ŠV. ADALBERTO – LDK - RITERIŲ ORDINAS
2018 04 24-25 d. Lietuvoje lankėsi Norvegijos kronprincas Haakon (Norvegijos Karaliaus Harald V sūnus) ir kronprincesė Mette-Marit. Pirmasis šios karališkosios poros vizitas mūsų šalyje skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečiui paminėti, taip pat stiprinti šalių tarpusavio santykius gynybos, politikos ir verslo srityse.
Balandžio 25 d. Karališkoji pora su Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite atidarė Lietuvos ir Norvegijos verslo forumą. Renginyje, kuriame dalyvavo per 200 abiejų šalių verslo atstovų, daugiausia dėmesio skirta technologijoms, skatinančioms augimą ir pažangą. Susitikime dalyvavo šv. Adalberto – LDK - riterių ordino riteris, LDK ponų tarybos ir Kilmingųjų susivienijimo narys Mantas Vaišvilas, LDK ponų tarybos nariai Artūras Giedraitis, Kristina Giedraitienė.
Nuotraukos: Ludo Segers
Balandžio 23 d. yra minimas Šv. Adalbertas iš Prahos (956-997), Bohemijos, Čekijos, Lenkijos, Prūsijos globėjas.
Šv. Vaitiekus gimė 956 metais čekų Libicės kunigaikščių Slavnikidų šeimoje, Bohemijoje. Buvo pakrikštytas Vaitiekumi, o per Sutvirtinimo sakramentą Libicėje gavo Adalberto vardą. 983 metais Veronoje konsekruotas pirmuoju Prahos vyskupu. 988 metais turėjo palikti Prahą dėl nesutarimų ir vykti į Romą. Čia įstojo į Šv. Bonifaco ir šv. Aleksiejaus benediktinų vienuolyną Aventine. Lenkijos kunigaikščiui Boleslovui Narsiajam pasiūlius, o popiežiui Jonui XV sutikus, 992 metų pabaigoje šv. Adalbertas Vaitiekus sugrįžo į savo vyskupiją Prahoje. Netoli Prahos, Brevnove, įsteigė benediktinų vienuolyną. Opozicijos priverstas, 995 metų pradžioje vėl pabėgo į Aventiną. 996 metais Romoje jis susipažino su Otonu III ir šv. Brunonu Bonifacu. Popiežius Grigalius V liepė vėl grįžti į Prahą, tačiau šv. Adalbertas Vaitiekus atsisakė tai padaryti, tad pagal Bažnyčios kanonus tapo dezertyru ir turėjo būti baudžiamas. Per privačią audienciją popiežius leido jam vietoj bausmės vykti į misiją pas pagonis.
2018 04 15 d. Raudondvario pilyje, Pilies takas 1, Raudondvaris, Kauno r. įvyko „Šv. Adalberto – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – riterių ordino“ kapitulos sukviestas neeilinis rinkiminis bei ataskaitinis visuotinis narių susirinkimas - Konventas.
KONVENTE NUTARTA:
- Patvirtinti asociacijos vadovo ir kapitulos 2017 m. veiklos ataskaitą.
- Patvirtinti asociacijos kanclerio metinę finansinę ataskaitą už 2017 m.
- Patvirtinti revizijos komisijos 2017 m. asociacijos finansinė veiklos patikrinimo ataskaitą.
- Patvirtinti asociacijos 2017 m finansinę atskaitomybę ir balansą.
- Patvirtinti Etikos ir moralės komisijos ataskaitą už 2017 m.
- Patvirtinti Ordino bei Kapitulos Vadovo atsistatydinimą iš pareigų pagal pateiktą prašymą.
- Išrinktas Šv. Adalberto – LDK – riterių ordino bei kapitulos vadovas (Maršalas).
- Patvirtinti kapitulos sudėtį iš 9 narių 2016–2021 m. kadencijai, išrinkti Ordino kancleris, iždininkas, atstovas ryšiams su visuomene ir žiniasklaida.
- Patvirtinti 3 asmenų revizijos komisija.
Atskiru dekretu už ypatingą indėlį, puoselėjant Lietuvos Valstybės istorinę atmintį ir nuopelnus šv. Adalberto-LDK-riterių ordinui Maršalui Ričardui Algimantui KLIUČINSKUI (h. Raktas) suteiktas šv. Adalberto-Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės-riterių ordino GARBĖS VADOVO vardas.
2018 04 15 d. vykusiame Ordino narių visuotiniame susirinkime - Konvente vienbalsiai nuspręsta skirti Vyčio paramos fondui 500,- (penki šimtai) € istorinio Lietuvos Karžygio (Vyties) skulptūros pastatymui prie senosios Kauno pilies. Monumento statybą finansiškai remia ordino nariai ir asmeninėmis lėšomis.
Mūsų asociacijos tikslas yra remti visokeriopą veiklą, išsaugant LDK istorinį kultūros paveldą, puoselėti istorinę atmintį. Todėl pritariame ir remiame Lietuvos Karžygio (Vyties) skulptūros pastatymą istorinėje Kauno erdvėje- Nemuno ir Neries santakoje, kur vyko gynybiniai mūšiai, kur stovi buvę didžiausi senojo Kauno mūriniai statinių kompleksai- Pilis ir sparčiai brolių pranciškonų pastangomis rekonstruojamas unikalus XV a. gotikinės architektūros Kauno šv. Jurgio Kankinio bažnyčios pastatų ansamblis, kur gali būti organizuojami Kaunui ir Lietuvai reikšmingų įvykių minėjimai, renginiai, skirti plačiai visuomenei. Karžygio figūra sieja visus reikšmingiausius istorinius įvykius, šis ženklas įkvėpdavo kovai LDK karius, XVIII a. pab.-XIX a. sukilėlius, 1918-1923 m. Nepriklausomybės karų dalyvius, pokario rezistentus. Šis simbolis puošdavo rūmus, dvarus. LDK Valdovų dinastinių vedybų dėka Vytis nukeliavo į kitų Europos valstybių rezidencines pilis ir matomas ten šiandien.
Minint atkurtos Lietuvos Valstybės šimtmetį, paminklo atidengimas Kaune planuojamas 2018 07 06 d.
2018 04 16 d. Kaune vyko pirmojo Lietuvos Ministro pirmininko (1918 m.) prof. Augustino Voldemaro 135-ojo gimtadienio paminėjimas. Renginio organizatorius aktyvus šv. Adalberto-LDK-riterių ordino narys, Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas dr. Raimundas Kaminskas.
Pertašiūnų kapinėse, prie prof. A. Voldemaro kenotafo, padėtos gėlės. Ekskursiją „Po Kauną prof. A. Voldemaro keliais“ vedė gidas dr. R. Kaminskas. LPKTS salėje buvo galima susipažinti su nuotraukų ir kitų artefaktų apie prof. A. Voldemarą paroda iš dr. R. Kaminsko rinkinių, vyko „Prof. Augustino Voldemaro istoriniai skaitymai“. Minėjimo dalyvius sveikino Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras dr. Leonas Milčius.
Šiemet balandžio 16 d. sukako 135 metai, kai Juozo ir Agotos (Šimkutės) Voldemarų šeimoje, Vilniaus gubernijoje, Švenčionių apskrityje, Tverečiaus parapijoje, Dysnos kaime gimė Augustinas Voldemaras – vienas iš žymiausių tarpukario Lietuvos intelektualų, pirmasis nepriklausomos Lietuvos Ministras Pirmininkas, profesorius, poliglotas, vertėjas, publicistas, laikraščio redaktorius.
Augustinas Voldemaras vadovavo I (1918) ir XIV (1926–1929) Ministrų kabinetams, buvo pirmasis užsienio reikalų ministras (dirbo šešiose Vyriausybėse) bei krašto apsaugos ministras (dirbo dvejose Vyriausybėse), III Seimo narys (1926), 1921–1924 Kauno savivaldybės tarybos narys, Permės ir Lietuvos universitetų profesorius. Mirė 1942 m. gruodžio 16 d. Maskvoje Butyrkų kalėjime.
