Untitled Document
  • liublino

    Liublino unija

    Dail. J.Matejko
  • zemelapis

    1613 m. žemėlapis

  • musis

    Oršos mūšis

  • veliavoa

    Suguldomos vėliavos. Juzefas Brandtas.

    16-17 a. konfliktas tarp Polish_Lithuanian sandraugos, kuri laimi ir Otomanų imperijos.

herbas

 

Norintys įstoti į Šv. Adalberto – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – Riterių Ordiną

gali atsisiųsti asmens lapą-pareiškimą, bei anketą LDK piliečio simboliniam pasui gauti. Užpildžius pateikti el. paštu arturas.giedraitis@kilmingieji.lt

Daugiau informacijos pas Kapitulos vadą Artūrą Giedraitį, tel. +370 687 81 610

Komentaras (0) Peržiūros: 7272

 

Šv. Adalberto – LDK – riterių ordino narys, skulptorius, Saulius Kriščiukaitis pagamino ir 2021 m. kovo mėn. sumontavo baigiamos restauruoti Krekenavos bazilikos (rektorius kun. dr. Gediminas Jankūnas) herbą. Krekenavos  Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilika (Panevėžio raj.) - pirmoji Lietuvoje ir kol kas vienintelė 2009 m.  sujungta ypatingos giminystės dvasiniais ryšiais su Šventąja Popiežiškąja Didžiąja Marijos Bazilika Romoje (it. Basilica di Santa Maria Maggiore) ir įrašyta į tos Bazilikos lentas kaip jos filija (dukterinė Bazilikos šventovė). Krekenavos bažnyčią garsina stebuklingasis Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu ant rankų paveikslas, su kuriuo šiame krašte ir prasidėjo katalikybė. Paveikslą iš Krokuvos atvežęs pamaldus riteris Šilingas ir padovanojęs misionieriui Albertui (Albrechtui), skelbusiam Evangeliją prie Nevėžio krantų. Alexander Fridrych rinkinyje „Historie cudownych obrazow“ teigiama, jog 1409 m. paveikslas buvęs nedidelėje koplytėlėje, o 1419 m. perkeltas į pirmąją Krekenavos bažnyčią, pastatytą Vytauto Didžiojo. Dabartinė Krekenavos bažnyčia baigta statyti 1901 metais.

2020 metais skulptorius S. Kriščiukaitis, kartu su restauratoriais M. Rimkevičiumi, D. Bieliene, D. Gotautu-Vaišvila, K. Bieliu baigė restauruoti ir Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje esantį Šv. Šeimos altorių (nuotr.).

2020 m. liepos mėn., ekspedicijos metu, Girsteitiškių dvarvietėje Sauliaus Kriščiukaitis aptiko dvaro rūsius (nuotr.). Girsteitiškis – sena dvarvietė Molėtų rajone. Paskutinieji ilgiausiai dvarą valdę šeimininkai buvo Nepriklausomybės akto signataras bei ilgametis Kauno miesto burmistras Jonas Vileišis (1872–1942) ir jo žmona, iš didikų kilusi Ona Kazakauskaitė-Vileišienė.

 

 

Komentaras (0) Peržiūros: 259