2019 12 27 m., Vilniuje, už indėlį į Lietuvos istorijos ir kultūros paveldo puoselėjimą, aktyvią visuomeninę veiklą, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narei, Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, koordinacinės tarybos pirmininkei, Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio valdybos narei, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narei, aktyviai visuomenininkei p. Angelė Jakavonytei įteiktas Tado Kosciuškos vardo garbės apdovanojimas, įsteigtas 2017 metais LDK istorinės atminties organizacijų iniciatyva, minint generolo Tado Kosciuškos 200-ąsias mirties metines. Viena iš apdovanojimo steigėjų yra LDK ponų taryba.
Paskelbus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje, renginys 2020 03 28 d. neįvyks.
LDK kilmingųjų palikuonių bendrija, Šv. Adalberto – LDK - riterių ordinas, LDK ponų taryba, LDK atminties rūmai remia LDK kilmingųjų protėvių palikuonio, žymaus Lietuvos kariuomenės generolo, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriaus Povilo Plechavičiaus atminimo įamžinimą. Minint jo 130-ąsias gimimo metines, 2020 03 28 d. vyks akcija, Karalgirio miške, Padauguvos girininkijoje, kur bus sodinama 6600 ąžuoliukų giria ir įrengta atminimo lenta.
Informacija bus tikslinama.
Renginio organizatoriai: Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus, Valstybinė miškų urėdija, visuomeninė organizacija „LDK palikuonys“.
Dėl papildomos informacijos kreiptis tel. +370 686 03866, p. Modestas Vaitiekūnas.
https://plechavicius.kaunas.lm.lt/azuolai-skirti-generolo-povilo-plechaviciaus-atminimui/?fbclid=IwAR2oH0-TJrWiYJxD6ojA_E3creI03ggzZ_sccnGahQ6s05vNFp9FEdKLFKE
2020 03 14 d. Kauno m. VI- ojo forto Kryžių kalnelyje Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos klebonas monsinjoras Vytautas Grigaravičius iškilmingai atidengė ir pašventino paminklą, kuris pastatytas LPS „Bočiai“ Kauno bendrijos iniciatyva ir rėmėjų lėšomis, minint Lietuvos valstybės atkūrimo 30-ąsias metines.
Šį kilnų darbą atlikusios bendrijos pirmininkė p. Marija Garšvienė dėkojo visiems rėmėjams ir renginio dalyviams, sakė norinti, kad ateinančioms kartoms išliktų atminimas apie Lietuvos istoriją. Skambėjo bendrijos narių atliekamos patriotinės dainos, šventėje dalyvavo LR Seimo narys p. Gediminas Vasiliauskas.
Paminklo pastatymą rėmė ir Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino nariai.
Gerb. KILMINGIEJI,
LDK KILMINGŲJŲ PALIKUONIŲ BENDRIJA, LDK ATMINTIES RŪMAI, ŠV. ADALBERTO LDK RITERIŲ ORDINAS IR LDK PONŲ TARYBA
sveikina visus KILMINGUOSIUS narius su KOVO 11-ąją!
Su Lietuvos NEPRIKLAUSOMYBĖS atkūrimo 30-mečių!
2020 02 18 d. Kaune Petrašiūnų kapinėse vyko pirmojo Lietuvos savanorio, plk. Kazio Škirpos (1895 -1979) gimimo 125-ųjų metinių paminėjimas, kuriame pranešimą skaitė plk. Kazio Škirpos įamžinimo iniciatorius, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, dim. kpt. Algirdas Petrusevičius. Kartu su Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos, LŠS Vlado Putvinskio-Pūtvio klubo, Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Lietuvos sąjūdžio atstovais, renginyje dalyvavo ir LDK istorinę atmintį puoselėjančių organizacijų nariai.
Kazys Škirpa gimė 1895 02 18 Namajūnų kaime (Saločių vlsč.). Mirė 1979 08 18 Vašingtone (1995 perlaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse). 1916 m. mobilizuotas į carinės Rusijos kariuomenę baigė Petergofo karo mokyklą. 1917 m. lietuvių karinių dalinių Rusijoje vienas organizatorių. 1918 m. viduryje pirmasis savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenę, dalyvavo Nepriklausomybės karo kovose su Sovietų Rusijos kariniais daliniais, bermontininkais ir Lenkijos kariuomene. Būdamas Vilniaus karo komendanto padėjėjas (faktiškai ėjo komendanto pareigas) 1919 01 01 su kitais savanoriais Gedimino pilies bokšte iškėlė tautinę vėliavą. 1920–21 Steigiamojo Seimo atstovas. 1922 baigė Aukštuosius karininkų kursus Kaune, 1925 – Belgijos karo akademiją. 1925 m. Generalinio štabo II-ojo skyriaus, 1926 m. Vyriausiojo kariuomenės štabo viršininkas. Pradėjo pertvarkyti kariuomenę, parengė mobilizacijos planą. Nuo 1927 dirbo diplomatinį darbą Vokietijoje, 1928–37 m. karo atašė. 1937–38 m. Lietuvos atstovas Tautų Sąjungoje, 1938 03–12 nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Lenkijoje, nuo 1939 m. – Vokietijoje. 1940 06 SSRS okupavus Lietuvą Berlyne su kitais suorganizavo Lietuvių aktyvistų frontą. 1941 m. antisovietinio Birželio sukilimo vienas rengėjų; jam prasidėjus Lietuvių aktyvistų fronto paskelbtas Lietuvos laikinosios vyriausybės Ministru pirmininku (Vokietijos valdžia neleido išvykti iš Berlyno, taikė namų areštą). 1944 m. memorandume nacių Vokietijos vyriausybei siūlė Lietuvos valdymą perleisti lietuvių vyriausybei, dėl to 06 14 buvo suimtas ir internuotas. 1946 m. išvyko į Airiją, nuo 1949 m. gyveno JAV, dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone. Veikė lietuvių organizacijose, 1957–58 m. buvo Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto komisijos pirmininkas.
