2024 09 28 d. Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje jos klebonas, kunigas, teol. dr. Saulius Paulius Bytautas OFM, Anykščių rajono ir Dusetų bei Zarasų krašto Garbės pilietis, LDK istorinės atminties organizacijų vyriausias kapelionas, Dusetų Švč. Trejybės parapijos klebonas, kunigas J.P. Kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas ir Rumšiškių Šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonas, kunigas Gintas Rumševičius kartu su gausiai iš įvairių Lietuvos vietų susirinkusiais istorinę atmintį puoselėjančių organizacijų nariais, LDK kilmingųjų palikuonimis, aukojo Šv. Mišias už protėvius.

Prisimenant istoriją, bajorus vienijanti draugija veikė jau tarpukariu. Prieš 30 metų bajorų palikuonys nutarė atgaivinti veiklą, burtis į organizacijas. Pirmoji bajorų draugija susikūrė Kaune, palaipsniui steigėsi organizacijos kituose Lietuvos miestuose.

Kartu su kitomis draugijomis, puoselėjant Lietuvos istorinę atmintį, padaryta nemažai reikšmingų darbų, tarpe kurių:

• 2010 m. vienoje seniausių Lietuvos totorių gyvenviečių Raižiuose, Alytaus rajone, buvo atidengtas paminklas kunigaikščiui Vytautui Didžiajam ir 600-osioms Žalgirio mūšio metinėms atminti;
• 2015 m. Latvijoje, Agluonoje, pastatytas paminklas karaliui Mindaugui ir karalienei Mortai;
• 2019 m. Dubičiuose, Varėnos rajone, pastatytas paminklas Liublino unijos 450 metų jubiliejui pažymėti;
• 2022 m. Sudarge, Šakių rajone, pastatytas monumentas Melno Taikos sutarties 600-osioms metinėms atminti;
• sukurtos kelios atminimo lentos žymiems žmonėms, istoriniams ivykiams atminti;
• organizuoti tarptautiniai renginiai minėjimai Kaune: 2017 m. generolo Tado Kosciuškos 200-ųjų mirties metinių, 2018 m. - LDK kariuomenės pergalės prie Polocko 500 – ųjų metinių progomis; Vilniuje 2021 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų didžiojoje menėje įvyko iškilmingas minėjimas, skirtas Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metams paminėti.
• organizuotos tarptautinės mokslinės konferencijos istorinėmis temomis, leidžiami kasmetiniai žurnalai „Genealogija ir heraldika“, „Lietuvos bajorų metraštis. Laikas ir likimai“.
• 2023 m. išleista unikali savo turiniu 525 psl. apimties monografija „Signatarų genealogijos : 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai“. Išplatinus pirmąjį tiražą, 2024 m. išleistas antras, papildytas leidimas;
• rengiami labdaringi kasmetiniai naujametiniai renginiai;
• leidžiami atminimo medaliai istorinėms datoms paminėti;

Mūsų organizacijos ir atskiri nariai aukojo reikšmingas sumas:

• Laisvės kario skulptūrai Kaune;
• memorialo Laisvės kovu dalyviams Kryžkalnyje;
• paminklo Lietuvos diplomatui, poetui LDK kilmingųjų palikuoniui Oskarui Milašiui (1877-1939) Fontenblo miestelyje, netoli Paryžiaus, statybai;
• Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios Švč. Trejybės altoriaus restauracijai, kuriame dabar saugoma Gniezno (Lenkija)  arkivyskupo dovanota ir iškilmingai į bažnyčią atgabenta Šventojo Adalberto kaulo dalis – pirmojo laipsnio relikvija.

Prieš 10 metų, 2014 04 26 d., Kauno pilyje, keturiolika Lietuvoje veikiančių  kilmingųjų palikuonių organizacijų paskelbė koalicinę bendradarbiavimo Deklaraciją. 2017 metais bendru sutarimu įsteigta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ponų taryba (pavadinimas simbolinis, primenant XV - XVII amžiais veikusią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centrinės valdžios instituciją), kurios  tikslas vienyti ir koordinuoti Deklaraciją pasirašiusių organizacijų veiklą, dar efektyviau įgyvendinant išsikeltus tikslus.

Kretingoje vykusiame iškilmingame bendrame organizacijų renginyje dalyvavo LDK ponų tarybos nariai:

• Kauno apskrities bajorų draugija (vadė Kristina Giedraitienė), Panevėžio apskrities bajorai (vadas p. Egidijus Matulevičius), Klaipėdos krašto bajorų draugija (vadas p. Antanas Sirtautas) – šios 3 nuo seno veikiančios organizacijos 2019 m susijungė į asociaciją Lietuvos bajorų karštų susivienijimas;
• LDK atminties rūmai ir LDK kilmingųjų palikuonių bendrija (vadovas p. Danielius Vervečka);
• Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija (vadovė p. Kristina Giedraitienė);
• Totorių bendruomenių sąjunga (pirmininkas p. Motiejus Jakubauskas);
• Žemaičių bajorų draugija (vadas p. Stasys Kasparavičius);
• Šv. Adalberto – LDK – riterių ordinas (vadovas p. Artūras Giedraitis)
• Taip pat renginyje dalyvavo Kauno ukrainiečių asociacijos „Stožary“ vadovai p. Halyna Kubrak ir p. Romanas Boreika;
• Žemaičių bajorų draugijos kanclerė ponia Stasė Jokšienė su vyru ponu Vytautu Jokšu.

Iškilmingos ceremonijos metu patvirtintus Kilmės liudijimus įteikė Lietuvos bajorų karštų susivienijimo atstovai:  Klaipėdos krašto bajorų draugijos vadas p. Antanas Sirtautas, legitimacijų komisijos pirmininkas p. Vilius Bučys ir p. Martynas Sirtautas.

Simbolinius pareiginius titulinius dekretus įteikė Žemaičių bajorų draugijos vadas p. Stasys Kasparavičius (šventėje dalyvavo su žmona p. Angele Kasparavičiene) ir Vokietijos kilmingųjų giminės palikuonis Grafas Anton von Gravrock (šventėje dalyvavo su žmona grafiene Violeta Gravrock bei dukra grafaite Izabele von Gravrock);

Vyko simbolinė 7 naujų narių priėmimo į Šv. Adalberto – LDK riterių ordiną ceremonija, dekretus ir insigninius ženklus įteikė  Ordino Kancleris prof. habil. dr. Arvydas Palevičius, heroldas p. Danielius Vervečka, nariai p. Audrius Daugėla,  p. Vilija Grigalevičienė ir p. Judita Liaudanskaitė;

Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos atstovai įteikė 6 naujai sukurtų giminės herbų liudijimus;

LDK atminties rūmų ir  LDK kilmingųjų palikuonių bendrijos vadovas p. Danielius Vervečka įteikė Kilmės liudijimus, simbolinius LDK piliečių pasus, insignijas naujiems nariams. Ceremonijoje dalyvavo ir Kauno ukrainiečių asociacija "Stožary" vadovai p. Halyna Kubrak ir p. Romanas Boreika; visiems nominantams įteikti Totorių bendruomenių sąjungos leidiniai apie totorių veiklą JAV.  

Naujai priimtus į organizacijas narius sveikino ir laimino Jo Prakilnybė Kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas ir kunigas klebonas Gintas Rumševičius. Esame dėkingi už pastovią Kunigų globą.

Renginio metu garbės sargyboje stovėjo LDK atminties rūmų šarvuotų riterių klubo nariai;

grojo Vilniaus pučiamųjų medžioklės ragų klubo ansamblis "Tauro ragai", vadovas p. Vidmantas Lunius.

Visi šventės dalyviai buvo pakviesti papietauti grafų Tiškevičių rūmuose, kavinėje „Pas grafą“ –  dar 1875 metais grafo Juozapo  Tiškevičiaus iniciatyva sukurtame  žiemos sode.

Susirinkome Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje Trijų arkangelų - šv. Gabrieliaus, Mykolo ir Rapolo, kurie laikomi tarpininkais tarp Dievo ir žmonių, šventės išvakarėse ir meldėmės, kad jie padėtų apginti Laisvę ir mūsų istorines vertybes, prašydami Viešpaties laiminti Ateities planus ir vizijas. Kartu paminėjome Lietuvos bajorijos atkūrimo 30-metį bei pasirašytos Koalicinės bendradarbiavimo deklaracijos 10-metį.

Šiandien mus visus vienijanti Lietuva yra ne vien tik žodis, reiškiantis daiktavardį. Tai mūsų savasties dalis, be kurios  neįsivaizduotume savęs. Kas mokėsi Lietuvos istorijos, žino, kad dar XIII amžiuje Lietuvoje buvo minima daug  kunigaikščių.

Mindaugas, siekdamas nugalėti priešus, suvienijo lietuviškas žemes ir įkūrė Didžiąją Lietuvos kunigaikštystę, o 1251 m. pradžioje priėmė krikštą, sudarydamas taiką su ordino magistru, kuris vėliau parūpino karūnas Mindaugui, ir jo žmonai - karalienei Mortai. 

Mindaugo karūnaciją rėmė Popiežius Inocentas IV, karūnacijos aktą atlikęs su Kulmo vyskupu Heinrichu. Mindaugas tapo LDK karaliumi, o Lietuvos karalystė pripažinta tarptautiniu mastu.  13–18 a. gyvavusi feodalinė valstybė, apėmusi beveik visą dabartinę Lietuvą ir dalį Europos, gyva istorinėje atmintyje. Gaila, kad vykstant karui su Rusija, girdime skleidžiamus gandus, neva, Rusija įkūrė LDK. Ne, ne Maskva ir ne orkai įkūrė LDK. Nesileiskime būti provokuojami. Gerbkime savo tautos istoriją ir jos įkūrėjus.

Lietuvos bajorijos atkūrimas ir Koalicinės bendradarbiavimo deklaracijos pasirašymas leido atlikti daug gražių darbų, kurie nuvalė laikmečio dulkes, daug svarbių dalykų grąžinta iš praeities į dabartį.

Lietuvos Kilmingieji, bajorai ir Šv. Adalberto ordino nariai, gausiai susirinkę į vieną gražiausių Žemaitijos bažnyčių, dėkojo Viešpačiui už Jo malones, pabrėždami, jog mūsų  tvirtybės šaknys – LDK, o kartu ir išreikšdami pagarbą žemaičiams už istorijos vienybę bei jų nepalaužiamą dvasią.

Dėkoju Ponams Danieliui, Artūrui, poniai Kristinai ir visiems LDK kilmingiesiems,  vykdantiems istorinės atminties atstatymo darbus.

Mišių auka baigta Lietuvos didikų malda, kuri anuomet kalbėta Vilniaus Katedroje.

„ANGELŲ KARALIENE, Dangiškasis perle! Tavo Sūnus išklauso mūs maldavimus, perėjusius per Tavo rankas – Jis tikrai Tave gerbia.

Saugok šį miestą ir jo gyventojus; neatmesk jų prašymų, kai jie kreipiasi į Tave. Juk į Tave – lyg į Motiną – kyla mūsų akys. Nusidėjėlių gynėja, tavo užtarimu tedovanoja mums Viešpats savo malonę ir teatleidžia mūsų kaltes.

Gailestingumo Motina, Lietuvos Globėja, neatmesk mūsų maldų, kai šaukiamės Tavo apgynimo! Geriau už mus žinai, ko mums reikia, todėl saugok mus nuo visokių nelaimių, užtark visus žmones ir suvienyk juos su savo Sūnumi.“  Amen.

kan. Stanislovas Krumpliauskas

2024-09-14, Renavo dvare (Mažeikių r.), vyko iškilmingas Žemaičių Bajorų Draugijos (toliau ŽBD) inauguracinis renginys, kuriame dalyvavo virš 100 Lietuvos Valstybės ir savo protėvių bei giminės istoriją puoselėjančių žmonių.

Prieš šventę visi dalyviai rinkosi Renavo Šv. Izidoriaus bažnyčioje, kur Šv. Mišias už protėvius aukojo kunigas Dainoras Židackas, Varnių šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus parapijos klebonas, Jo Prakilnybė Kanauninkas Andriejus Sabaliauskas, Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai parapijos klebonas, LDK ponų tarybos kapelionas dr. Saulius Paulius Bytautas OFM.

Šventė Renavo dvare prasidėjo iškilmingu Žemaičių bajorų draugijos vėliavos įnešimu ir Žemaičių himno giedojimu. Buvo pristatyta nauja pareigybė - Žemaičių bajorų draugijos kapelionas. Šias pareigas eis Jo Prakilnybė Kanauninkas Andriejus Sabaliauskas, kuriam dekretą ir kapeliono kryžių įteikė LDK atminties rūmų vadovas p. Danielius Vervečka bei LDK ponų tarybos kancleris p. Artūras Giedraitis.  Iškilmingą priesaiką davė naujieji ŽBD nariai, kuriems bajorystės pripažinimo aktus įteikė ŽBD Vadas p. Stasys Kasparavičius, ŽBD Kanclerė p. Stasė Jokšienė, ŽBD legitimacijos komisijos pirmininkas p. Zigmantas Goštautas.

Žemaičių bajorų draugijos Garbės bajoro nominacijos įteikta ilgametei ŽBD kanclerei p. Stasei Jokšienei.

Sveikinimo kalbose buvo pažymėta, kad prieš 10 metų, 2014 04 26 d., Kauno pilyje, keturiolika Lietuvoje veikiančių kilmingųjų palikuonių asociacijų paskelbė koalicinę bendradarbiavimo Deklaraciją. Buvo numatytas ir dešimtmetį sėkmingai vyksta bendras darbas genealogijos, heraldikos, humanitarinio mokslo, švietimo srityse; istorinių sukakčių minėjimo; paminklinių objektų statybų įgyvendinimas; kultūros paveldo išsaugojimo, atkūrimo iniciatyvos; mokslinių konferencijų, labdaros renginių, istorinės atminties sklaidos visuomenei  darbai. 2017 metais bendru sutarimu įsteigta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ponų taryba (pavadinimas simbolinis, primenant XV - XVII amžiais veikusią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centrinės valdžios instituciją), kurios  tikslas vienyti ir koordinuoti Deklaraciją pasirašiusių organizacijų veiklą, dar efektyviau įgyvendinant išsikeltus tikslus.

LDK ponų tarybos (LDK PT) narės Žemaičių bajorų draugijos kvietimu, renginyje dalyvavo ir sveikinimo žodžius tarė  LDK PT narių atstovai: LDK atminties rūmų ir LDK kilmingųjų palikuonių bendrijos vadovas p. Danielius Vervečka, Kauno apskrities bajorų draugijos ir Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos vadovė p. Kristina Giedraitienė, Panevėžio apskrities bajorų draugijos vadas p. Egidijus Matulevičius, Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino kancleris prof. habil. dr. Arvydas Palevičius, kapitulos narys p. Raimundas Charževskis ir kt.

Lietuvos archyvų tarybos narė, Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo ir Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos vadovė p. Kristina Giedraitienė sveikinimo kalboje pabrėžė, kad pirmoji bajorų palikuonis vienijanti organizacija po Nepriklausomybės atstatymo įkurta prieš 30 metų Kaune ir įteikė ta proga išleistus vardinius apdovanojimus ŽBD vadui p. Stasiui Kasparavičiui, ŽBD kanclerei p. Stasei Jokšienei ir LDK  atminties rūmų vadovui p. Danieliui Vervečkai, o Žemaičių bajorų draugijos bibliotekai ir Renavo dvaro direktorei p. Renatai Vindašienei padovanojo Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos 2024 m. išleistą knygą „Signatarų genealogijos : 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai“.

LDK atminties rūmų vadovas p. Danielius Vervečka ir LDK  ponų tarybos kancleris p. Artūras Giedraitis įteikė dekretą, kuriuo simbolinė Žemaitijos Seniūno pareigybė suteikta ŽBD Vadui p. Stasiui Kasparavičiui.

Meninę programą atliko Telšių Žemaitės dramos teatro Šokių studijos kolektyvas  (choreografė ir režisierė p. Ina Levickienė). Renginį puikiai vedė p. Raimonda Kasparavičiūtė.

Po renginio susirinkusieji jaukiai bendravo prie gausių vaišių stalo.

https://tzinios.lt/renavo-dvare-zemaiciu-bajoru-inauguracija/

2024 10 04 d., penktadienį, 17 val. Kernavės archeologinės vietovės muziejaus patalpose (Kerniaus g. 4a, LT-19172 Kernavė, Širvintų r.) įvyks LDK istorinės atminties organizacijų nario Virgilijaus Norvaišos jau antrojo, papildyto meno kolekcijos albumo pristatymas.

Ženklią vietą tarp kitų autorių kūrinių rinkinyje užima dailininko, grafiko Šv. Adalberto – LDK  riterių ordino Garbės nario, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Arvydo Každailio darbai.

Kernavės archeologinė vietovė (Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas) 2004 metais įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą.