2024 09 07 Videniškiuose (Molėtų raj.), prieš 400 metų Lietuvos didikų Giedraičių pastatytoje Šv. Lauryno bažnyčioje, kunigaikščių Giedraičių kriptoje, šalia 21 kartos kunigaikščio Mykolo Jono Henriko Giedraičio amžinojo poilsio atgulė žmonos Rozmari Virginijos Anos Giedraitienės palaikai (1937 – 2024) palaikai.
Šv. Mišias už velionę aukojo JE Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, Molėtų dekanato dekanas ir Videniškių klebonas monsinjoras Kęstutis Kazlauskas, kunigas Arūnas Mitkevičius, kunigai iš Londono Shaun Middleton (St Mary‘s, Cadogan St., London) ir John Moffatt Sj (Londono Jesuit Centre). Laidojimo ceremonijoje dalyvavo velionės vaikai, anūkai, giminaičiai, atvykę iš Anglijos, Ukrainos, Italijos, Lietuvos, Molėtų rajono savivaldybės, LDK ponų tarybos, Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo, kitų visuomeninių organizacijų atstovai.
Rosemary Virginia Anna Cumpston 1958 m. Londone susituokė su Lietuvai nusipelniusios kunigaikščių Giedraičių giminės palikuonimi, Mykolu Jonu Henriku Giedraičiu (Michał Jan Henryk Giedroyc). Susilaukė sūnaus – Michał Graham Dowmont Giedroyc’io (g. 1959) ir trijų dukterų – Anna Catherine Astrid Louisse (g. 1960), Mary-Rose Helen (g. 1963) ir Melanie Clare Sophie (g. 1968). Nuo 1979 m. visa šeima nuolat gyveno Oksforde.
Aviacijos inžinierius, Oksfordo universiteto magistras, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordino kavalierius, Molėtų rajono savivaldybės garbės pilietis, ankstyvosios Lietuvos christianizacijos (XIII–XIV a.) bei kunigaikščių Giedraičių giminės istorijos tyrinėtojas, knygos „Ant kraterio krašto: vienos šeimos kelionės epas per karo meto Rusiją“ autorius, didelis Lietuvos bičiulis ir mecenatas Mykolas Jonas Henrikas Giedraitis (1929-2017) jautė stiprų emocinį ryšį su protėvių Tėvyne bei giminės lizdu – Giedraičių bei Videniškių kraštu.
Rosemary ir Mykolo paramos ir globos dėka gausus būrys Lietuvos mokslininkų XX a. paskutinio dešimtmečio pradžioje buvo pakviesti į Oksfordą ir galėjo stažuotis šiame unikaliame universitetiniame centre, šeimos paaukotų lėšų dėka buvo restauruotos Videniškių Atgailos regulinių kanauninkų vienuolyno freskos, paramos sulaukė taip pat Vyskupo Merkelio Giedraičio bei kanauninko Mikalojaus Daukšos paminklų Varniuose statybos, Videniškių vienuolyno ir Baltadvario restauracija, archeologiniai tyrimai Baltadvaryje, Šeima dovanojo nemažai angliškų knygų Giedraičių vidurinei mokyklai, o 2008 m. per tūkstantį knygų iš šeimos bibliotekos atkeliavo į Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteką. Visa šeima rūpinosi Palaimintojo Mykolo Giedraičio beatifikacijos byla (2018-ųjų lapkričio 7 dieną Apaštalų Sostas paskelbė dekretą, pripažindamas Dievo tarno M. Giedraičio herojiškas dorybes ir patvirtindamas jo kultą, gyvavusį nuo neatmenamų laikų bei paskelbdamas Mykolą Giedraitį Palaimintuoju).
Šv. Mišias už velionę aukojo JE Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, Molėtų dekanato dekanas ir Videniškių klebonas monsinjoras Kęstutis Kazlauskas, kunigas Arūnas Mitkevičius, kunigai iš Londono Shaun Middleton (St Mary‘s, Cadogan St., London) ir John Moffatt Sj (Londono Jesuit Centre). Laidojimo ceremonijoje dalyvavo velionės vaikai, anūkai, giminaičiai, atvykę iš Anglijos, Ukrainos, Italijos, Lietuvos, Molėtų rajono savivaldybės, LDK ponų tarybos, Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo, kitų visuomeninių organizacijų atstovai.
Rosemary Virginia Anna Cumpston 1958 m. Londone susituokė su Lietuvai nusipelniusios kunigaikščių Giedraičių giminės palikuonimi, Mykolu Jonu Henriku Giedraičiu (Michał Jan Henryk Giedroyc). Susilaukė sūnaus – Michał Graham Dowmont Giedroyc’io (g. 1959) ir trijų dukterų – Anna Catherine Astrid Louisse (g. 1960), Mary-Rose Helen (g. 1963) ir Melanie Clare Sophie (g. 1968). Nuo 1979 m. visa šeima nuolat gyveno Oksforde.
Aviacijos inžinierius, Oksfordo universiteto magistras, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordino kavalierius, Molėtų rajono savivaldybės garbės pilietis, ankstyvosios Lietuvos christianizacijos (XIII–XIV a.) bei kunigaikščių Giedraičių giminės istorijos tyrinėtojas, knygos „Ant kraterio krašto: vienos šeimos kelionės epas per karo meto Rusiją“ autorius, didelis Lietuvos bičiulis ir mecenatas Mykolas Jonas Henrikas Giedraitis (1929-2017) jautė stiprų emocinį ryšį su protėvių Tėvyne bei giminės lizdu – Giedraičių bei Videniškių kraštu.
Rosemary ir Mykolo paramos ir globos dėka gausus būrys Lietuvos mokslininkų XX a. paskutinio dešimtmečio pradžioje buvo pakviesti į Oksfordą ir galėjo stažuotis šiame unikaliame universitetiniame centre, šeimos paaukotų lėšų dėka buvo restauruotos Videniškių Atgailos regulinių kanauninkų vienuolyno freskos, paramos sulaukė taip pat Vyskupo Merkelio Giedraičio bei kanauninko Mikalojaus Daukšos paminklų Varniuose statybos, Videniškių vienuolyno ir Baltadvario restauracija, archeologiniai tyrimai Baltadvaryje, Šeima dovanojo nemažai angliškų knygų Giedraičių vidurinei mokyklai, o 2008 m. per tūkstantį knygų iš šeimos bibliotekos atkeliavo į Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteką. Visa šeima rūpinosi Palaimintojo Mykolo Giedraičio beatifikacijos byla (2018-ųjų lapkričio 7 dieną Apaštalų Sostas paskelbė dekretą, pripažindamas Dievo tarno M. Giedraičio herojiškas dorybes ir patvirtindamas jo kultą, gyvavusį nuo neatmenamų laikų bei paskelbdamas Mykolą Giedraitį Palaimintuoju).
2024 09 08 d. vyko Rumšiškių Šv. arkangelo Mykolo parapijos Trakinės atlaidai. Gausiai susirinkę maldininkai, tame tarpe ir Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino nariai, dalyvavo iškilmingoje procesijoje prie istorinės Rumšiškių miestelio bažnyčios, po to Šv. Mišias aukojo dekanas – klebonas Virginijus Birjotas ir kunigas klebonas Gintas Rumševičius. Vėliau vyko šventinis koncertas, susirinkusieji jaukiai bendravo prie suneštinių vaišių stalo.
2025 metais bus švenčiamas Lietuvai brangaus asmens – Palaimintojo Mykolo Giedraičio gimimo 600 metų Jubiliejus. Lietuvos vyskupai yra nusprendę šio Jubiliejaus pagrindinę iškilmę švęsti 2025 metų gegužės 4 dieną Videniškių parapijos bažnyčioje, kur įrengtas Palaimintojo Mykolo garbei altorius ir išstatyta pagerbimui relikvija.
Kiek yra pasiekę istoriniai šaltiniai, Palaimintasis gimė kaip tik Videniškiuose ar netoliese – Giedraičiuose, dabartinėje Kaišiadorių vyskupijoje, kunigaikščių Jurgio ir Marijonos Giedraičių šeimoje, kur praleido netrumpą gyvenimo laikotarpį. Tiksli gimimo data nėra žinoma, tačiau teigiama, kad Mykolas Giedraitis yra gimęs tarp 1420 -1425 metų. Mykolas Giedraitis mirė 1485 m. gegužės 4 d. Krokuvoje (Lenkijoje), kur buvo palaidotas.
Mykolą Giedraitį pradėta laikyti palaimintuoju dar XVI šimtmetyje (minimi 1544 metai). Krokuvos vyskupija tuo laikotarpiu įvykdė kai kuriuos veiksmus, būdingus skelbimui palaimintuoju: Mykolo palaikai iš palaidojimo vietos Šv. Morkaus bažnyčioje buvo perkelti į sarkofagą altoriuje, viešam gerbimui. Paveiksluose jis pradėtas vaizduoti su aureole. Viename paveiksle Šv. Morkaus bažnyčios koplyčioje pal. Mykolas ir šv. Kazimieras vaizduojami besimeldžiantys kartu, suklupę prie Marijos paveikslo. Toje pačioje koplyčioje saugomas paveikslas, prie kurio melsdavęsis pats palaimintasis. Šis paveikslas vadinamas „Giedraičio Madona“.
Bet 1634 m. pasikeitus beatifikacijos tvarkai, byla liko nebaigta. Kultą skatino atgailos kanauninkai ir Giedraičių giminė, 20 a. pabaigoje Mykolo Giedraičio beatifikacijos byla buvo atnaujinta.
2018 m. lapkričio 8 d. Apaštalų Sostas paskelbė dekretą, kuriuo pripažįstamos Dievo Tarno Mykolo Giedraičio herojiškos dorybės ir patvirtinamas jo kultas nuo neatmenamų laikų. Nuo šios dienos Mykolas Giedraitis – palaimintasis.
Nūdien šalia Videniškių parapijos bažnyčios yra išlikęs Regulinių atgailos kanauninkų vienuolyno pastatas. Videniškių vienuolyną 1617 m. fundavo vaivada Martynas Marcelijus Giedraitis ir kartu su broliu, vyskupu Merkeliu Giedraičiu, Videniškiuose pastatė bažnyčią. Vėliau bažnyčioje, dešinėje pusėje, buvo įrengta Dievo tarnui Mykolui skirta koplyčia su altoriumi ir paveikslu, išlikusi iki šių dienų. Po koplyčia esančiame rūsyje buvo laidojami Giedraičių giminės atstovai.
Arėjant Palaimintojo Mykolo Giedraičio gimimo Jubiliejui, Kaišiadorių vyskupija atvėrė naują internetinę svetainę, skirtą Palaimintajam - https://mykolasgiedraitis.lt/
2024 07 09 d. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Ponų Tarybos valdybos narys Grafas Anton von Gravrock Osenbergo pilyje (Schloss Ossenberg), Vokietijoje, LDK ponų tarybos vardu, už puoselėjamą Vokietijos ir Lietuvos kilmingųjų organizacijų bendradarbiavimą, įteikė Šv. Jurgio ordino Didijį kryžių su žvaigžde (1 laipsnis) Vilhelmui Albertui Hercogui von Urachui (Wilhelm Albert Herzog von Urach Graf von Württemberg). Šeima didesnę laiko dalį praleidžia žmonai Karen Herzogin von Urach Gräfin von Württemberg Gräfin Berghe von Trips atitekusioje jos giminės Berghe von Trips nuo seno valdomoje Osenbergo pilyje, bet dažnai lankosi ir Hercogui Vilhelmui von Urachui priklausančioje jo protėvių Lichtenšteino pilyje (Schloss Lichtenstein), Baden Viurtenbergo žemėje, Vokietijoje. Hercogas yra Vilhelmo Karlo von Uracho (1864-1928), kurį Lietuvos Taryba 1918 m. liepos 11 d. paskelbė Lietuvos karaliumi Mindaugu II (bet 1918 11 02 pati Taryba atšaukė šį sprendimą), anūkas, su šeima ne kartą lankėsi Lietuvoje.
2024 07 06 d., minint Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, Kaunas nusilenkė iškilioms asmenybėms. Daugiatūkstantinės publikos akivaizdoje apdovanojimais scenoje pagerbti kultūros ir meno darbuotojai, visuomenininkai, medikai, rašytojai bei sportininkai. Jiems įteikti Santakos garbės ženklai, Kultūros premijos bei padėkos už darbus Kaunui ir Lietuvai.
Iškilminga ceremonija nuskambėjo drauge su 23-ąjį kartą vykusiu festivaliu „Operetė Kauno pilyje“.
Koncerte skambėjo Giacomo Puccini ir jo amžininkų italų veristų kūriniai. Solistai iš Lietuvos ir Japonijos padovanojo nepamirštamas akimirkas. Programoje skambėjo ištraukos iš R. Leoncavallo, P. Mascagni, F. Cilea, U. Giordano operų. Jas papuošė ypatingas svečias – italų tenoras Gregory Bonfatti.
21 val. šventės dalyviai, atlikėjai ir visa publika apsijungė gražiai tradicijai „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ ir drauge su viso pasaulio tautiečiais giedojo Lietuvos Respublikos himną.
Po to nusipelniusioms asmenybėms įteikti Kauno miesto apdovanojimai. Už uolų ir sąžiningą darbą, prasmingą kūrybinę ir visuomeninę veiklą Santakos Garbės ženklais apdovanoti ir mūsų istorinę atmintį puoselėjančių organizacijų nariai: Kristina Giedraitienė bei prof. dr. prelatas Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS.
