Untitled Document
  • liublino

    Liublino unija

    Dail. J.Matejko
  • zemelapis

    1613 m. žemėlapis

  • musis

    Oršos mūšis

  • veliavoa

    Suguldomos vėliavos. Juzefas Brandtas.

    16-17 a. konfliktas tarp Polish_Lithuanian sandraugos, kuri laimi ir Otomanų imperijos.

2019-11-22 Kauno raj. Braziūkų  Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje  Maltos ginkluotųjų pajėgų kapelionas Joseph M. MELI  kartu su   Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonu  kun. Pauliumi Sauliumi Bytautu OFM aukojo šv. Mišias už partizanus Stasį Lukšą – Tautvydą (1926-1947) ir Petrą Ašmoną – Sargą (1913-1947), kurie 1947 m. rugsėjo 12 d.  Braziūkų apylinkėse žuvo mūšyje  su SSRS valdžios institucijų pajėgomis  ir jų kolaborantais. Po Šv. Mišių  visi renginio dalyviai nuvyko į S. Lukšos ir P. Ašmono žūties vietą, Maltos ginkluotųjų pajėgų kapelionas J. M. Meli pašventino paminklą- LGGRTC  Atminimo ženklą.  Renginys baigėsi patriotiniais eilėraščiais ir dainomis. Prie renginio organizavimo svariai prisidėjo aktyvūs visuomenininkai, Šv. Adalberto-LDK riterių ordino nariai dim. ltn. Anicetas Varnas, dr. Raimundas Kaminskas, kun. Saulius Paulius Bytautas.

 

Komentaras (0) Peržiūros: 141

2019 11 22 Kaune, ant pastato, kuriame 1919 m. buvo išrinktas ir inauguruotas pirmasis Lietuvos Valstybės Prezidentas Antanas Smetona, atidengta atminimo lenta.

1919 m. sausį iš Vilniaus į Kauną persikėlus aukščiausioms šalies valdymo institucijoms, didžioji dalis jų laikinai įsikūrė buvusiuose carinės Rusijos valstybinio banko rūmuose (K. Donelaičio g. 68/Maironio g. 27) . 1919 m. balandžio 4 d. rūmų Mažojoje salėje Lietuvos Valstybės Taryba išrinko pirmąjį Valstybės Prezidentą Antaną Smetoną. Tų pačių metų balandžio 6 d. toje pačioje salėje naujasis šalies vadovas davė Prezidento priesaiką. Atminimo lentos atidengimo ceremonijoje dalyvavo Kauno m. savivaldybės, visuomeninių organizacijų atstovai.

2019 11 22 d.  Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje prie Nežinomojo Kareivio kapo rinkosi Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai, šauliai, atsargos karininkai, kitų visuomeninių organizacijų nariai. Nuo Amžinosios ugnies uždegtos žvakutės nuneštos į Senąsias Kauno kapines (prie Vytauto pr.). Šalia paminklo „Žuvusiems už Lietuvos Laisvę“ sugiedotas Valstybės himnas. Akcijos dalyviai ant medžių, esančių plote, kur buvo palaidoti Nepriklausomybės kovose žuvę savanoriai, kariai ir šauliai, pririšo lenteles su čia  palaidotųjų pavardėmis, padedamos žvakutės ir gėlės. Kauno m. savivaldybei yra įteiktas atminimo įamžinimo iniciatyvinės grupės raštas, kuriame reikalaujama iki 2020 m. lapkričio mėn., vadovaujantis Senųjų kapinių sutvarkymo techniniu projektu ir 2010-10-20 išduotu Statybos leidimu Nr. LNS-21-101020-01088, atlikti:

  1.  Pirmojo Nepriklausomybės karių sklypo sutvarkymą, pastatant kryželius 33 neperkeltiems kariams savanoriams ;
  2.  Pastatyti kryželius čia palaidotiems generolui Silvestrui Žukauskui, majorui Juozui Tomkui, pulkininkui Kostui Boleckiui, pulkininkui Romanui Chodakauskui;
  3.  Atstatyti pažeistą kapinių teritorijos ribą prie Vytauto prospekto ir toje teritorijoje pastatyti paminklą Saksų savanoriams, kurių čia palaidota daugiausiai.

 

Komentaras (0) Peržiūros: 152

                                                                     

 

herb

2019 10 13 Dubičių (Varėnos raj.) Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje Šv. Mišias už protėvius, taip pat už LDK patriotus, 1863-64 m. sukilėlius, aukojo J.E. Vyskupas Arūnas Poniškaitis ir Dubičių par. kunigas klebonas Almantas Kibirkštis. Po Šv. Mišių J.E. Vyskupas Arūnas Poniškaitis bažnyčios šventoriuje pašventino paminklą, kuris dedikuotas svarbioms Lietuvai istorinėms datoms - Liublino unijos 450 metų jubiliejui ir  1920 07 12 taikos sutarties tarp Lietuvos ir Rusijos 100-osioms metinėms - paminėti. Dubičių kultūros centre atidaryta simpoziumo/plenero „Praeities artefaktai“ (2019 m., Dubičiai) dalyvių paroda ir vyko plenero albumo pristatymas.

Paminklo pastatymo ir renginio iniciatoriai, vykdytojai bei rėmėjai - LDK atminties rūmai, LDK ponų taryba,  LDK kilmingųjų palikuonių bendrija, Lietuvos totorių bendruomenių sąjunga, Varėnos raj. savivaldybė, Dubičių parapijos bendruomenė, Kaniavos seniūnija, Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino Ričardo Kliučinsko fondas.

Idėjos autorius Ordino kancleris  prof., habil. m. dr. Arvydas Palevičius, akmeninės skulptūros „Rūpintojėlis“ autorius Ordino narys, skulptorius p. Saulius Kriščiukaitis,  atsakingas už komunikaciją Ordino narys p. Zigmantas Katinas, šventės organizatorius Ordino heroldas p. Danielius Vervečka. Parodoje eksponuojami dailininko Arvydo Palevičiaus darbai, Ordino Damos Juditos Liaudanskaitės meninės fotografijos, menininko Tautvydo Ragulskio paveikslai, o albumo pristatymo metu skambėjo plenero dalyvio, rašytojo, poeto,  nominuoto 2019 m. Nacionalinei kultūros ir meno premijai, Gintaro Patacko eilėraščiai, dedikuoti Dubičių istorijai, protėviams, Lietuvai (skaitė p. J. Liaudanskaitė).

Šventės metu vyko 2 naujų Šv. Adalberto – LDK -  riteriu ordino  narių priėmimo simbolinė ceremonija, o Ordino nariams p. Sauliui Kriščiukaičiui ir p. Zigmantui Katinui įteikti LDK atminties rūmų įsteigti apdovanojimai.

Gausiai susirinkusius iš visos Lietuvos šventės dalyvius sveikino J.E. Vyskupas Arūnas Poniškaitis, Dubičių par. kunigas klebonas Almantas Kibirkštis, LR Seimo narys p. Juozas Baublys, Alytaus rajono meras p. Algirdas Vrubliauskas, KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas, dr. Andrius Vilkauskas,  Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas, prof. dr. Adas Jakubauskas, Varėnos raj. Tarybos narys p. J. Grikšas, Kaniavos sen. Seniūnė p. J. Liudkevičienė. Meninę programą atliko  Dubičių etnografinis ansamblis „Lakštutis“ (vad. F. Kapočienė) ir Panočių bendruomenės etnografinis ansamblis.

Dubičiai (Varėnos raj.) kronikose minimi nuo 1365 m. Čia stovėjo gynybinė pilis, vėliau Lietuvos Valdovų  dvarvietė. Dubičių kapinėse palaidoti 1863 m. sukilimo dalyviai, čia žuvo ir vienas sukilimo vadų Liudvikas Narbutas (istoriko T. Narbuto sūnus),  jiems atminti pastatytas paminklas (1933 m.).

 

Nuotraukos Juditos Liaudanskaitės ir Zigmanto Katino

Komentaras (0) Peržiūros: 199

2019-09-19 d. Kaune vyko renginiai, skirti profesoriaus monsinjoro Vytauto Kazlausko 100-osioms gimimo metinėms. Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikoje aukotos Šv. Mišios, aplankytas prie bazilikos esantis mons. V. Kazlausko kapas. Senamiestyje (Druskininkų g. 4) atidengta monsinjorui skirta atminimo lenta. Dienos renginius užbaigė konferencija, kuri vyko VDU Mažojoje salėje. Iškilmėse dalyvavo vyskupas Eugenijus Bartulis, Kauno kunigų seminarijos rektorius – kun. teol. dr. Ramūnas Norkus, Pasaulio lietuvių centro vadovas Valdas Kubilius, monsinjoro bendražygiai, kiti svečiai. Atminimo lentos įrengimą rėmė ir Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino nariai.

Mons. Vytautas Kazlauskas gimė 1919 m. rugsėjo 5 d., Avikilų k, Marijampolės apskrityje. Ilgametis (1950–1988) Vatikano radijo lietuviškų laidų vadovas, profesorius, teologijos daktaras V. Kazlauskas buvo pirmasis atkurto Vytauto Didžiojo universiteto kapelionas, dėstytojas, humanitarinių mokslų fakulteto dekanas, „Vaiko tėviškės namų“ bendrijos steigėjas. Monsinjoras taip pat dėstė Kauno tarpdiecesinėje kunigų seminarijoje, Kauno medicinos akademijoje, Kauno žemės ūkio akademijoje, Šiaulių pedagoginiame universitete. 1992–1994 m. jis ėjo Lietuvos vyskupų konferencijos generalinio sekretoriaus pareigas.

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-09-04-mons-v-kazlauskas-kunigas-pralauzes-sovietu-informacine-blokada/177203

 

2019-09-20 d. Kaune, minint 150-asias visuomenininko, rašytojo, kun. Juozo Tumo-Vaižganto gimimo metines, atidengtas jam skirtas paminklas. 

Po mišių, kurias už kanauninką Juozą Tumą-Vaižgantą aukojo Kauno Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčios rektorius kunigas Kęstutis Rugevičius, prelatas prof. Vytautas Steponas Vaičiūnas ir Šv.Jurgio bažnyčios gvardijonas dr. Saulius Paulius Bytautas OFM, surengtos J.Tumo-Vaižganto paminklo atidengimo iškilmės. Paminklą, kuris pastatytas greta šios bažnyčios, sukūrė skulptorius Gediminas Piekuras. Iškilmėse dalyvavo Kardinolas Sigitas Tamkevičius, gausus būrys svečių, tame tarpe ir Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino nariai. Atidengiant paminklą atliktas literatūrinis spektaklis „Vaižgantas kaip Viešpaties diena“ (skaitovai – aktoriai Olita Dautartaitė ir Petras Venslovas).

 J.Tumas-Vaižgantas (1869-1933) kunigavo Latvijoje, Lietuvoje, leido ir platino švietėjiškus, patriotinius leidinius, priešinosi rusifikacijai bei polonizacijai. Keletą metų gyvendamas Vilniuje, Vaižgantas aktyviai dalyvavo jo lietuvinimo sąjūdyje. Būdamas JAV, rinko aukas Kauno mokytojų seminarijai („Saulės“ rūmams). Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, pasitraukė į Rygą, paskui – į Petrogradą. 1917 metais Stokholme dalyvavo lietuvių politinėje konferencijoje. Iš Lenkijos okupuoto Vilniaus jis pasitraukė į Kauną, kur įsteigė laikraštį „Nepriklausoma Lietuva“. 1920–aisiais buvo paskirtas Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčios rektoriumi. Ją suremontavęs, čia tarnavo tikintiesiems ir Dievui iki savo gyvenimo pabaigos.


http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-09-20-gyvenimo-kurimo-gramatika-pagal-j-tuma-vaizganta/177397

 

Nuotr. R. Kaminsko, A. Giedraičio

Komentaras (0) Peržiūros: 221

2019 09 15 d. Lietuvos diplomatui, poetui Oskarui Milašiui (1877-1939) Fontenblo miestelyje, netoli Paryžiaus, buvo atidengtas paminklas (skulpt. Klaudijus Pūdymas). Paminklo pastatymą rėmė ir Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino nariai.

Oskaras Vladislovas Liubič-Miloš-Milašius  – LDK kilmingųjų palikuonis, gimė 1877 05 28  Čerėjos dvare (dab. Baltarusija), rašytojas, poetas, rašęs prancūzų kalba, politinis bei visuomenės veikėjas, diplomatas, 1920 m. paskirtas pirmuoju Nepriklausomos Lietuvos valstybės pasiuntiniu Prancūzijoje, atstovavo Lietuvos interesams Tautų Sąjungoje. 1936 m. jam suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas.  Mirė 1939 03 02, palaidotas Fontenblo (Prancūzija).


Skaityti daugiau: https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1097922/prancuzijoje-pagerbtas-lietuviu-poetas-oskaras-milasius-po-fontenblo-dangumi-iskilo-jo-skulptura

Oscar Milosz Statue by Klaudijus Pudymas Photo Ludo Segers The Lithuania Tribune 682x1024

Nuotrauka: Oscar Milosz Statue by Klaudijus Pudymas Photo © Ludo Segers @ The Lithuania Tribune

Komentaras (0) Peržiūros: 237