KILMINGŲJŲ PALIKUONIŲ BENDRIJA
2025 metais bus švenčiamas Lietuvai brangaus asmens – Palaimintojo Mykolo Giedraičio gimimo 600 metų Jubiliejus. Lietuvos vyskupai yra nusprendę šio Jubiliejaus pagrindinę iškilmę švęsti 2025 metų gegužės 4 dieną Videniškių parapijos bažnyčioje, kur įrengtas Palaimintojo Mykolo garbei altorius ir išstatyta pagerbimui relikvija.
Kiek yra pasiekę istoriniai šaltiniai, Palaimintasis gimė kaip tik Videniškiuose ar netoliese – Giedraičiuose, dabartinėje Kaišiadorių vyskupijoje, kunigaikščių Jurgio ir Marijonos Giedraičių šeimoje, kur praleido netrumpą gyvenimo laikotarpį. Tiksli gimimo data nėra žinoma, tačiau teigiama, kad Mykolas Giedraitis yra gimęs tarp 1420 -1425 metų. Mykolas Giedraitis mirė 1485 m. gegužės 4 d. Krokuvoje (Lenkijoje), kur buvo palaidotas.
Mykolą Giedraitį pradėta laikyti palaimintuoju dar XVI šimtmetyje (minimi 1544 metai). Krokuvos vyskupija tuo laikotarpiu įvykdė kai kuriuos veiksmus, būdingus skelbimui palaimintuoju: Mykolo palaikai iš palaidojimo vietos Šv. Morkaus bažnyčioje buvo perkelti į sarkofagą altoriuje, viešam gerbimui. Paveiksluose jis pradėtas vaizduoti su aureole. Viename paveiksle Šv. Morkaus bažnyčios koplyčioje pal. Mykolas ir šv. Kazimieras vaizduojami besimeldžiantys kartu, suklupę prie Marijos paveikslo. Toje pačioje koplyčioje saugomas paveikslas, prie kurio melsdavęsis pats palaimintasis. Šis paveikslas vadinamas „Giedraičio Madona“.
Bet 1634 m. pasikeitus beatifikacijos tvarkai, byla liko nebaigta. Kultą skatino atgailos kanauninkai ir Giedraičių giminė, 20 a. pabaigoje Mykolo Giedraičio beatifikacijos byla buvo atnaujinta.
2018 m. lapkričio 8 d. Apaštalų Sostas paskelbė dekretą, kuriuo pripažįstamos Dievo Tarno Mykolo Giedraičio herojiškos dorybės ir patvirtinamas jo kultas nuo neatmenamų laikų. Nuo šios dienos Mykolas Giedraitis – palaimintasis.
Nūdien šalia Videniškių parapijos bažnyčios yra išlikęs Regulinių atgailos kanauninkų vienuolyno pastatas. Videniškių vienuolyną 1617 m. fundavo vaivada Martynas Marcelijus Giedraitis ir kartu su broliu, vyskupu Merkeliu Giedraičiu, Videniškiuose pastatė bažnyčią. Vėliau bažnyčioje, dešinėje pusėje, buvo įrengta Dievo tarnui Mykolui skirta koplyčia su altoriumi ir paveikslu, išlikusi iki šių dienų. Po koplyčia esančiame rūsyje buvo laidojami Giedraičių giminės atstovai.
Arėjant Palaimintojo Mykolo Giedraičio gimimo Jubiliejui, Kaišiadorių vyskupija atvėrė naują internetinę svetainę, skirtą Palaimintajam - https://mykolasgiedraitis.lt/
2024 07 06 d., minint Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, Kaunas nusilenkė iškilioms asmenybėms. Daugiatūkstantinės publikos akivaizdoje apdovanojimais scenoje pagerbti kultūros ir meno darbuotojai, visuomenininkai, medikai, rašytojai bei sportininkai. Jiems įteikti Santakos garbės ženklai, Kultūros premijos bei padėkos už darbus Kaunui ir Lietuvai.
Iškilminga ceremonija nuskambėjo drauge su 23-ąjį kartą vykusiu festivaliu „Operetė Kauno pilyje“.
Koncerte skambėjo Giacomo Puccini ir jo amžininkų italų veristų kūriniai. Solistai iš Lietuvos ir Japonijos padovanojo nepamirštamas akimirkas. Programoje skambėjo ištraukos iš R. Leoncavallo, P. Mascagni, F. Cilea, U. Giordano operų. Jas papuošė ypatingas svečias – italų tenoras Gregory Bonfatti.
21 val. šventės dalyviai, atlikėjai ir visa publika apsijungė gražiai tradicijai „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ ir drauge su viso pasaulio tautiečiais giedojo Lietuvos Respublikos himną.
Po to nusipelniusioms asmenybėms įteikti Kauno miesto apdovanojimai. Už uolų ir sąžiningą darbą, prasmingą kūrybinę ir visuomeninę veiklą Santakos Garbės ženklais apdovanoti ir mūsų istorinę atmintį puoselėjančių organizacijų nariai: Kristina Giedraitienė bei prof. dr. prelatas Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS.
2024 04 28 d. Dusetų Švč. Trejybės bažnyčioje, Zarasų rajone vyko J.P. Kanauninko Stanislovo Krumpliausko Kunigystės 50-ies metų sukakties minėjimas iškilmės.
Šv. Mišias aukojo Panevėžio vyskupas J. E. Linas Vodopjanovas OFM, Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos apsilankymo katedros prelatas kanauninkas Vytautas Gustaitis, Aukštosios Panemunės Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčios altarista kunigas Petras Kražauskas ir Dusetų bažnyčios klebonas kanauninkas S. Krumpliauskas. Šv. Mišios – padėka už Pašaukimą ir Dievui skirtus metus, minint kanauninko Stanislovo Krumpliausko ir jo kurso draugo kunigo Petro Kražausko kunigystės auksinius jubiliejus. Panevėžio vyskupas J. E. Linas Vodopjanovas OMF kanauninkui S. Krumpliauskui įteikė jubiliejinę lazdą ir popiežiaus Pranciškaus apaštališkąjį Palaiminimą.
Pirmąjį Šventojo Rašto skaitinį skaitė Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis, antrąjį –
Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė.
Ypatingo iškilmingumo suteikė Anykščių kultūros centro istorinių šokių studijos „Baltoji Pavana“ dalyvės, giedojo Kauno kultūros centro vyrų choras „Perkūnas“.
Gerb. Kanauninką sveikino ir įteikė dovanas LDK istorinę atmintį puoselėjančių organizacijų atstovai:
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Atminties rūmų vadovas Danielius Vervečka; LDK Kilmingųjų palikuonių bendrijos vadovo pavaduotojas Artūras Giedraitis; Šv. Adalberto-LDK--riterių ordino kancleris prof. habil. dr. Arvydas Palevičius; Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos vadovė, Lietuvos archyvų tarybos prie LR kultūros ministerijos pirmininko pavaduotoja, Nevyriausybinių organizacijų, stiprinančių Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinės tarybos (NOKT) vicepirmininkė Kristina Giedraitienė, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos Garbės narys, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Arvydas Stanislavas Každailis; Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino nariai Vilija Grigalevičienė, Raimundas Charževskis ir menininkė Giedrė Bulotaitė; Kauno ukrainiečių asociacijos „Stožary“ vadovas Romanas Boreika ir narė Halyna Kubrak.
Mūsų organizacijos, 2014 m. pasirašydamos koalicinę bendradarbiavimo deklaraciją, sutarė veikti kartu įvairiose srityse, puoselėjant Lietuvos Valstybės istorinę atmintį. Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad mūsų organizacijų narius globoja ir veiklą laimina LDK istorinės atminties organizacijų vyriausias Kapelionas Laisvės kovų dalyvis, Anykščių rajono ir Dusetų bei Zarasų kraštų Garbės pilietis J.P. Kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas.
2023 10 24 d. Lietuvos Respublikos Prezidento rūmuose įvyko Lietuvos Respublikos Prezidento inicijuotas ir kartu su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Valstybine kultūros paveldo komisija, Kultūros paveldo departamentu prie Lietuvos Kultūros ministerijos parengtas forumas dvarų paveldo aktualijoms aptarti.
Forumo metu Lietuvos Respublikos institucijos, organizacijos, ekspertai, dvarų valdytojai,
LDK kilmingųjų palikuonių bendrijos atstovai diskutavo apie dvarų sodybų apsaugos teisinio reguliavimo, tyrimų, valdysenos ir įveiklinimo iššūkius. Buvo aptartos galimybės ir potencialas, kuriuos vietos bendruomenėms, savivaldai ir visai šaliai atveria kultūros paveldo objektų išsaugojimas bei atvėrimas visuomenei.
„Šiandien dvarų išlikimas iškyla kaip vienas svarbiausių Lietuvos paveldo apsaugos ir atvėrimo dabarties gyvenimui klausimų“, – pradėdamas forumą sakė Prezidentas.
Pasak šalies vadovo, tenka pripažinti, kad dvarų sodybos išlieka mūsų pastangų susipažinti su Lietuvos ir lietuvių tautos istorija paraštėse, nes vis dar stokojame suvokimo, kad tai mūsų europinę tapatybę įkūnijantys objektai, už kurių išsaugojimą patys esame atsakingi.
Parengta pagal Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos informaciją.
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos/ Robertas Dačkus
2023 10 25 d. Kauno r. Vandžiogalos miestelio centre prie paminklo – „NEPRIKLAUSOMYBEI ATMINTI“, kuris buvo pastatytas Vandžiogalos šaulių būrio iniciatyva 1933 metais, vyko patriotinė akcija – pamoka - Lietuvos Respublikos Konstitucijos dienos paminėjimas bei LŠS Kauno Apskrities Vytauto Didžiojo šaulių II-osios rinktinės jaunųjų šaulių pasižadėjimo ceremonija. Renginį pradėjo ir vedė LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas bei Šv. Adalberto – LDK – riterių ordino aktyvus narys dr. Raimundas Kaminskas.
Senajame bažnyčios šventoriuje, prie 1831 m., 1863 m. sukilėlių kapų ir prie kryžiaus skirto Lietuvos laisvės kovotojams, kurie sovietmečiu buvo nužudyti Vandžiogaloje ir kol kas nežinia kur yra užkasti buvo uždegtos žvakutės.
Renginio dalyviai turėjo galimybę apžiūrėti bažnyčios varpinėje itin seną ir vertingą, dar 1721 m. Karaliaučiuje nulietą varpą, kuris kvietė Lietuvos kovotojus per 1831 m. ir per 1863 m. sukilimus į kovą už laisvę.
Pastebėtina, kad šalia Vandžiogalos bažnyčios esančiose kapinaitėse yra palaidoti 1831 m. ir 1863 m. sukilimų dalyviai, tame tarpe ir LDK kilmingųjų giminių palikuonys – A. Chmielevskis, Dackevičiai, broliai Vilkevičiai bei Nobelio premijos laureato rašytojo Česlovo Milošo protėviai, tarp kurių ir jo senelis – Eugenijus Edvardas Artūras Milošas, dalyvavęs 1863 m. sukilime. Jis buvo ir vieno iš Č. Milošo knygos “Isos slėnis” personažų prototipas.
Renginyje dalyvavo Babtų, Domeikavos ir Vandžiogalos gimnazijų moksleiviai su mokytojais, Šv. Adalberto - LDK – riterių ordino nariai, šauliai, vietos gyventojai ir kiti svečiai.
