Šeimos metai – tai Popiežiaus Pranciškaus paskelbtas laikotarpis nuo 2021 m. kovo 19 d. (kovo 19 d. švenčiama šv. Juozapo - Bažnyčios ir Šventosios šeimos globėjo - šventė) iki 2022 m. birželio 26-osios. Šeimos metų pabaigoje planuojama organizuoti jau dešimtąjį pasaulinį šeimų susitikimą, kuris vyks Romoje.
Šventoji šeima - Jėzaus, Marijos ir Juozapo gyvenimas. Juozapas – Jėzaus globėjas. Ir Juozapas, ir Marija visada ėjo Viešpaties vedami. Kadangi Jie vadovaujasi Dievo Tiesa: „Pasibaigus Mozės Įstatymo nustatytoms apsivalymo dienoms, [Juozapas ir Marija] nunešė kūdikį į Jeruzalę paaukoti Viešpačiui, kaip parašyta Viešpaties Įstatyme: Kiekvienas pirmgimis berniukas bus pašvęstas Viešpačiui, - ir duoti auką, kaip pasakyta Viešpaties Įstatyme: Porą purplelių arba du balandžiukus“ (Lk 2, 22-24). Jėzus, augdamas tvirtoje šeimoje, kurią visada gaubė dieviška ramybė, meilė, šviesa ir pasitikėjimas, buvo laimingas. Mons. Adolfas Grušas pabrėžė: „Jei šeima nėra gyvenimo mokykla, ji lieka tik egoizmo viešbučiu“.
„Šeima – pirmoji mokykla, kurioje išmokstame vertinti savo ir kitų talentus ir kur pradedame mokytis gyvenimo drauge meno. Daugumai mūsų šeima yra pagrindinė vieta, kurioje pradedame „justi“ vertybes ir idealus ir išnaudojame savo dorybių ir artimo meilės potencialą“, - kalbėjo Popiežius Pranciškus (2014 m.). Vienas iš 10 Dievo įsakymų: „Gerbk savo tėvą ir motiną“, nes Tėvai – ne tik gyvybės davėjai, bet ir svarbiausiųjų gyvenimo vertybių mokytojai. Rūpestingi Juozapas ir Marija įdiegė Jėzui stipriausius tvirtumo, šventumo, tikėjimo ir pagrindus. Čia jis, stebėdamas Motinos Marijos nuolankumą, švelnumą, išmintį ir ramybę, formavo ir ugdė savo altruistinius įgūdžius, ėmė pavyzdį iš tvirto, mylinčio ir globojančio, bet kartu kantraus ir santūraus Juozapo. Dviejų žmonių sąjunga, pagrįsta atjautos ir dovanojimosi principu, Jam tapo ne tik užuovėja, bet ir šviesios atgaivos oaze. Jėzus ir buvo ta dieviška grandis, vienijanti, jungianti Mariją su Juozapu; ramioje sielų bendrystėje galėjo skleistis ypatinga vaiko - Jėzaus asmenybė. Šventasis Tėvas Pranciškus akcentuoja: „Vienas kito papildymas turi daugybę formų, nes kiekvienas vyras ir kiekviena moteris į santuoką ir vaikų auklėjimą įneša asmeninį indėlį. Šitaip kiekvieno asmeninis turtingumas, kiekvieno asmeninė charizma ir vienas kito papildymas tampa didžiuliu turtu. Ir tai yra ne tik gėris, bet ir grožis“.
Juozapas ir Marija, keliaudami atgal iš Jeruzalės, pasigedę Jėzaus, randa Jį šventykloje. Marija dedasi į širdį vaiko lūpomis prabilusią išmintį: „Kam manęs ieškojote? Argi nežinojote, kad man reikia būti mano tėvo reikaluose?“ (Lk 2,50). Motinos širdis ir Tėvo santūrumas – šventos Šeimos puošmena ir palaima. Popiežius Pranciškus sakė, jog „Nė viena tobulai susiformavusi šeima nenukrenta iš dangaus; šeimoms reikia nuolat augti ir brandinti gebėjimą mylėti. ...Nepraraskime drąsos dėl savo trūkumų ir nesustokime ieškoti tos meilės ir bendrystės pilnatvės, kurią Dievas mums suteikia.“ Mylėti atvira širdimi vaiką, artimą – tobuliausia meilės išraiška, tapusi Šventosios Šeimos principu.
Šventoji Šeima visada buvo ir lieka gražiu vilties ir meilės įrodymu, nes remiasi dieviška išmintimi: „Palaimintas žmogus, kuris randa išmintį ir įgauna supratimo, nes ją įsigyti yra naudingiau, negu įsigyti sidabro, ir pelno iš jos yra daugiau negu iš geriausio aukso. Ji brangesnė už deimantus, su ja nesulyginama visa, ko galėtum trokšti. Dešinėje jos rankoje ilgas amžius, o kairėje turtai ir garbė.“ (Pat 3,13-16). Šis pavyzdys ypatingai turėtų būti aktualus šiandien, kai pasaulį krečia skyrybų karštinė, kai didžioji dalis žmonių gyvena nesusituokę, be Dievo palaiminimo. Šeima – turi būti užuovėja, ramybės vieta, suteikianti mums gražiausių ir švelniausių jausmų. Deja, mūsų miesteliuose retai pasitaiko tuoktuvės, o vis dažniau girdim: „Gyvena kartu“, „Gyvena susidėję“, „Gyvena kaip visi“. Apmaudu, kad be Bažnyčios, be Viešpaties, be palaiminimo, o reikiamus sakramentus prisimindami tik tada, kai ko nors prireikia. Retai dabar sutinkame tikrą Šeimą, kuria galėtume didžiuotis ir laikyti pavyzdžiu. Dievas ir bažnyčia daugeliui tapo žetonu, kurį prisimename užgriuvus nelaimėms, ligoms.
Pandemija daugeliui mūsų tapo tikru išbandymu: atsivėrė šeimų ilgai slėptos ir kruopščiai bintuotos dezinfekuojamos žaizdos: dabar ypatingai gerai matome jų skaudulius - ima trūkinėti šeiminiai saitai, ryškėja santykių netikrumas. Pandemija išryškino mūsų požiūrį, leisdama suvokti tikrąją mūsų Šeimų situaciją.
Šventoji Šeima: Marija, Juozapas ir Jėzus... Kai mus spaudžia negandos ir vargai, visada galime prašyti jų pagalbos. Šiandien, kaip niekada anksčiau, tikslinga šauktis jų užtarimo: mes visi turime suprasti, kad santuoka ir šeima – yra ne tik kiekvienos tautos, bet ir pasaulio pagrindas. Tik šeimoje mes gimstame, augame, bręstame.
Šventoji Šeima, globok mus, mūsų šeimas.
Pagarbiai, kan. Stanislovas KRUMPLIAUSKAS
2021-06-19 d., šeštadienį, Vilkijoje (Kauno raj.), kviečiame visus norinčius dalyvauti renginyje, kuri organizuoja LDK palikuonys. Šiais metais Birželio 23-iosios sukilimui – 80 metų (1941-2021).
1941 06 23 rytą per Kauno radiofoną buvo perskaityta Lietuvos valstybės atkūrimo deklaraciją, paskelbta Lietuvos laikinosios vyriausybės sudėtis, buvo sugrotas Lietuvos himnas. Visoje Lietuvoje ginkluoti Lietuvos sukilėlių būriai pradėjo kovą su okupacine SSRS kariuomene. Tai vienintelis toks suorganizuotas ir sėkmingai įvykęs sukilimas sovietų okupuotose valstybėse, kuriuo bandyta atkurti nepriklausomą valstybę su visais jos atributais.
Sukilimas paneigė sovietinį mitą apie neva savanorišką Lietuvos įstojimą į SSRS. Štai kodėl visais laikais sovietų specialiosios tarnybos ir komunistiniai propagandistai stengėsi ir dar tebesistengia jį kompromituoti.
Prisiminkime visus Lietuvos Laisvės kovotojus, pagerbkime tūkstančius Lietuvos karžygių, kritusių už Lietuvos laisvę 1941 m. birželio sukilimo metu.
2021 05 07 d., Kaune, įvyko jau 27-oji knygos šventė „Laikas gyvena knygose“, skirta XXVII knygos mėgėjų draugijos įkūrimo 90-mečiui.
XXVII Knygos mėgėjų draugija yra bibliofilinė visuomeninė organizacija, kurią 1930 m. Kaune įkūrė būrys Kauno intelektualų, o draugijos veikloje aktyviai dalyvavo dailėtyrininkas, muziejininkas ir bibliofilas prof. Paulius Galaunė, karo istorikas, publicistas, knygotyrininkas pulk. Vytautas Steponaitis, kultūrologė Marija Mašiotaitė – Urbšienė, mokslo ir kultūros veikėjai - Mykolas ir Vaclovas Biržiškos, rašytojai Juozas Tumas Vaižgantas ir Aleksandras Puida, politikai ir visuomenininkai - Mykolas Šleževičius, Petras Klimas, Magdalena Avietėnaitė ir kt. Draugija rūpinosi lietuviškos knygos kultūra, jos estetine išvaizda, skaityba, išjudino visuomenę, leidėjus, dailininkus rengiant ir leidžiant aukšto meninio lygio knygas.
Draugijos gyvavimo 90-mečiui pažymėti skirtoje šventėje Kaune buvo perskaityti J. E. LR Prezidento, draugijos Garbės nario Gitano Nausėdos, europarlamentaro, draugijos nario prof. Liudo Mažylio, savivaldybių, kūrybinių organizacijų atstovų sveikinimai. Lietuvos Respublikos kultūros ministro patarėjas Sigitas Šliažas įteikė LR Kultūros ministro padėkas nusipelniusiems draugijos nariams.
Istorinę LDK atmintį puoselėjančių organizacijų atstovas Artūras Giedraitis pasveikino Draugijos narius ir šventės svečius bei įteikė apdovanojimus: LDK atminties rūmų įsteigtu medaliu už svarų indėlį, puoselėjant Lietuvos istorinį paveldą ir kultūrą, apdovanota XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė Dalia Poškienė, o LDK istorinės atminties organizacijų iniciatyva išleistu proginiu medaliu pergalės Polocko mūšyje 500-osioms metinėms atminti apdovanotas XXVII KMD valdybos narys, Pasaulio lietuvių centro vadovas Valdas Kubilius.
XXVII knygos mėgėjų draugija išleido apie 30 įvairių leidinių, surengė 5 tarptautines konferencijos: Šveicarijoje, Ciuriche, Kaliningrade (Karaliaučiaus) krašte, Sankt – Peterburge, Lenkijoje (Punske), Kaune. Šventės metu veikė atkurtosios draugijos narių ekslibrisų, išleistų leidinių paroda, vyko virtualių parodų pristatymai.
Vadovaudamasi LDK KPB įstatuose įtvirtintomis nuostatomis, LDK KPB vadovybė primena, kad kiekvienas LDK KPB narys privalo sumokėti nario mokestį. Tik susimokėję nario mokestį/mokesčius nariai turi balso teisę ir sprendimų priėmimo galią, todel LDK KPB vadovybė, vadovaudamasi įstatu 3.4.6, ir 3.6. punktus imperatyviomis nuostatomis, dėl nario mokesčių priims sprendimą dėl nemokių narių ir jų narystės sustabdymo. Dėl minimų priežasčių, dar kartą raginame visus kolegas, save laikančius LDK KPB nariais, pašalinti įsiskolinimus ir, tai patvirtinti narystės mokesčių sumokėjimu iki kovo 15 d., o apie tai informaciją ir mokėjimo pavedimo kopijas prašome pateikti elektroniniu paštu buhalterija(eta)kilmingieji.lt
Nario mokestis - 15€/metams
Rekvizitai nario mokesčiui sumokėti:
LDK KILMINGŲJŲ PALIKUONIŲ BENDRIJA
AB SEB bankas
LT437044060007876403
Mokėjimo paskirtis: Nario mokestis už 202......m.
Šv. Adalberto – LDK – riterių ordino narys, skulptorius, Saulius Kriščiukaitis pagamino ir 2021 m. kovo mėn. sumontavo baigiamos restauruoti Krekenavos bazilikos (rektorius kun. dr. Gediminas Jankūnas) herbą. Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilika (Panevėžio raj.) - pirmoji Lietuvoje ir kol kas vienintelė 2009 m. sujungta ypatingos giminystės dvasiniais ryšiais su Šventąja Popiežiškąja Didžiąja Marijos Bazilika Romoje (it. Basilica di Santa Maria Maggiore) ir įrašyta į tos Bazilikos lentas kaip jos filija (dukterinė Bazilikos šventovė). Krekenavos bažnyčią garsina stebuklingasis Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu ant rankų paveikslas, su kuriuo šiame krašte ir prasidėjo katalikybė. Paveikslą iš Krokuvos atvežęs pamaldus riteris Šilingas ir padovanojęs misionieriui Albertui (Albrechtui), skelbusiam Evangeliją prie Nevėžio krantų. Alexander Fridrych rinkinyje „Historie cudownych obrazow“ teigiama, jog 1409 m. paveikslas buvęs nedidelėje koplytėlėje, o 1419 m. perkeltas į pirmąją Krekenavos bažnyčią, pastatytą Vytauto Didžiojo. Dabartinė Krekenavos bažnyčia baigta statyti 1901 metais.
2020 metais skulptorius S. Kriščiukaitis, kartu su restauratoriais M. Rimkevičiumi, D. Bieliene, D. Gotautu-Vaišvila, K. Bieliu baigė restauruoti ir Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje esantį Šv. Šeimos altorių (nuotr.).
2020 m. liepos mėn., ekspedicijos metu, Girsteitiškių dvarvietėje Sauliaus Kriščiukaitis aptiko dvaro rūsius (nuotr.). Girsteitiškis – sena dvarvietė Molėtų rajone. Paskutinieji ilgiausiai dvarą valdę šeimininkai buvo Nepriklausomybės akto signataras bei ilgametis Kauno miesto burmistras Jonas Vileišis (1872–1942) ir jo žmona, iš didikų kilusi Ona Kazakauskaitė-Vileišienė.
