaitės ir Zigmanto Katino
