2019 11 22 Vilniuje  LDK atminties rūmų, LDK KPB, Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino, LDK ponų tarybos nariai dalyvavo 1863-1864 metų sukilimo vadų ir dalyvių, tarpe kurių ir LDK kilmingųjų šeimų atstovai, valstybinėse laidotuvėse. Iškilminga ceremonija prasidėjo  karinių pajėgų rikiuote Katedros aikštėje ir 20-ies karstų pernešimu iš Valdovų rūmų į Vilniaus Šv. vysk. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedrą baziliką. Vidudienį Katedroje prasidėjusiose Šv. Mišiose, kurias aukojo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintautas Grušas, dalyvavo Lietuvos ir Lenkijos prezidentai, svečiai iš Ukrainos, Baltarusijos, Latvijos. Iki kapinių laidojimo procesija karstus lydėjo Vilniaus gatvėmis, sustojant prie Aušros Vartų. Baigiamasis atsisveikinimas su perlaidojamais sukilėliais vyko Senųjų Rasų kapinių koplyčioje, kurioje sukilimo vadai ir dalyviai atgulė amžinojo poilsio. Sukilimo vadų, dalyvių ir visų, kovojusių ir žuvusių už Laisvę, garbei Senųjų Rasų kapinėse aidėjo atminimo salvės.

XVIII a. pabaigoje Rusijai, Prūsijai ir Austrijai užgrobus Lenkijos ir Lietuvos valstybę, buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės atiteko Rusijos imperijai. Per visą XIX a. įvairiose buvusios valstybės žemėse ne kartą kilo sukilimai prieš pavergėjus. Vienas iš paskutinių bandymų atkurti nepriklausomą valstybę buvo 1863-1864 metų sukilimas. Sukilime dalyvavo beveik 200 tūkst. įvairių socialinių sluoksnių atstovų. Rusijos imperijos valdžia 1864 m. numalšino sukilimą ir ėmėsi represijų prieš sukilimo dalyvius bei jį rėmusius asmenis. 1863 m. birželį – 1864 m. kovą, Vilniaus generalgubernatoriui Michailui Muravjovui patvirtinus, mirties bausmė pakariant arba sušaudant Lukiškių aikštėje buvo įvykdyta 21 asmeniui, tarp jų – dviem pagrindiniams Lietuvos sukilimo vadams – Zigmantui Sierakauskui ir Konstantinui Kalinauskui.

Nuotr. Č. Malevskio, T. Bauro, V.Skaraičio