Untitled Document
  • liublino

    Liublino unija

    Dail. J.Matejko
  • zemelapis

    1613 m. žemėlapis

  • musis

    Oršos mūšis

  • veliavoa

    Suguldomos vėliavos. Juzefas Brandtas.

    16-17 a. konfliktas tarp Polish_Lithuanian sandraugos, kuri laimi ir Otomanų imperijos.

 

uzuojauta

uzuojauta

Su giliausiu liūdesiu pranešame, kad netekome

Aleksandros Žukaitės - SAVICKIENĖS (1940 07 20 - 2025 05 29),

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingos DERBUTT (herbas Dryja)

 bajorų giminės palikuonės.

Sunkūs likimo išbandymai neaplenkė šeimos – okupacijų metais 4 mažamečiai vaikai augo tik su mama Elžbieta Derbutaite Žukiene, kai sovietų valdžia 1944 m. ištrėmė tėvą Aleksandrą Žuką (25 metams, sugrįžo 1959 m., be teisės gyventi Lietuvoje).

Tikėjimas, moralinių vertybių puoselėjimas, pagarba artimui išugdė šeimos narius tikrais Lietuvos valstybės kūrėjais. Seserys Irena Žukaitė, Genovaitė Žukaitė-Žukauskienė pasirinko atsakingas medicinos studijas, brolis Dr. Algirdas Edvardas Žukas tapo mokslininku vibrotechnikos  tyrimų srityje.

Jauniausioji sesuo Aleksandra Žukaitė-Savickienė daugiau nei 40 metų atsidavusiai dirbo medike – aukščiausios profesinės kategorijos akušere Kauno krikščioniškuose gimdymo namuose, jos rankos su nepaprasta meile, nuoširdumu, džiugesiu priėmė dešimtis tūkstančių naujagimių.  Užaugino dukras Kristiną ir Jurgitą, sūnų Algirdą, padėjo augti 6 jos anūkams. 

Tegul ramybė ir prisiminimų šiluma lydi šeimos narius, artimuosius, draugus ir visus, pažinojusius šią nuostabią, gyvenimą visa širdimi mylėjusią asmenybę.

 

Atsisveikinimas su velione vyks laidojimo namuose „Rekviem“, Jonavos g. 41A, LT-57241, Kaune:

 

Birželio 3 d., antradienį,  10:00–20:00 val.;

Birželio 4 d., trečiadienį, 10:00–20:00 val.;

Birželio 5 d., ketvirtadienį, 11:30 val. aukojamos Šv. Mišios ir išlydima urna Kristaus Prisikėlimo bazilikoje, (didžiojoje), Žemaičių g. 31A, LT-44175 Kaune.

Laidojama Kauno miesto (Romainių I, senosiose) kapinėse, Šilainių pl. 3, Kaunas, 47108 Kauno m. sav.

 

Pagerbkime p. Aleksandros atminimą baltu ar violetinės spalvos (jos mėgstamiausios) spalvos žiedu.

Šeimos intencija yra įkuriama Aleksandros Žukaitės-Savickienės vardinė stipendija pažangiems ir ypač nuoširdumą su aukštu profesionalumu puoselėjantiems akušerijos kurso studentams LSMU ir Kauno Kolegijoje.

Maloniai kviečiame aukoti, paremti šią iniciatyvą. Rekvizitų mokėjimo paskirtyje prašome parašyti – Vardinės stipendijos fondui:

GIEDRAIČIŲ ŠEIMOS LABDAROS IR PARAMOS FONDAS
Įmonės kodas: 305541564
Adresas: Gynėjų g. 14-62, 01109, Vilnius, Lietuva

Sąskaita LT54 7300 0101 6226 7571

AB Swedbank

Nuoširdžiai Jums dėkojame už Jūsų gerumą, atjautą ir maldas.

Šeimos vardu

Kristina Savickytė-Giedraitienė

 
 
ŠV. ADALBERTO LDK RITERIŲ ORDINAS
LDK KILMINGŲJŲ PALIKUONIŲ BENDRIJA
LDK PONŲ TARYBA
LDK ATMINTIES RŪMAI
 
Komentaras (0) Peržiūros: 745

 

2025 m. gegužės mėnesį vyko renginiai, skirti  paminėti Palaimintojo Mykolo Giedraičio (1425-1485 05 04) gimimo 600-asias ir mirties 540-asias metines. Iškilmėse dalyvavo ir LDK ponų tarybos nariai.

Palaimintasis Mykolas Giedraitis – vienos seniausių Lietuvos kilmingųjų giminių, kunigaikščių Giedraičių, atstovas. Istoriniuose šaltiniuose minima, kad Mykolas Giedraitis buvo vienturtis Jurgio ir Marijonos Giedraičių sūnus, gimęs Giedraičiuose, arba Videniškiuose, senelio dvare. Mykolas Giedraitis įstojo į atgailos kanauninkų vienuolyną Bistryčioje (dab. Baltarusijos teritorija), Lietuvoje šie vienuoliai buvo vadinami baltaisiais augustinais. Vėliau, Krokuvos universitete baigęs filosofijos mokslus, ten ir liko, bet gyveno itin kukliai ir pamaldžiai, vienas, atskirai nuo kitų vienuolių, mažame kambarėlyje šalia įėjimo į bažnyčią. 1485 m. gegužės 4 d. Mykolas Giedraitis palaidotas Krokuvos Šv. Morkaus bažnyčioje. Palaimintuoju Mykolą Giedraitį pradėta laikyti dar XVI amžiuje. 2018 m. lapkričio 8 d. Apaštalų Sostas paskelbė dekretą, kuriuo pripažįstamos Dievo Tarno Mykolo Giedraičio herojiškos dorybės bei patvirtinamas jo kultas nuo neatmenamų laikų.

2025 05 04 d. Giedraičiuose (Molėtų r.) iškilmingai sutiktos palaimintojo Mykolo Giedraičio relikvijos. „Simbolinio palaimintojo Mykolo Giedraičio sugrįžimo į Lietuvą“ bėgikai suburti Dariaus Jurgaičio, iš Krokuvos išbėgę balandžio 29 dienos rytą ir įveikę daugiau nei 800 kilometrų, pasiekė Giedraičius. Prie miestelio ribos juos pasitiko tikintieji ir kartu su iškilminga eisena keliavo į Giedraičių Šv. Baltramiejaus bažnyčią. Šv. Mišias aukojo Giedraičių Šv. Baltramiejaus parapijos klebonas kun. Dainius Jančiauskas. Relikvijos garbinimui išstatytos palaimintojo Mykolo Giedraičio altoriuje.

2025 05 08 d. Vilniuje, Valdovų rūmų muziejuje surengtas kultūros vakaras, skirtas Palaimintojo Mykolo Giedraičio Jubiliejui. Kultūros vakare „Gyvenimas, kuris nesibaigia“ apie Mykolą Giedraitį  pranešimą skaitė dr. Darius Baronas (Lietuvos istorijos institutas). Žodį tarė Kaišiadorių vyskupas ordinaras dr. Jonas Ivanauskas, Valdovų rūmų muziejaus generalinis direktorius dr. Vydas Dolinskas, kunigaikštis Mykolas Greihamas Daumantas Giedraitis (Michal Graham Dowmont Giedroyc), Kornelija Giedraitytė, Alexi Guedroitz, Šventosios karalienės Jadvygos, Kristaus tarnaitės, seserų kongregacijos vienuolė sesuo Anna Sudujko (Lenkija), palaimintojo Mykolo Giedraičio kanonizacijos proceso vicepostulatorė Skaidrūnė Vetcelienė. Muzikavo GŠ ansamblis– Vilniaus vokalinis sakralinės muzikos kolektyvas.

2025 05 10 d. Videniškiuose (Molėtų raj.), prieš 400 metų Lietuvos didikų Giedraičių pastatytoje Šv. Lauryno bažnyčioje buvo švenčiama iškilminga Liturgija, skirta Palaimintojo Mykolo Giedraičio gimimo 600 metų Jubiliejui paminėti. Liturgiją transliavo Lietuvos televizija.

Mišių liturgijai vadovavo ir homiliją sakė Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas.

Dalyvavo – Apaštalinis Nuncijus Lietuvoje arkivyskupas Georg Gänswein, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, užsienio lietuvių katalikų sielovados delegatas arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ, Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, Šiaulių vyskupas Darius Trijonis, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Kauno vyskupas pagalbininkas Saulius Bužauskas, Vilniaus vyskupas pagalbininkas Arūnas Poniškaitis, Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis ir kunigai iš įvairių vyskupijų.

Iškilmėje dalyvavo garbingi svečiai iš užsienio – Lenkijos vyskupų konferencijos atstovas ryšiams su Lietuva Varšuvos-Pragos vyskupas Romuald Kaminski, Palaimintojo Mykolo tarnystės Krokuvoje Šv. Morkaus bažnyčios rektorius kunigas Andrzej Wójcik, Šv. Jadvygos karalienės kongregacijos seserys iš Krokuvos, kurios rūpinasi Palaimintojo Mykolo šventumo sklaida, Giedraičių giminės atstovas kunigaikštis Michal Greiham Dowmont Giedrojc, Didžiosios Britanijos Karališkosios šeimos atstovas George Windsor – Earl of St Andrews iš Jungtinės Karalystės, Lietuvos civilinės valdžios atstovai, LDK ponų tarybos atstovai, Palaimintojo Mykolo kanonizacijos proceso vicepostulatorė Skaidrūnė Vetcelienė bei gausiai susibūrę maldininkai.

Parengta pagal Valdovų rūmų muziejaus, Kaišiadorių vyskupijos kurijos informaciją.

 

 

Vytauto Abramausko (Valdovų rūmų muziejaus), Molėtų r. savivaldybės nuotraukos.

Komentaras (0) Peržiūros: 87

 

2024 10 04 d. Kernavės archeologinės vietovės muziejaus patalpose, gimtajame Šv. Adalberto – LDK  riterių ordino ir kitų LDK istorinės atminties organizacijų nario Virgilijaus Norvaišos Širvintų rajone, įvyko iškilmingas jau antrojo, papildyto meno kolekcijos albumo pristatymas. 2023 m. pristatytas kolekcijos pirmasis albumas, tačiau kolekcijai pasipildžius ypač vertingais dailininko Broniaus Leonavičiaus ciklo „Vilniaus legendos“ grafikos darbais, nuspręsta išleisti naują, papildytą kolekcijos albumą. Pristatymo metu kalbėjęs akademikas Antanas Andrijauskas atkreipė dėmesį į tai, kad ženklią vietą tarp kitų autorių kūrinių V. Norvaišos rinkinyje užima dailininko, grafiko Šv. Adalberto – LDK  riterių ordino Garbės nario, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Arvydo Každailio darbai, o 2023 Lietuvos kultūros instituto serijoje „Unio pictorum“ pasirodė knyga skirta būtent Arvydui Každailiui – grafikui, knygų iliustratoriui, heraldikos kūrėjui, vienam iš XX–XXI a. Lietuvos dailės klasikų - „Arvydas Každailis: autentiškų ištakų ieškojimas“ (sudarytojas akad. A. Andrijauskas).

Virgilijaus Norvaišos kolekcijos albume pristatomi Prano Gailiaus (1928-2015), Lino Katino (1941-2020), Heinz-Hermann Jurczek (g. 1954), Romualdo Petrausko (1958-2021), Arvydo Stanislavo Každailio (g. 1939) darbai. Albumo sudarytoja Jolanta Lebednykienė, publikuojami Jolantos Marcišauskytės-Jurašienės, Kristinos Liepinaitės (Civinskienės), prof. dr. Ramintos Jurėnaitės, prof. dr. Ramutės Rachlevičiūtės, akad. Antano Andrijausko tekstai apie kolekciją ir dailininkus. Didelę kolekcijos paveikslų dalį galima pamatyti Panevėžyje, „Vivus sanus“ klinikos patalpose.

Gausus meno žinovų ir mylėtojų būrys, Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas, Šv. Adalberto – LDK – riterių ordino atstovai sveikino Virgilijų Norvaišą, jo mamą, žmoną Daivą ir dukrą Elviną, surinkus gausią ir vertingą kolekciją.

Renginio metu koncertinę programą atliko Širvintų kultūros centro mišrus choras „Primo Vere“ (meno vadovė ir dirigentė Sandra Bareikaitė).

knygos1

Komentaras (0) Peržiūros: 671

  

2024 09 28 d. Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje jos klebonas, kunigas, teol. dr. Saulius Paulius Bytautas OFM, Anykščių rajono ir Dusetų bei Zarasų krašto Garbės pilietis, LDK istorinės atminties organizacijų vyriausias kapelionas, Dusetų Švč. Trejybės parapijos klebonas, kunigas J.P. Kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas ir Rumšiškių Šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonas, kunigas Gintas Rumševičius kartu su gausiai iš įvairių Lietuvos vietų susirinkusiais istorinę atmintį puoselėjančių organizacijų nariais, LDK kilmingųjų palikuonimis, aukojo Šv. Mišias už protėvius.

Prisimenant istoriją, bajorus vienijanti draugija veikė jau tarpukariu. Prieš 30 metų bajorų palikuonys nutarė atgaivinti veiklą, burtis į organizacijas. Pirmoji bajorų draugija susikūrė Kaune, palaipsniui steigėsi organizacijos kituose Lietuvos miestuose.

Kartu su kitomis draugijomis, puoselėjant Lietuvos istorinę atmintį, padaryta nemažai reikšmingų darbų, tarpe kurių:

  • 2010 m. vienoje seniausių Lietuvos totorių gyvenviečių Raižiuose, Alytaus rajone, buvo atidengtas paminklas kunigaikščiui Vytautui Didžiajam ir 600-osioms Žalgirio mūšio metinėms atminti;
  • 2015 m. Latvijoje, Agluonoje, pastatytas paminklas karaliui Mindaugui ir karalienei Mortai;
  • 2019 m. Dubičiuose, Varėnos rajone, pastatytas paminklas Liublino unijos 450 metų jubiliejui pažymėti;
  • 2022 m. Sudarge, Šakių rajone, pastatytas monumentas Melno Taikos sutarties 600-osioms metinėms atminti;
  • sukurtos kelios atminimo lentos žymiems žmonėms, istoriniams ivykiams atminti;
  • organizuoti tarptautiniai renginiai minėjimai Kaune: 2017 m. generolo Tado Kosciuškos 200-ųjų mirties metinių, 2018 m. - LDK kariuomenės pergalės prie Polocko 500ųjų metinių progomis; Vilniuje 2021 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų didžiojoje menėje įvyko iškilmingas minėjimas, skirtas Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metams paminėti.
  • organizuotos tarptautinės mokslinės konferencijos istorinėmis temomis, leidžiami kasmetiniai žurnalai „Genealogija ir heraldika“,Lietuvos bajorų metraštis. Laikas ir likimai“.
  • 2023 m. išleista unikali savo turiniu 525 psl. apimties monografija „Signatarų genealogijos : 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai“. Išplatinus pirmąjį tiražą, 2024 m. išleistas antras, papildytas leidimas;
  • rengiami labdaringi kasmetiniai naujametiniai renginiai;
  • leidžiami atminimo medaliai istorinėms datoms paminėti;

Mūsų organizacijos ir atskiri nariai aukojo reikšmingas sumas:

  • Laisvės kario skulptūrai Kaune;
  • memorialo Laisvės kovu dalyviams Kryžkalnyje;
  • paminklo Lietuvos diplomatui, poetui LDK kilmingųjų palikuoniui Oskarui Milašiui (1877-1939) Fontenblo miestelyje, netoli Paryžiaus, statybai;
  • Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios Švč. Trejybės altoriaus restauracijai, kuriame dabar saugoma Gniezno (Lenkija)  arkivyskupo dovanota ir iškilmingai į bažnyčią atgabenta Šventojo Adalberto kaulo dalis – pirmojo laipsnio relikvija.

Prieš 10 metų, 2014 04 26 d., Kauno pilyje, keturiolika Lietuvoje veikiančių  kilmingųjų palikuonių organizacijų paskelbė koalicinę bendradarbiavimo Deklaraciją. 2017 metais bendru sutarimu įsteigta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ponų taryba (pavadinimas simbolinis, primenant XV - XVII amžiais veikusią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centrinės valdžios instituciją), kurios  tikslas vienyti ir koordinuoti Deklaraciją pasirašiusių organizacijų veiklą, dar efektyviau įgyvendinant išsikeltus tikslus.

Kretingoje vykusiame iškilmingame bendrame organizacijų renginyje dalyvavo LDK ponų tarybos nariai:

  • Kauno apskrities bajorų draugija (vadė Kristina Giedraitienė), Panevėžio apskrities bajorai (vadas p. Egidijus Matulevičius), Klaipėdos krašto bajorų draugija (vadas p. Antanas Sirtautas) – šios 3 nuo seno veikiančios organizacijos 2019 m susijungė į asociaciją Lietuvos bajorų karštų susivienijimas;
  • LDK atminties rūmai ir LDK kilmingųjų palikuonių bendrija (vadovas p. Danielius Vervečka);
  • Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija (vadovė p. Kristina Giedraitienė);
  • Totorių bendruomenių sąjunga (pirmininkas p. Motiejus Jakubauskas);
  • Žemaičių bajorų draugija (vadas p. Stasys Kasparavičius);
  • Šv. Adalberto – LDK – riterių ordinas (vadovas p. Artūras Giedraitis)
  • Taip pat renginyje dalyvavo Kauno ukrainiečių asociacijos „Stožary“ vadovai p. Halyna Kubrak ir p. Romanas Boreika;
  • Žemaičių bajorų draugijos kanclerė ponia Stasė Jokšienė su vyru ponu Vytautu Jokšu.

Iškilmingos ceremonijos metu patvirtintus Kilmės liudijimus įteikė Lietuvos bajorų karštų susivienijimo atstovai:  Klaipėdos krašto bajorų draugijos vadas p. Antanas Sirtautas, legitimacijų komisijos pirmininkas p. Vilius Bučys ir p. Martynas Sirtautas.

Simbolinius pareiginius titulinius dekretus įteikė Žemaičių bajorų draugijos vadas p. Stasys Kasparavičius (šventėje dalyvavo su žmona p. Angele Kasparavičiene) ir Vokietijos kilmingųjų giminės palikuonis Grafas Anton von Gravrock (šventėje dalyvavo su žmona grafiene Violeta Gravrock bei dukra grafaite Izabele von Gravrock);

Vyko simbolinė 7 naujų narių priėmimo į Šv. Adalberto – LDK riterių ordiną ceremonija, dekretus ir insigninius ženklus įteikė  Ordino Kancleris prof. habil. dr. Arvydas Palevičius, heroldas p. Danielius Vervečka, nariai p. Audrius Daugėla,  p. Vilija Grigalevičienė ir p. Judita Liaudanskaitė;

Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos atstovai įteikė 6 naujai sukurtų giminės herbų liudijimus;

LDK atminties rūmų ir  LDK kilmingųjų palikuonių bendrijos vadovas p. Danielius Vervečka įteikė Kilmės liudijimus, simbolinius LDK piliečių pasus, insignijas naujiems nariams. Ceremonijoje dalyvavo ir Kauno ukrainiečių asociacija "Stožary" vadovai p. Halyna Kubrak ir p. Romanas Boreika; visiems nominantams įteikti Totorių bendruomenių sąjungos leidiniai apie totorių veiklą JAV.  

Naujai priimtus į organizacijas narius sveikino ir laimino Jo Prakilnybė Kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas ir kunigas klebonas Gintas Rumševičius. Esame dėkingi už pastovią Kunigų globą.

Renginio metu garbės sargyboje stovėjo LDK atminties rūmų šarvuotų riterių klubo nariai;

grojo Vilniaus pučiamųjų medžioklės ragų klubo ansamblis "Tauro ragai", vadovas p. Vidmantas Lunius.

Visi šventės dalyviai buvo pakviesti papietauti grafų Tiškevičių rūmuose, kavinėje „Pas grafą“ –  dar 1875 metais grafo Juozapo  Tiškevičiaus iniciatyva sukurtame  žiemos sode.

Komentaras (0) Peržiūros: 593

 

2024 09 08 d. vyko Rumšiškių Šv. arkangelo Mykolo parapijos Trakinės atlaidai. Gausiai susirinkę maldininkai, tame tarpe ir  Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino nariai, dalyvavo iškilmingoje procesijoje prie istorinės Rumšiškių miestelio bažnyčios, po to Šv. Mišias aukojo dekanas – klebonas Virginijus Birjotas  ir kunigas klebonas Gintas Rumševičius. Vėliau vyko šventinis koncertas, susirinkusieji jaukiai bendravo prie suneštinių vaišių stalo.

 

Komentaras (0) Peržiūros: 498