Pradedame trumpų straipsnių seriją, kurios metu norime šio puslapio lankytojus supažindinti su kitose pasaulio šalyse egzistuojančiomis monarchijomis. Šiandien pradedame nuo Afrikos, kurioje be nacionalinio lygmens monarchijų, pvz.: Marokas ar Lesotas, egzistuoja eilė sub-nacionalinių monarchijų. T.y. šalies viduje veikia viena ar daugiau autonominių / tradicija paremtų karalysčių. Vienose iš minėtų šalių šios monarchijos ir jų valdovai praktiškai jokios svaresnės įtakos neturi ir daugiau atlieka genties autoriteto vaidmenį. Tuo tarpu kitose šių sub-nacionalinių šalių karaliai turi oficialiai pripažintą statusą ir tam tikrą autonominį savarankiškumą. Šiandien trumpai pristatysime vieną iš tokių karalysčių, kurią galime rasti Ugandoje.

Simpoziumas „Kilmingųjų indėlis į Lietuvos kultūrą ir meną“
Skiriama Lietuvos Valstybės atkūrimo 100-mečiui
Organizatoriai: LDK ponų taryba ir Kauno apskrities viešoji biblioteka
2018 gegužės 26 d.
Kauno apskrities viešoji biblioteka
Radastų g. 2, Kaunas

 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingųjų šeimos nuo seniausių laikų svariai prisidėjo prie mūsų šalies gerovės kūrimo. Buvo steigiamos ir funduojamos mokyklos, remiama lietuviška spauda, statomos bažnyčios ir vienuolynai, o Carinės Rusijos okupacijos metais jų dvarai tapo susibūrimo vietomis to meto inteligentijai. Nemažai šių kilmingų šeimų narių tapo ir vienais pagrindinių Lietuvos valstybės atkūrimo architektų bei iškilių tarpukario Lietuvos visuomenės, mokslo, kultūros bei politikos veikėjų.

2018 05 26 d. LDK ponų taryba, kuri apjungia būrį LDK paveldu besirūpinančių kilmingųjų organizacijų narių, bei Kauno apskrities viešoji biblioteka organizavo simpoziumą „Kilmingųjų indėlis į Lietuvos kultūrą ir meną“, kuris skirtas paminėti Lietuvos Valstybės atkūrimo 100-metį ir yra vienas iš daugelio LDK ponų tarybos suplanuotų edukacinių renginių. Sveikinimo žodį tarė LDK ponų tarybos kapelionas, kunigas, daktaras Saulius Paulius Bytautas OFM. Ištrauka iš Adomo Mickevičiaus poemos „Ponas Tadas“  perskaitė aktorius Jonas Kęstutis Davidavičius.

2018 05 25 d. Šv.Adalberto-LDK-riterių ordino narys Raimundas Kaminskas Kaune, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos salėje (iki 1937 m. Lietuvos karininkų ramovė), atidarė savo parodą "Lietuvių ir ukrainiečių bendradarbiavimas tarpukario Lietuvoje ", skirtą paminėti  plk. E. Konovaleco (1891-1938) žūties 80-ąsias metines. Євген  Коновалець (ukr)- žymus Ukrainos karinis ir politinis veikėjas, Ukrainos liaudies respublikos armijos vadas, Ukrainos karinės organizacijos vadovas, Ukrainos tautininkų organizacijos pirmininkas, Lietuvos pilietis.  

1928 m. gegužės 14-18 d. E. Konovalecas su kitais UKO atstovais lankėsi Lietuvoje, dalyvavo atidengiant Laisvės paminklą Kaune, kituose renginiuose Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečiui pažymėti. Susitiko su Lietuvos valdžios atstovais bei Lietuvos šaulių sąjungos  vadovais.

 1929 m. E. Konovaleciui buvo suteikta Lietuvos pilietybė. Jis turėjo du lietuviškus pasus; vieną tikrąja pavarde, kitą kaip Jozefas Novakas. Su antruoju pasu jis dažniausiai keliaudavo po užsienį. Lietuva finansiškai rėmė 1929–1934 metais  Kaune spausdinamą ukrainiečių tautininkų sąjūdžio oficialių leidinių „Surma“ („Trimitas“) ir „Rozbudova naciji“ („Tautos plėtra“).

1938 m. gegužės 23 d.  vienoje Roterdamo (Nyderlandų karalystė)  kavinėje E.Konovalecas susitiko su jau kelis metus pažįstamu Pavelu Sudoplatovu (1907-1996), kuris pasirodė esąs kadrinis sovietų saugumietis. Pastarasis perdavė E. Konovalecui dovanų saldainių dėžutę su joje įmontuotu sprogstamu įtaisu. E. Konovalecui išėjus į gatvę, nugriaudėjo jį sutaršęs galingas sprogimas. E. Konovalecas palaidotas Roterdame, Crooswijk kapinėse, jo laidotuvės organizavo Lietuvos generalinis konsulas Nyderlanduose P. Pennas. Eugeno Konovaleco  mirties diena Ukrainoje švenčiama kaip Didvyrių diena.

Šv. Kazimiero stebuklo ir LDK kariuomenės pergalės prie Polocko
500-ųjų metinių (1518-2018) minėjimas Kaune 

2018 05 20 d. Kaune gausus LDK atminties rūmų, Šv. Adalberto – LDK – riterių ordino, LDK kilmingųjų palikuonių bendrijos, LDK kilmingųjų susivienijimo, LDK ponų tarybos, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos narių būrys dalyvavo išskirtinėje šventėje. Istorinėje Kauno pilies teritorijoje ir Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje  įvyko renginys, skirtas paminėti  Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero stebuklo ir LDK kariuomenės pergalės prie Polocko 500-ąsias metines. Prasminga, kad 2018 m. gegužės 20 d. sukanka 555 metai nuo istorinių 1463-iųjų, kada Šv. Kazimiero tėvas – LDK didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Kazimieras Jogailaitis patvirtino Kauno miestui privilegiją – Magdeburgo teisę. Renginys, kuris buvo ir sudėtinė šventės Kauno Hanza dienos 2018 dalis, prasidėjo rikiuote ir iškilminga eisena, kuriai vadovavo Kauno miesto ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius. Nuaidėjo senovinio pabūklo salvės, upės fone pasirodė raitelis ant balto žirgo- karalaitis, Šv. Kazimieras! Lietuvos ir karo istorijos mylėtojai iš daugiau nei 20 organizacijų, nemažai kurių buvo pasipuošę istorine karine ekipuote, miestiečiai ir svečiai, nešini valstybinėmis bei istorinėmis vėliavomis, skambant  reprezentacinio KAM Lietuvos kariuomenės orkestro (kapelmeisteris majoras Egidijus Ališauskas) atliekamiems maršams, žygiavo nuo Kauno pilies iki šeštąjį šimtmetį skaičiuojančios šv. Jurgio Kankinio bažnyčios. Susirinkusieji bažnyčioje stebėjo Senosios muzikos ansamblio „Lirum“ (meno vadovė Auksė Stankevičienė, Vilnius) narių profesionaliai atliekamus XVI-XVIII a. šokius. Šv Mišias už Lietuvos Karžygius aukojo Kauno šv. Jurgio Kankinio konvento gvardijonas dr. kun. Saulius Paulius Bytautas, šio renginio iniciatorius. Istorikas Algimantas Daugirdas perskaitė pranešimą, skirtą šiam svarbiam istoriniam įvykiui.

Tarptautinio vaikų ir jaunimo piešinių konkurso „Baltasis raitelis“ vadovė Kristina Giedraitienė ir šv. Kazimiero ordino Kauno komtūras Aidas Augustis pasveikino visus renginio dalyvius ir apdovanojo piešinių konkurso laureatus, jų mokytojus. Visi likusieji konkurso dalyviai bei jų mokytojai taip pat gavo asmenines padėkas už sėkmingą dalyvavimą renginyje. Konkurse dalyvavo 184 autoriai iš 41 ugdymo įstaigos  iš Lietuvos ir užsienio šalių, kurie savitai pažvelgė į šį istorinį ir religinį  įvykį. Į renginį atvyko laureatai ir jų mokytojai iš Baltarusijos, Vokietijos, Austrijos ir Airijos. Visi jaunųjų kūrėjų darbai buvo eksponuojami Kauno šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje.

Renginį organizavo Broliai pranciškonai ir šv. Kazimiero Kauno komtūrijos nariai. Sveikinimo žodį tarė šv. Kazimiero ordino Didysis Magistras Henrikas Armoška Eismontas. Susirinkusiems dalyviams ir svečiams koncertavo  KAM  Lietuvos kariuomenės orkestras (vadovas ir dirigentas majoras Egidijus ALIŠAUSKAS). Po bažnyčios skliautais skambėjo Kazio Daugėlos aranžuoti Juozo Naujalio, Jeronimo Kačinsko, Pietro Mascagni kūriniai, Škotų liaudies melodija, Antonín Leopold Dvořák  (Dvoržako), Richard Wagner muzika. Koncerto pabaigoje didingai nuaidėjo žinomo Lietuvos kompozitoriaus Kazio Daugėlos „Šv. Kazimiero choralas“, choralinė fantazija orkestrui ir vargonams, atliekama ir žymiose pasaulinėse koncertinėse erdvėse. Dirigavo pats kompozitorius Kazys Daugėla, šio renginio garbės svečias.

Organizatoriai įteikė padėkas visiems dalyviams ir rėmėjams. Vyko nuoširdus ir šiltas bendravimas vienuolyno vidiniame kiemelyje, kur broliai pranciškonai surengė vaišes visiems šventės dalyviams.