2020 06 10 d. nuotoliniu būdu, balsuojant el. paštu, įvyko „Šv. Adalberto – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – riterių ordino“ (toliau Ordinas) kasmetinis visuotinis narių  susirinkimas – IV Konventas.

IV ORDINO KONVENTE:

-Patvirtinta Konvento darbotvarkė, išrinkti Konvento pirmininkas ir  sekretorius;

-Patvirtinta Ordino 2019 m. veiklos ataskaita; 

-Patvirtintos Ordino finansinės ir ūkinės veiklos ataskaitos ir finansinė atskaitomybė už 2019 m.;

-Patvirtinta Ordino revizijos komisijos  ataskaita už 2019 m.;

-Patvirtinta Ordino etikos ir moralės komisijos  veiklos ataskaita;

-Priimti nutarimai narystės klausimais.

2020-06-04 d. klubas „Aukuras“, Pasaulio lietuvių centras, klubas „Žalgirio pergalės parkas“, asociacija Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimas, XXVII Knygos mėgėjų draugija subūrė kitų organizacijų narius, Kauno savivaldybės atstovus, kauniečius, miesto svečius dalyvauti renginyje, skirtame Žalgirio mūšio pergalei prisiminti. Kaune, Laisvės alėjoje, prie paminklo Vytautui Didžiajam, susirinko ir gausus būrys Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino narių; čia, renovuotoje aikštės dalyje, iškilmingai gražinta į buvusią vietą  kapsulė su Žalgirio mūšio lauko žeme (įleista 2010-07-15, minint Žalgirio mūšio 600-ąsias  metines). Ją pašventino Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonas – kun. teol. dr. Paulius Saulius Bytautas  OFM.

Žalgirio mūšyje jungtinė kariuomenė, kuriai vadovavo Lietuvos Valdovo Gedimino dinastijos atstovai – tuomečiai Lietuvos Valdovas Vytautas Didysis ir  Lenkijos karalius Jogaila, laimėjo lemiamą mūšį  prieš Vokiečių (Kryžiuočių) Ordiną, beveik 200 metų puldinėjusį Lietuvos kraštą.

Pažymėtina, kad sąjungininkų karinė kampanija prasidėjo lygiai prieš 610 metų - 1410 m. birželio 3 dieną - Lietuvos Valdovo Vytauto vedama Lietuvos kariuomenė iš Vilniaus ir Trakų pajudėjo link Gardino, kur susijungė su rusiškaisiais pulkais ir, Vytautas, vesdamas 40 pulkų, tęsė žygį į mūšio vietą ties Griunvaldu.

Gerai žinomas paveikslas „Vytauto priesaika“ (dail. Jan Styka, originalas saugomas Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejuje), kur būsimasis Žalgirio didvyris Vytautas Didysis 1362 metais prisiekia atkeršyti kryžiuočiams už Kauno pilies sugriovimą (sudeginimą). Šią priesaiką Lietuvos Didysis Kunigaikštis Vytautas įvykdo 1410 metais Žalgirio mūšio lauke. Praėjus net keturiasdešimt aštuoneriems metams duotoji priesaika nebuvo pamiršta. Tai liudija Gediminaičių dinastijos tęsėjų išskirtinę duoto žodžio laikymosi tradiciją, kai LDK Gediminas 1323 metais iškilmingai visam krikščioniškajam pasauliui pareiškė - „pirmiau geležis pasikeis į vašką ir vanduo pavirs plienu, negu mes atšauksime mūsų ištartą žodį“.

Paminklas Vytautui Didžiajam (skulpt. Vincas Grybas) - bronzinė statula, iškilusi virš keturių nugalėtų karių: ruso, lenko, totoriaus ir vokiečių kryžiuočio, laikančio sulūžusį kardą. Pastatytas 1932 m. Kaune, Panemunėje, prie kareivinių. 1952 m. Sovietų valdžios sprendimu paminklas nugriautas ir sunaikintas.

Mintis atstatyti paminklą pirmą kartą viešai buvo išsakyta „Aukuro“ klubo steigimo konferencijoje 1988-05-05 ir 1990 metais paminklas atstatytas Kaune, Laisvės alėjos ir Sapiegos gatvių sankryžoje. Pasaulio lietuvių centro direktoriaus Valdo Kubiliaus pastangomis prie paminklo įrengta informacinė lenta, skirtą turistams. Lentoje pateikiama informacija apie Vytautą Didįjį, Žalgirio mūšį lietuvių ir anglų kalbomis:

Vytautas Didysis (1350-1430) - išrinktasis Lietuvos Karalius (1429), Lietuvos Didysis Kunigaikštis (1392-1430), išrinktasis Čekijos Karalius (1422-1423).

1408 būtent Vytautas Didysis Kauno miestui suteikė savivaldos Magdeburgo teisės privilegijas.

Nuotraukos p. Aidos Kubilienės ir p. Aido Augusčio