2023 08 04 Biržų krašto muziejaus „Sėla“ direktorės p. Editos Lansbergienės maloniu kvietimu tradicinė Biržų miesto šventė prasidėjo  knygos „Signatarų genealogijos. 1918 m. Vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai“ pristatymu Biržų pilies arsenale. Knygą išleido Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija (LGHD). Jos vadovė ir knygos leidybinė grupės koordinatorė Kristina Giedraitienė pasakojo, kad knygos autoriams teko išskirtinė pareiga – prisiliesti prie Lietuvą sukūrusių asmenybių, apie jas visas surinkti dokumentus ir istorijas į vieną vietą, ir perteikti taip, kad jos priartėtų prie skaitytojo. Knygoje pristatytos ir abiejų biržiečių – Alfonso Petrulio ir Jokūbo Šerno genealogijos. Profesorius Liudas Mažylis, knygos įžanginio straipsnio autorius, į pristatymą atsivežė ir naujesnius savo atradimus – autentiškus dokumentus su biržiečių signatarų parašais. Alfonso Petrulio parašą rasti nebuvo lengva, bet vis tik pavyko aptikti Pivašiūnų parapijoje, kur Alfonsas Petrulis kunigavo.

Knygos sutiktuvės įvyko tą dieną, kai pagal krikšto metrikų įrašą Alfonsui Petruliui sukako 150 metų (pagal Grigaliaus kalendorių ši data koreguotųsi). Apie šį iš Biržų krašto kilusį signatarą straipsnį knygai paruošė ir genealoginę schemą parengė Vidimantas Kučas, dailininko, grafiko Antano Kučo sūnus, kuriam pavyko atrasti dokumentų, liudijančių bajorišką Petrulių giminės kilmę. Į renginį atvyko gausus pulkas Petrulių giminės atstovų, o Algis Petrulis  – ministro Vytauto Petrulio vaikaitis – su žmona atskrido net iš JAV.

Į renginį atvykęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingųjų palikuonių bendrijos vadovas Danielius Vervečka įteikė bajorišką kilmę patvirtinančius liudijimus trims Petrulių šeimos atstovams – Algiui Petruliui, Nijolei Petrulytei Štriupkuvienei ir jos sūnui Simonui.

LGHD vardu už finansinę paramą Biržų r. savivaldybei dėkojo Artūras Giedraitis. Jis perdavė mero pavaduotojai Astrai Korsakienei Biržams skirtus knygos egzempliorius, o LGHD vadovė K. Giedraitienė knygą įteikė leidinio rėmėjui Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkui, Biržų rajono Garbės piliečiui Donatui Balčiauskui.

2023 05 05 d. Dubičiuose, Varėnos r., iškilmingai paminėtos 1863–1864 m. sukilimo 160-
osios metinės bei pagerbtas 1863 m. sukilimo prieš carinę Rusiją dalyvių – Liudviko Narbuto
ir jo bendražygių – atminimas. Šis sukilimas buvo solidari keturių tautų kova siekiant
susigrąžinti laisvę ir išsivaduoti iš Rusijos imperijos.
Minėjimas prasidėjo pėsčiųjų žygiu nuo L. Narbuto žūties vietos iki Dubičių Švč. Jėzaus
Širdies bažnyčios. Vėliau šioje bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios, po kurių minėjimas
persikėlė prie 1863 m. sukilimo dalyvių paminklo. Susirinkusieji pagerbė sukilimo dalyvių
atminimą, prie paminklo buvo padėti krepšeliai su gėlėmis, uždegtos žvakutės ir prisiminta
sukilėlių žūties istorija.
Renginyje dalyvavo Varėnos rajono savivaldybės ir partnerių iš Lenkijos Respublikos
Myšlibužo apskrities, Lenkijos ambasados Lietuvoje, Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos
ministerijos, Nevyriausybinių organizacijų koordinacinės tarybos, Šv. Adalberto – LDK –
riterių ordino, LDK atminties rūmų, LDK ponų tarybos, LDK kilmingųjų palikuonių
bendrijos atstovai, Valstybės sienos apsaugos pareigūnai, šauliai, paminklo restauratorius
Vytautas Norkūnas ir kt..
Renginio metu grojo Sausumos pajėgų orkestras, vyko Kauno pavieto Laisvųjų šaulių
pasirodymas.
VšĮ LDK atminties rūmų ir kt. istorinę atmintį puoselėjančių organizacijų vardu susirinkusius
sveikino Artūras Giedraitis ir Varėnos rajono savivaldybės merui Algiui Kašėtai, Lenkijos
Respublikos Myšlibužo apskrities vadovui Andrzej Potyra ir Lenkijos ambasados Lietuvoje
pirmajam sekretoriui Daniel Slupek, įteikė VšĮ LDK atminties rūmų iniciatyva išleistus
albumus „Praeities artefaktai“ (Dubičiai, 2019 m., sudarytojai Šv. Adalberto-LDK-riterių
ordino kancleris prof. habil. dr. Arvydas Palevičius bei poetas Gintaras Patackas,),
pabrėždamas svarbių Lietuvai istorinių įvykių minėjimo Dubičiuose tęstinumą, nes 2019 10
13 d. J.E. Vyskupas Arūnas Poniškaitis ir Dubičių par. kunigas klebonas Almantas Kibirkštis
Dubičių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios šventoriuje pašventino paminklą „Rūpintojėlis“
(autorius skulptorius Saulius Kriščiukaitis), kuris dedikuotas svarbioms Lietuvai istorinėms
datoms - Liublino unijos 450 metų jubiliejui ir  1920 07 12 taikos sutarties tarp Lietuvos
ir Rusijos 100-osioms metinėms - paminėti. Paminklo pastatymo ir renginio iniciatoriai,
vykdytojai bei rėmėjai buvo LDK atminties rūmai, Šv. Adalberto – LDK – riterių ordino
Ričardo Kliučinsko fondas, LDK kilmingųjų palikuonių bendrija, LDK ponų taryba, Dubičių
parapijos bendruomenė, Kaniavos seniūnija.
Dubičiai (Varėnos raj.) kronikose minimi nuo 1365 m. Čia stovėjo gynybinė pilis, vėliau
Lietuvos Valdovų  dvarvietė. 1863 m. gegužės 4 d. sukilimo vado Liudviko Narbuto (istoriko
T. Narbuto sūnus) būrys buvo užpultas Rusijos kariuomenės dalinio 4 km nuo Dubičių
kaimo. Per kautynes L. Narbutas žuvo. Kautynėse kartu su vadu žuvo 13 sukilėlių, jie buvo
palaidoti bendrame kape, Dubičiuose, kur 1933 m. pastatytame paminkle įrašytos žuvusiųjų
pavardės ir sukilėlių šūkis „Už jūsų ir mūsų laisvę“.

Visuomenės iniciatyva–paminklas Melno taikos sutarties
600-osioms metinėms atminti (1422-2022 m.)

2022 m. rugsėjo 30 d., Laisvės aikštėje, Sudargo miestelyje, Šakių raj. įvyko Melno taikos sutarties  600-ųjų metinių (1422-2022) ir Sūduvos metų minėjimas bei šiai progai pastatyto monumento atidengimas

Šv. Mišias Sudargo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje aukojo Vilkaviškio vyskupijos Generalvikaras Mons. Teol. Lic. Gintautas Kuliešius, Sudargo Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas kunigas Zenonas Stepanauskas, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Juozas Mišeikis ir Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai parapijos klebonas kun. Br. Paulius Saulius Bytautas OFM.   

Po Šv. Mišių iškilmingos ceremonijos metu buvo priimti nauji nariai į Šv. Adalberto-LDK-riterių ordiną. LDK kilmingųjų palikuonių bendrijos vadovas Danielius Vervečka įteikė naujiems nariams Kilmės liudijimus ir apdovanojo Lietuvos globėjo Šv. Jurgio  I laipsnio ordinu Kristiną Giedraitienę,  o simbolines insignijas įteikė skulptoriui Sauliui Kriščiukaičiui, Artūrui Giedraičiui ir prof. habil. dr. Arvydui Palevičiui.                   

Iškilmingą renginį prie atidengiamo monumento vedantysis Vilius Kaminskas pradėjo eilėmis. Po to Laisvės aikštėje suskambo „Ūdrio arija“ iš operos „Pilėnai“, autorius Vytautas Klova. Grojo Lietuvos Kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestras, dirigentas kapelmeisteris kpt. Ričardas Kukulskis, solistas Šakių raj. meras Edgaras Pilypaitis.

Arijos metu  į aikštę atjojo gausus būrys Vyčių žygio dalyvių. Žygis buvo skirtas Melno taikos 600-osioms metinėms atminti ir vyko kairiuoju Nemuno krantu iki Sudargo piliakalnių, kur atidengiamas visuomeninkų iniciatyva ir lėšomis pastatytas monumentas.

Gausiai susirinkę šventės dalyviai sugiedojo  Lietuvos Respublikos himną.

Vedantysis paskelbė, kad iškilmingame renginyje dalyvauja Vilkaviškio Vyskupijos hierarchai, Lietuvos Respublikos Seimo nariai, užsienio šalių ambasadoriai, savivaldos atstovai, visuomeninių ir nevyriausybinių organizacijų vadovai bei nariai, Sudargo bendruomenė, renginio svečiai ir monumento atidengimo ceremonijai pakvietė -

Asociacijos Šv. Adalberto-Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės-riterių ordino  vadovą Artūrą Giedraitį,                                

Šakių raj. savivaldybės  merą Edgarą Pilypaitį,

Kauno apskrities bajorų draugijos vadovę Kristiną Giedraitienę,                          

Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo vadovą Egidijų Matulevičių,

VšĮ Pasaulio lietuvių centro vadovą Valdą Kubilių,

LDK kilmingųjų palikuonių bendrijos vadovą Danielių Vervečką, 

Sudargo bendruomenės centro pirmininkę Albertą Nataliją Dragūnaitienę,                                                    

Sudargo seniūnijos seniūnę Ritą Grigaitienę,

Skulptorių Saulių Kriščiukaitį.

Garbūs kunigai Generalvikaras Mons. Teol. Lic. Gintautas Kuliešius, kunigas, Kaimelio-Sudargo parapijų klebonas Zenonas Stepanauskas, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Juozas Mišeikis ir Kretingos parapijos klebonas Br. kun. teol. dr. Paulius Saulius Bytautas OFM pašventino monumentą;

Pagėgių rinktinės Kudirkos Naumiesčio jaunųjų pasieniečių būrelio nariai padėjo ąžuolų vainiką prie monumento;

Krašto Aapsaugos Savanorių Pajėgų Šakių 205 pėstininkų kuopos (vadas kapitonas Marius Pavliukevičius) kariai atliko 3 iškilmingas salves, skirtas visiems žuvusiems Lietuvos Valstybės gynėjams; Lietuvos Valstybei; Sūduvos kraštui ir Sudargui.

Garbės sargyboje ir rikiuotėje prie monumento stovėjo Valstybės Sienos Apsaugos Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Rociškių pasienio užkardos (vadas Dainius Stepšys) pareigūnai;

Suvalkijos Šaulių 4-osios rinktinės Šakių Šaulių 405-osios kuopos (vadas Saulius Venskaitis) šauliai; Tauragės 7-osios rinktinės Jurbarko Petro Paulaičio 701-osios kuopos šauliai ir jaunieji šauliai.

Monumento iniciatorių ir vykdytojų  vardu kalbėjo  Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino vadovas Artūras Giedraitis.

Negalėjo atvykti į renginį, bet nuoširdžius sveikinimus monumento pastatymo iniciatoriams, vykdytojams, rėmėjams ir visiems šventės dalyviams atsiuntė ir savo įžvalgomis dalinosi Europarlamentaras prof. dr. Liudas Mažylis. Šventėje kalbėjo LR Seimo narys Giedrius Surplys, skulptorius Saulius Kriščiukaitis, LR Seimo narė Irena Haase, Šakių raj. meras Edgaras Pilypaitis, Vyčių žygio vadovas majoras Donatas Mazurkevičius, Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis, Sudargo bendruomenės centro pirmininkė Alberta Natalija Dragūnaitienė, Sudargo seniūnijos seniūnė Rita Grigaitienė.

Pranešimą apie Melno sutarties reikšmę pristatė LR Seimo narys, istorikas prof. dr. Valdas Rakutis.

Seimo narys Giedrius Surplys ir Šakių raj. meras Edgaras Pilypaitis įteikė padėkas ir atminimo dovanas monumento pastatymo iniciatoriams ir vykdytojams.

Organizatorių vardu  Kauno apskrities bajorų vadovė Kristina Giedraitienė ir Kidulių dvaro istorinių šokių ir teatro studijos meno vadovė Irma Svetlauskienė atskiras daovanas įteikė renginio garbės svečiams:

J.E. Danijos Karalystės ambasadoriui Lietuvoje Hans Brask.

J.E. Jungtinės Karalystės ambasadoriui Brian Olley,

Italijos Respublikos ambasadoriaus Lietuvoje pavaduotojai Alice Barberis,

Estijos Respublikos ambasadoriaus Lietuvoje pavaduotojai Maris Tippo,

Lenkijos Respublikos ambasados patarėjai Anna Kozłowska- Słupek,

Rumunijos ambasados konsulinio skyriaus vadovui Radu Mihai Șerbănescu.

Visiems monumento statybos rėmėjams ir partneriams įteiktos vardinės padėkos, Sudargo bendruomenės centro pirmininkės Albertos Natalijos Dragūnaitienės knygos apie Sudargo istoriją ir Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos žurnalai su mokslinės konferencijos medžiaga.

Renginio dalyvius kareiviška koše ir arbata vaišino Valstybės Sienos Apsaugos Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Rociškių pasienio užkardos (vadas Dainius Stepšys) pareigūnai  ir Sudargo bendruomenė.

Viso renginio metu skambėjo Lietuvos Kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestro atliekami kūriniai, dirigavo kapelmeisteris kpt. Ričardas Kukulskis ir kompozitorius Kazys Daugėla.

Renginį vedė Vilius Kaminskas. 

Gyvename permainų laikotarpiu, kai - tiesiogine ir perkeltine prasme – nežinome, ką atneš rytojus. Todėl šiuo laiku ypač svarbiu tampa istorinės atminties įamžinimas, atminimo ženklų sukūrimas ir perdavimas jaunajai kartai – paskatinant šį darbą tęsti iš kartos į kartą.

Šv. Adalberto-LDK-riterių ordinas ir kt. istorinę atmintį puoselėjančios organizacijos inicijavo ir įgyvendino skulptūrinės kompozicijos sukūrimą ir pastatymą Sudargo miestelyje (Šakių raj.). Monumentas, kurio autorius Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino narys skulptorius Saulius Kriščiukaitis, sukurtas ir pastatytas išskirtinai mūsų narių ir rėmėjų lėšomis bei neatlygintinu darbu.

Paminklas pastatytas Sudargo gyvenvietėje, netoli dabartinės Lietuvos Respublikos ir Rusijos administruojamos Karaliaučiaus srities sienos, kadangi Melno sutartimi nustatytos sienos dalis nuo Vištyčio ežero iki Nemuno ties Sudargo piliakalniais išliko praktiškai nepakitusi iki šių dienų  (taip ilgai nekintanti siena yra unikalus atvejis visos Europos istorijoje). Sudargo vietovė – nuostabi lankytina istorinė vietovė, supama didingų penkių piliakalnių, juosiama Nemuno.

Reikšmingas Lietuvos Valdovo Vytauto Didžiojo politinis pasiekimas tarpvalstybiniuose santykiuose - Melno taikos sutartis - iš esmės buvo pergalės prieš Kryžiuočių ordiną Žalgirio mūšyje (1410) rezultatas, taip baigiant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karus su Kryžiuočių ordinu.

LR Seimas paskelbė 2022 metus Sūduvos metais, pabrėždamas, kad 1422 m. rugsėjo 27 d. pasirašius Melno taikos sutartį, Užnemunė (Sūduvos kraštas) visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės.

1422 m. rugsėjo 27 d. taika, pasirašyta su Kryžiuočių ordinu lietuvių-lenkų kariškoje stovykloje, prie Melno ežero, netoli Osos upės, dešiniąjame Vyslos krante,  sienos buvo taip nustatytos:

“... Sūduvos žemės, taikos labui, turi likti ... Lietuvos kunigaikštijai, šiose sienose:

... reikia keliauti tiesiai iki kitos lygumos, vadinamos Merūniške, ir nuo Merūniškės einant tiesiog iki ežero, vadinamo Vištyčio (Dvystytz), ... , ir nuo to ežero, kaip galima tiesiau, eiti iki upės, vadinamos Lieponos (Lepūną), ištakų arba šaltinių. Nuo tos upės reikia eiti iki ten, kur ji įteka į Širvintos upę, o toliau leidžiantis Širvintos upe iki jos pabaigos, kur ji įteka į Šešupės upę. Toliau keliaujant tiesiog per dykrą iki Nemuno upės kranto, kur iš priešingosios pusės yra upė, vadinama Šventąja, ten, kur ta Šventoji įteka į minėtąją Nemuno upę, — tiek dėl Sūduvos žemės...“.

Pagal Melno taiką Kryžiuočių ordinas galutinai atsisakė bet kokių teisių ne tik į Užnemunę (Sūduvos kraštą), bet ir į Žemaitiją. Ši data yra teisinės ir politinės Žemaitijos nepriklausomybės istorinis taškas. Taip pat teritorija tarp Palangos ir Šventosios, kurios ypač siekė Kryžiuočių ordinas, atiteko Lietuvai (ji gavo priėjimą prie Baltijos jūros); taip buvo perskirti Kryžiuočių ordinas ir Livonijos ordinas.

Monumento (skulptorius Saulius Kriščiukaitis) kompoziciją sudaro : laiptai - politinio sprendimo siekimas; gotikinės arkos skilimas viršuje - priešiškų šalių susitarimas dėl taikos vis tiek nelieka draugiškas { meniškumo sprendimas, suteikiant gotikinei architektūros detalei dinamiškumo}; kalavijas - ne kovinėje padėtyje atremtas kalavijas simbolizuoja kovų ir nesutarimų pabaigą. Bet kaip ginklas išlieka budrumo simboliu.

Melno taikos sutartis. Fotografija iš leidinio Jučas M.,  „Vytautas Didysis“, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilnius, 2013, p.82-83.

PROJEKTO INICIATORIAI IR VYKDYTOJAI:

PROJEKTO PARTNERIAI:

• Vilkaviškio vyskupija, vyskupas Rimantas Norvila, Generalvikaras Mons. Teol. Lic. Gintautas Kuliešius
• Sudargo Šv. Jono Krikštytojo parapija, kunigas Zenonas Stepanauskas
• Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios kunigai Virginijus Kelertas ir Juozas Mišeikis
• Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai parapijos klebonas kun. Br. Paulius Saulius Bytautas OFM
• Europos Parlamento narys, prof. dr. Liudas Mažylis
• LR Seimo narys, prof. dr. Valdas Rakutis
• LR Seimo narė Irena Haase
• LR Seimo narys Giedrius Surplys
• Užsienio šalių ambasadoriai, reziduojantys Lietuvoje
• Lietuvos Kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestras kapelmeisteris kpt. Ričardas Kukulskis
• LK majoras Donatas Mazurkevičius
• Žemaitukų arklių augintojų asociacija, pirmininkė Rūta Šveistienė
• VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinė, vadas pulkininkas Rimantas Timinskas
• VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinės Rociškių pasienio užkarda, vadas Dainius Stepšys
• KASP Šakių 205 pėstininkų kuopa, vadas kapitonas Marius Pavliukevičius
• LŠS Suvalkijos Šaulių 4-osios rinktinės Šakių Šaulių 405-oji kuopa, vadas Saulius Venskaitis
• Šakių raj. savivaldybė, meras Edgaras Pilypaitis
• Sudargo seniūnija, seniūnė Rita Grigaitienė
• Simona Grušaitė-Šukienė
• Neringa Marcinkevičienė
• Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinė Taryba, pirmininkas dr. Audrius Skaistys
• UAB „Blyksnis“ , direktorius Aleksandr Markin
• Ūkininkas Jurgis Miliūnas
• Žemutinės Palėvenės dvaras, savininkė Nijolė Marija Milaknienė
• Žemaičių bajorų draugija, vadas Stasys Kasparavičius
• Tautodailininkas Ričardas Grekavičius
• Karaliaučiaus Lietuvių bendruomenė, pirmininkas Sigitas Šamborskis
• XXVII Knygos mėgėjų draugija, pirmininkė Dalia Poškienė

FINANSINĘ PARAMĄ PAMINKLO STATYBAI SUTEIKĖ:

• Ričardo Kliučinsko labdaros ir paramos fondas
• UAB „Bakūžė LT“, vadovai Vaidas Morkevičius ir Valdas Morkevičius
• Zenonas Skibiniauskas, UAB „Laktopolis“ vadovas
• Auridas Skibiniauskas, UAB „Laktopolis“ vykdantysis direktorius
• Giedraičių šeimos labdaros ir paramos fondas
• LDK kilmingųjų palikuonių bendrija, vadovas Danielius Vervečka
• Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija, vadovė Kristina Giedraitienė
• UAB „Modopak“, direktorė Odeta Vaitiekūnienė
• Kauno apskrities bajorų draugija, vadovė Kristina Giedraitienė
• Aleksandras Selezniovas
• Šv. Adalberto-Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės-riterių ordinas, vadovas Artūras Giedraitis
• Sudargo bendruomenės centras, pirmininkė Alberta Natalija Dragūnaitienė
• Modestas Vaitiekūnas
• Algimantas Kačiuška
• Vladislavas Goštautas
• Zofija Greathouse
• Stefanija Borzenkienė
• Janina Pesliakienė
• Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas, vadovas Egidijus Matulevičius
• Albinas Dementiška
• Vitalija Kalvelienė
• LDK atminties rūmai, direktorius Danielius Vervečka
• LDK ponų taryba, vadovas Artūras Giedraitis
• Kornelija Vytautė Giedraitytė
• Emilija Giedraitytė
• Vilma ir Kazys Daugėlos
• Rūta Pilypienė
• Irena Daugėlienė
• Prof. habil. dr. Mindaugas Leonavičius
• Lietuvos totorių bendruomenių sąjunga, pirmininkas Motiejus Jakubauskas
• Prof. habil. dr. Arvydas Palevičius
• Raimundas Kaminskas
• Raimundas Charževskis
• Eligijus Survila
• Almantas Variakojis, UAB " Alvas ir Ko" gen. direktorius
• Vesta Survilienė, UAB "Eligita" direktorė
• Vilija Grigalevičienė
• Rolandas Česūnas
• Plk. ltn. Mindaugas Stackevičius
• Jonas Būtautas
• Gediminas Ožalinskas
• Vytautas Giržadas
• Juozas Dowiatt Antanaitis
• Vytautas Janukaitis
• Marijuš Koženevskij
• Zigmantas Katinas
   
  
  

Apie mus rašo ir rodo:

Že­mai­čių ba­jo­rai rin­ko­si į šven­ti­nį ren­gi­nį at­gi­mu­sia­me ir vis gra­žė­jan­čia­me Re­na­vo dva­re, ku­ris pa­sta­rai­siais me­tais ga­li pa­si­gir­ti ren­gi­nių, pa­ro­dų ir edu­ka­ci­nių už­siė­mi­mų gau­sa. Šia pro­ga Že­mai­čių ba­jo­rų drau­gi­jos vė­liav­ne­šys vil­kė­jo spe­cia­liu is­to­ri­niu apei­gi­niu dra­bu­žiu, o va­das, Le­gi­ti­ma­ci­jų ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas gra­fas fon Der­neck ir kanc­le­rė pa­si­puo­šė spe­cia­lio­mis re­ga­li­jo­mis. Šven­ti­nė ce­re­mo­ni­ja pra­si­dė­jo iš­kil­min­ga ei­se­na ir vė­lia­vos įne­ši­mu. Su­gie­do­ję Že­mai­čių ba­jo­rų drau­gi­jos him­ną, ty­los mi­nu­te pa­ger­bė­me Ana­pi­lin išė­ju­sius ba­jo­rus.

Vi­są ren­gi­nį puo­šė nuo­la­ti­nis mū­sų pa­gal­bi­nin­kas – Tel­šių Že­mai­tės dra­mos teat­ro is­to­ri­nio šo­kio ko­lek­ty­vas, va­do­vau­ja­mas Inos Le­vic­kie­nės. Jo pa­ro­dy­ta ba­jo­riš­ką dva­sią ati­tin­kan­ti pro­gra­ma, ma­žų­jų at­li­kė­jų ar­tis­tiš­ku­mas ir san­tū­ri ele­gan­ci­ja pa­lie­tė gi­liau­sius šir­dies kam­pe­lius.

Ba­jo­rys­tės pri­pa­ži­ni­mo ak­tus įtei­kė­me nau­jai le­gi­ti­muo­tiems aš­tuo­niems ba­jo­rams: Eduar­dui Kas­pe­ra­vi­čiui, įro­džiu­siam sa­vo ba­jo­riš­ką kil­mę iš ba­jo­rų Kas­pe­ra­vi­čių gi­mi­nės, tu­rin­čios her­bą DZIA­LOS­ZA; Si­mo­nui Ži­le­vi­čiui, įro­džiu­siam sa­vo ba­jo­riš­ką kil­mę iš ba­jo­rų Ži­le­vi­čių gi­mi­nės, tu­rin­čios her­bą LU­BICZ; Ire­nai Nar­ke­vi­čiu­tei ir Mar­ty­nui Ged­vi­lai, įro­džiu­siems sa­vo ba­jo­riš­ką kil­mę iš ba­jo­rų Nar­ke­vi­čių gi­mi­nės, tu­rin­čios her­bą VIE­NIA­VA; Ur­tei Ju­ciū­tei ir Beat­ri­čei Jo­nu­šai­tei, įro­džiu­sioms sa­vo ba­jo­riš­ką kil­mę iš ba­jo­rų Vait­ke­vi­čių gi­mi­nės, tu­rin­čios her­bą LE­VART; Ig­nui Goš­tau­tui ir Ber­na­de­tai Goš­tau­tai­tei, įro­džiu­siems sa­vo ba­jo­riš­ką kil­mę iš ba­jo­rų Goš­tau­tų gi­mi­nės, tu­rin­čios her­bą SY­RO­KOM­LA.

Ren­gi­ny­je svei­ki­ni­mo kal­bas sa­kė šie gar­būs sve­čiai: ku­ni­gas Pau­lius Sau­lius By­tau­tas OFM, Šv. Adal­ber­to – LDK – Ri­te­rių Or­di­no ir dau­ge­lio ki­tų vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų ak­ty­vus na­rys, moks­lų dak­ta­ras, Ma­žes­nių­jų Bro­lių Or­di­no Lie­tu­vos Šv. Ka­zi­mie­ro pro­vin­ci­jos Kau­no Šv. Jur­gio kon­ven­to gvar­di­jo­nas; gra­fas fon Der­neck Ar­tū­ras Ru­kas Dau­jo­tis, Im­pe­ra­to­riš­ko­jo Šv. Eu­ge­ni­jaus ri­te­rių or­di­no Bal­ti­jos vals­ty­bių met­ro­po­li­tas, Šv. Lu­ko or­di­no ri­te­ris.

Neį­si­vaiz­duo­ja­mas be sa­vo drau­gės fil­ma­vi­mo ka­me­ros Ste­po­nas Ku­bec­kas – že­mai­tis, Gar­bės ba­jo­ras, Šv. Ka­zi­mie­ro or­di­no ir Šv. Adal­ber­to – LDK – Ri­te­rių Or­di­no na­rys – mū­sų ren­gi­nį įam­ži­no kaip ir kiek­vie­ną­kart su­kur­da­mas fil­mą.

Šiau­lių kraš­to ba­jo­rų de­le­ga­ci­jos na­rė Jad­vy­ga Taut­ke­vi­čiū­tė-Šim­kie­nė su­ža­vė­jo sa­vo skai­to­mo­mis ei­lė­mis. Mū­sų vieš­nia Po­nia Jad­vy­ga yra ži­no­ma kaip de­šim­ties kny­gų au­to­rė, Lie­tu­vos kai­mo ra­šy­to­jų są­jun­gos na­rė.

Ba­jo­rų su­si­ti­ki­mo pro­gra­ma bu­vo tik­rai tu­ri­nin­ga: pa­si­vaikš­čio­jo­me po lie­po­mis ir čiob­re­liais kve­pian­čią Re­na­vo dva­ro te­ri­to­ri­ją, ap­lan­kė­me dva­ro per­go­lė­je sto­vin­čią bron­zos skulp­tū­rą, skir­tą čia au­gu­siems gar­siems bro­liams Sta­nis­lo­vui ir Gab­rie­liui Na­ru­ta­vi­čiams at­min­ti. Gab­rie­lius Na­ru­ta­vi­čius bu­vo iš­rink­tas pir­muo­ju Len­ki­jos pre­zi­den­tu, o Sta­nis­lo­vas Na­ru­ta­vi­čius ta­po Va­sa­rio 16-osios Lie­tu­vos Nep­rik­lau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ru. Skulp­tū­ros kū­rė­jai – ar­chi­tek­tas Al­gir­das Žeb­raus­kas ir ne­se­niai Ana­pi­lin išė­jęs gar­sus Lie­tu­vos skulp­to­rius Ro­mual­das Kvin­tas. Dar­bą po skulp­to­riaus mir­ties už­bai­gė skulp­to­rius Mar­ty­nas Gau­bas.

Taip pat ap­žiū­rė­jo­me at­nau­jin­tas rū­mų sa­les ir nuo bir­že­lio vei­kian­čią pa­ro­dą „Ne­pap­ras­to teat­ro ne­pap­ras­ta is­to­ri­ja (vis­kas apie Ma­tai­čių teat­ro spek­tak­lį „Sce­nos vaiz­de­liai“), ku­rio­je eks­po­nuo­ja­mi šio spek­tak­lio kos­tiu­mai, es­ki­zai, pla­ka­tai ir fo­tog­ra­fi­jos.

Ren­gi­nį bai­gė­me drau­giš­kai bend­rau­da­mi prie vy­no tau­rės bei ka­vos puo­de­lio ir pla­nuo­da­mi nau­jus su­si­ti­ki­mus.

Stepono Kubecko filmas: https://www.youtube.com/watch?v=Lu9SVtXp0ks