Susirinkome Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje Trijų arkangelų - šv. Gabrieliaus, Mykolo ir Rapolo, kurie laikomi tarpininkais tarp Dievo ir žmonių, šventės išvakarėse ir meldėmės, kad jie padėtų apginti Laisvę ir mūsų istorines vertybes, prašydami Viešpaties laiminti Ateities planus ir vizijas. Kartu paminėjome Lietuvos bajorijos atkūrimo 30-metį bei pasirašytos Koalicinės bendradarbiavimo deklaracijos 10-metį.
Šiandien mus visus vienijanti Lietuva yra ne vien tik žodis, reiškiantis daiktavardį. Tai mūsų savasties dalis, be kurios neįsivaizduotume savęs. Kas mokėsi Lietuvos istorijos, žino, kad dar XIII amžiuje Lietuvoje buvo minima daug kunigaikščių.
Mindaugas, siekdamas nugalėti priešus, suvienijo lietuviškas žemes ir įkūrė Didžiąją Lietuvos kunigaikštystę, o 1251 m. pradžioje priėmė krikštą, sudarydamas taiką su ordino magistru, kuris vėliau parūpino karūnas Mindaugui, ir jo žmonai - karalienei Mortai.
Mindaugo karūnaciją rėmė Popiežius Inocentas IV, karūnacijos aktą atlikęs su Kulmo vyskupu Heinrichu. Mindaugas tapo LDK karaliumi, o Lietuvos karalystė pripažinta tarptautiniu mastu. 13–18 a. gyvavusi feodalinė valstybė, apėmusi beveik visą dabartinę Lietuvą ir dalį Europos, gyva istorinėje atmintyje. Gaila, kad vykstant karui su Rusija, girdime skleidžiamus gandus, neva, Rusija įkūrė LDK. Ne, ne Maskva ir ne orkai įkūrė LDK. Nesileiskime būti provokuojami. Gerbkime savo tautos istoriją ir jos įkūrėjus.
Lietuvos bajorijos atkūrimas ir Koalicinės bendradarbiavimo deklaracijos pasirašymas leido atlikti daug gražių darbų, kurie nuvalė laikmečio dulkes, daug svarbių dalykų grąžinta iš praeities į dabartį.
Lietuvos Kilmingieji, bajorai ir Šv. Adalberto ordino nariai, gausiai susirinkę į vieną gražiausių Žemaitijos bažnyčių, dėkojo Viešpačiui už Jo malones, pabrėždami, jog mūsų tvirtybės šaknys – LDK, o kartu ir išreikšdami pagarbą žemaičiams už istorijos vienybę bei jų nepalaužiamą dvasią.
Dėkoju Ponams Danieliui, Artūrui, poniai Kristinai ir visiems LDK kilmingiesiems, vykdantiems istorinės atminties atstatymo darbus.
Mišių auka baigta Lietuvos didikų malda, kuri anuomet kalbėta Vilniaus Katedroje.
„ANGELŲ KARALIENE, Dangiškasis perle! Tavo Sūnus išklauso mūs maldavimus, perėjusius per Tavo rankas – Jis tikrai Tave gerbia.
Saugok šį miestą ir jo gyventojus; neatmesk jų prašymų, kai jie kreipiasi į Tave. Juk į Tave – lyg į Motiną – kyla mūsų akys. Nusidėjėlių gynėja, tavo užtarimu tedovanoja mums Viešpats savo malonę ir teatleidžia mūsų kaltes.
Gailestingumo Motina, Lietuvos Globėja, neatmesk mūsų maldų, kai šaukiamės Tavo apgynimo! Geriau už mus žinai, ko mums reikia, todėl saugok mus nuo visokių nelaimių, užtark visus žmones ir suvienyk juos su savo Sūnumi.“ Amen.
kan. Stanislovas Krumpliauskas
2024-09-14, Renavo dvare (Mažeikių r.), vyko iškilmingas Žemaičių Bajorų Draugijos (toliau ŽBD) inauguracinis renginys, kuriame dalyvavo virš 100 Lietuvos Valstybės ir savo protėvių bei giminės istoriją puoselėjančių žmonių.
Prieš šventę visi dalyviai rinkosi Renavo Šv. Izidoriaus bažnyčioje, kur Šv. Mišias už protėvius aukojo kunigas Dainoras Židackas, Varnių šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus parapijos klebonas, Jo Prakilnybė Kanauninkas Andriejus Sabaliauskas, Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai parapijos klebonas, LDK ponų tarybos kapelionas dr. Saulius Paulius Bytautas OFM.
Šventė Renavo dvare prasidėjo iškilmingu Žemaičių bajorų draugijos vėliavos įnešimu ir Žemaičių himno giedojimu. Buvo pristatyta nauja pareigybė - Žemaičių bajorų draugijos kapelionas. Šias pareigas eis Jo Prakilnybė Kanauninkas Andriejus Sabaliauskas, kuriam dekretą ir kapeliono kryžių įteikė LDK atminties rūmų vadovas p. Danielius Vervečka bei LDK ponų tarybos kancleris p. Artūras Giedraitis. Iškilmingą priesaiką davė naujieji ŽBD nariai, kuriems bajorystės pripažinimo aktus įteikė ŽBD Vadas p. Stasys Kasparavičius, ŽBD Kanclerė p. Stasė Jokšienė, ŽBD legitimacijos komisijos pirmininkas p. Zigmantas Goštautas.
Žemaičių bajorų draugijos Garbės bajoro nominacijos įteikta ilgametei ŽBD kanclerei p. Stasei Jokšienei.
Sveikinimo kalbose buvo pažymėta, kad prieš 10 metų, 2014 04 26 d., Kauno pilyje, keturiolika Lietuvoje veikiančių kilmingųjų palikuonių asociacijų paskelbė koalicinę bendradarbiavimo Deklaraciją. Buvo numatytas ir dešimtmetį sėkmingai vyksta bendras darbas genealogijos, heraldikos, humanitarinio mokslo, švietimo srityse; istorinių sukakčių minėjimo; paminklinių objektų statybų įgyvendinimas; kultūros paveldo išsaugojimo, atkūrimo iniciatyvos; mokslinių konferencijų, labdaros renginių, istorinės atminties sklaidos visuomenei darbai. 2017 metais bendru sutarimu įsteigta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ponų taryba (pavadinimas simbolinis, primenant XV - XVII amžiais veikusią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centrinės valdžios instituciją), kurios tikslas vienyti ir koordinuoti Deklaraciją pasirašiusių organizacijų veiklą, dar efektyviau įgyvendinant išsikeltus tikslus.
LDK ponų tarybos (LDK PT) narės Žemaičių bajorų draugijos kvietimu, renginyje dalyvavo ir sveikinimo žodžius tarė LDK PT narių atstovai: LDK atminties rūmų ir LDK kilmingųjų palikuonių bendrijos vadovas p. Danielius Vervečka, Kauno apskrities bajorų draugijos ir Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos vadovė p. Kristina Giedraitienė, Panevėžio apskrities bajorų draugijos vadas p. Egidijus Matulevičius, Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino kancleris prof. habil. dr. Arvydas Palevičius, kapitulos narys p. Raimundas Charževskis ir kt.
Lietuvos archyvų tarybos narė, Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo ir Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos vadovė p. Kristina Giedraitienė sveikinimo kalboje pabrėžė, kad pirmoji bajorų palikuonis vienijanti organizacija po Nepriklausomybės atstatymo įkurta prieš 30 metų Kaune ir įteikė ta proga išleistus vardinius apdovanojimus ŽBD vadui p. Stasiui Kasparavičiui, ŽBD kanclerei p. Stasei Jokšienei ir LDK atminties rūmų vadovui p. Danieliui Vervečkai, o Žemaičių bajorų draugijos bibliotekai ir Renavo dvaro direktorei p. Renatai Vindašienei padovanojo Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos 2024 m. išleistą knygą „Signatarų genealogijos : 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai“.
LDK atminties rūmų vadovas p. Danielius Vervečka ir LDK ponų tarybos kancleris p. Artūras Giedraitis įteikė dekretą, kuriuo simbolinė Žemaitijos Seniūno pareigybė suteikta ŽBD Vadui p. Stasiui Kasparavičiui.
Meninę programą atliko Telšių Žemaitės dramos teatro Šokių studijos kolektyvas (choreografė ir režisierė p. Ina Levickienė). Renginį puikiai vedė p. Raimonda Kasparavičiūtė.
Po renginio susirinkusieji jaukiai bendravo prie gausių vaišių stalo.
https://tzinios.lt/renavo-dvare-zemaiciu-bajoru-inauguracija/
2024 10 04 d., penktadienį, 17 val. Kernavės archeologinės vietovės muziejaus patalpose (Kerniaus g. 4a, LT-19172 Kernavė, Širvintų r.) įvyks LDK istorinės atminties organizacijų nario Virgilijaus Norvaišos jau antrojo, papildyto meno kolekcijos albumo pristatymas.
Ženklią vietą tarp kitų autorių kūrinių rinkinyje užima dailininko, grafiko Šv. Adalberto – LDK riterių ordino Garbės nario, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Arvydo Každailio darbai.
Kernavės archeologinė vietovė (Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas) 2004 metais įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą.
2024 09 07 Videniškiuose (Molėtų raj.), prieš 400 metų Lietuvos didikų Giedraičių pastatytoje Šv. Lauryno bažnyčioje, kunigaikščių Giedraičių kriptoje, šalia 21 kartos kunigaikščio Mykolo Jono Henriko Giedraičio amžinojo poilsio atgulė žmonos Rozmari Virginijos Anos Giedraitienės palaikai (1937 – 2024) palaikai.
Šv. Mišias už velionę aukojo JE Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, Molėtų dekanato dekanas ir Videniškių klebonas monsinjoras Kęstutis Kazlauskas, kunigas Arūnas Mitkevičius, kunigai iš Londono Shaun Middleton (St Mary‘s, Cadogan St., London) ir John Moffatt Sj (Londono Jesuit Centre). Laidojimo ceremonijoje dalyvavo velionės vaikai, anūkai, giminaičiai, atvykę iš Anglijos, Ukrainos, Italijos, Lietuvos, Molėtų rajono savivaldybės, LDK ponų tarybos, Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo, kitų visuomeninių organizacijų atstovai.
Rosemary Virginia Anna Cumpston 1958 m. Londone susituokė su Lietuvai nusipelniusios kunigaikščių Giedraičių giminės palikuonimi, Mykolu Jonu Henriku Giedraičiu (Michał Jan Henryk Giedroyc). Susilaukė sūnaus – Michał Graham Dowmont Giedroyc’io (g. 1959) ir trijų dukterų – Anna Catherine Astrid Louisse (g. 1960), Mary-Rose Helen (g. 1963) ir Melanie Clare Sophie (g. 1968). Nuo 1979 m. visa šeima nuolat gyveno Oksforde.
Aviacijos inžinierius, Oksfordo universiteto magistras, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordino kavalierius, Molėtų rajono savivaldybės garbės pilietis, ankstyvosios Lietuvos christianizacijos (XIII–XIV a.) bei kunigaikščių Giedraičių giminės istorijos tyrinėtojas, knygos „Ant kraterio krašto: vienos šeimos kelionės epas per karo meto Rusiją“ autorius, didelis Lietuvos bičiulis ir mecenatas Mykolas Jonas Henrikas Giedraitis (1929-2017) jautė stiprų emocinį ryšį su protėvių Tėvyne bei giminės lizdu – Giedraičių bei Videniškių kraštu.
Rosemary ir Mykolo paramos ir globos dėka gausus būrys Lietuvos mokslininkų XX a. paskutinio dešimtmečio pradžioje buvo pakviesti į Oksfordą ir galėjo stažuotis šiame unikaliame universitetiniame centre, šeimos paaukotų lėšų dėka buvo restauruotos Videniškių Atgailos regulinių kanauninkų vienuolyno freskos, paramos sulaukė taip pat Vyskupo Merkelio Giedraičio bei kanauninko Mikalojaus Daukšos paminklų Varniuose statybos, Videniškių vienuolyno ir Baltadvario restauracija, archeologiniai tyrimai Baltadvaryje, Šeima dovanojo nemažai angliškų knygų Giedraičių vidurinei mokyklai, o 2008 m. per tūkstantį knygų iš šeimos bibliotekos atkeliavo į Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteką. Visa šeima rūpinosi Palaimintojo Mykolo Giedraičio beatifikacijos byla (2018-ųjų lapkričio 7 dieną Apaštalų Sostas paskelbė dekretą, pripažindamas Dievo tarno M. Giedraičio herojiškas dorybes ir patvirtindamas jo kultą, gyvavusį nuo neatmenamų laikų bei paskelbdamas Mykolą Giedraitį Palaimintuoju).
Šv. Mišias už velionę aukojo JE Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, Molėtų dekanato dekanas ir Videniškių klebonas monsinjoras Kęstutis Kazlauskas, kunigas Arūnas Mitkevičius, kunigai iš Londono Shaun Middleton (St Mary‘s, Cadogan St., London) ir John Moffatt Sj (Londono Jesuit Centre). Laidojimo ceremonijoje dalyvavo velionės vaikai, anūkai, giminaičiai, atvykę iš Anglijos, Ukrainos, Italijos, Lietuvos, Molėtų rajono savivaldybės, LDK ponų tarybos, Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo, kitų visuomeninių organizacijų atstovai.
Rosemary Virginia Anna Cumpston 1958 m. Londone susituokė su Lietuvai nusipelniusios kunigaikščių Giedraičių giminės palikuonimi, Mykolu Jonu Henriku Giedraičiu (Michał Jan Henryk Giedroyc). Susilaukė sūnaus – Michał Graham Dowmont Giedroyc’io (g. 1959) ir trijų dukterų – Anna Catherine Astrid Louisse (g. 1960), Mary-Rose Helen (g. 1963) ir Melanie Clare Sophie (g. 1968). Nuo 1979 m. visa šeima nuolat gyveno Oksforde.
Aviacijos inžinierius, Oksfordo universiteto magistras, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordino kavalierius, Molėtų rajono savivaldybės garbės pilietis, ankstyvosios Lietuvos christianizacijos (XIII–XIV a.) bei kunigaikščių Giedraičių giminės istorijos tyrinėtojas, knygos „Ant kraterio krašto: vienos šeimos kelionės epas per karo meto Rusiją“ autorius, didelis Lietuvos bičiulis ir mecenatas Mykolas Jonas Henrikas Giedraitis (1929-2017) jautė stiprų emocinį ryšį su protėvių Tėvyne bei giminės lizdu – Giedraičių bei Videniškių kraštu.
Rosemary ir Mykolo paramos ir globos dėka gausus būrys Lietuvos mokslininkų XX a. paskutinio dešimtmečio pradžioje buvo pakviesti į Oksfordą ir galėjo stažuotis šiame unikaliame universitetiniame centre, šeimos paaukotų lėšų dėka buvo restauruotos Videniškių Atgailos regulinių kanauninkų vienuolyno freskos, paramos sulaukė taip pat Vyskupo Merkelio Giedraičio bei kanauninko Mikalojaus Daukšos paminklų Varniuose statybos, Videniškių vienuolyno ir Baltadvario restauracija, archeologiniai tyrimai Baltadvaryje, Šeima dovanojo nemažai angliškų knygų Giedraičių vidurinei mokyklai, o 2008 m. per tūkstantį knygų iš šeimos bibliotekos atkeliavo į Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteką. Visa šeima rūpinosi Palaimintojo Mykolo Giedraičio beatifikacijos byla (2018-ųjų lapkričio 7 dieną Apaštalų Sostas paskelbė dekretą, pripažindamas Dievo tarno M. Giedraičio herojiškas dorybes ir patvirtindamas jo kultą, gyvavusį nuo neatmenamų laikų bei paskelbdamas Mykolą Giedraitį Palaimintuoju).
2024 09 08 d. vyko Rumšiškių Šv. arkangelo Mykolo parapijos Trakinės atlaidai. Gausiai susirinkę maldininkai, tame tarpe ir Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino nariai, dalyvavo iškilmingoje procesijoje prie istorinės Rumšiškių miestelio bažnyčios, po to Šv. Mišias aukojo dekanas – klebonas Virginijus Birjotas ir kunigas klebonas Gintas Rumševičius. Vėliau vyko šventinis koncertas, susirinkusieji jaukiai bendravo prie suneštinių vaišių stalo.
