2025-07-19 Žemaičių bajorų draugija (ŽBD) iškilmingai paminėjo veiklos 30-ąjį jubiliejų. Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje Šv. Mišias už protėvius aukojo Varnių šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus parapijos klebonas, ŽBD kapelionas, Jo Prakilnybė Kanauninkas Andriejus Sabaliauskas, Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai parapijos klebonas, LDK ponų tarybos kapelionas br. teol. dr. Saulius Paulius Bytautas OFM ir kun. Alvydas Vaitkevičius.
Skambant fanfaroms, į Plungės M. Oginskio rūmų didingąją salę buvo įnešta ŽBD vėliava ir sugiedotas Žemaitijos bajorų himnas.
Renginio vedėja R. Kasparavičiūtė pristatė ŽBD istoriją. Tęsiama senosios bajorijos tradicija – prisidėti prie kultūros išsaugojimo ir puoselėjimo. Žemaitijos Krikšto jubiliejaus proga paaukota Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios remontui, Kaunatavo bajorų Kauneckų kriptos atstatymui, Durbės mūšio paminklo sukūrimui ir pastatymui, Žemaitijos sostinės kariljono 18-to varpo su užrašu „Žemaitijai – Žemaičių bajorų draugija“ išliejimui, rožynui prie Telšių K. Praniauskaitės viešosios bibliotekos ir kitiems projektams. Džiugus sutapimas, kad renginio išvakarėse išleista trečioji S. Kasparavičiaus knyga „Šaknim i Žemaitėjė“, kurioje aprašyta ŽBD veikla ir įamžintos visos draugijai priklausančios bajorų giminės.
ŽBD vadas S. Kasparavičius įteikė Žemaitiu bajuoru draugėjes diekavuones (padėkas) kanclerei S. Jokšienei, Legitimacijos komisijos pirmininkui Z. Goštautui, jo pavaduotojai A. Jokšaitei-Sankauskienei, iždininkei V. Ramanauskienei, Revizijos komisijos pirmininkei A. Vaitkevičiūtei, I. Chmieliauskaitei-Makarskienei, R. Radzienei, R. Kasparavičiūtei, J. Kaubrienei, V. Jokšui, K. R. Stanevičiui, S. Pocevičiui, S. Urbonui ir E. Mažrimaitei.
Po duotos priesaikos, dvidešimt devyniems nariams ŽBD vadas įteikė Bajorystės pripažinimo aktus ir kapeliono palaimintas vėliavas su giminių herbais.
ŽBD padėkos už ilgametį bendradarbiavimą įteiktos garbiems Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istorinės atminties puoselėtojams K. Giedraitienei, A. Giedraičiui, D. Vervečkai, prof. habil. dr. A. Palevičiui, E. Matulevičiui, M. Sadauskui, S. Kubeckui, R. Charževskiui ir Telšių Žemaitės dramos teatro šokių studijos kolektyvo choreografei ir režisierei I. Levickienei.
Lietuvos Respublikos Nevyriausybinių organizacijų koordinacinės tarybos vicepirmininkė, Archyvų tarybos prie Kultūros ministerijos pirmininko pavaduotoja, Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo ir Kauno bajorų vadė, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos vadovė, Sakartvelo Erelio riterių ordino dama K. Giedraitienė kartu su vyru Šv. Adalberto LDK riterių ordino vadovu-maršalu, Sakartvelo Erelio riterių ordino riteriu-karininku ir LDK ponų tarybos vadovu-kancleriu A. Giedraičiu 1831 metų sukilimo karžygės kapitonės, grafaitės Emilijos Platerytės vardo garbės apdovanojimus „Už indėlį į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos ir kultūros paveldo puoselėjimą“ įteikė S. Jokšienei, R. Kasparavičiūtei, I. Chmieliauskaitei-Makarskienei ir J. Liaudanskaitei. Žemaičių bajorų rotmistro insignija įteikta Z. Goštautui.
Meninę programą atliko Telšių Žemaitės dramos teatro Šokių studijos kolektyvas (choreografė ir režisierė p. Ina Levickienė). Renginį puikiai vedė p. Raimonda Kasparavičiūtė.
Po renginio susirinkusieji jaukiai bendravo prie gausių vaišių stalo restorane Flow.
2025 07 12 d. Varėnos rajone, Kasčiūnuose, Laisvės kovotojo Juozo Jakavonio-Tigro sodyboje, šalia įrengto bunkerio – vadavietės, iškilmingai atidarytas ir pašventintas partizanų muziejus. Juozo Jakavonio-Tigro dukra Angelė Jakavonytė, įgyvendindama tėčio svajonę, jau po jo mirties prieš trejetą metų atnaujino vadavietę, o jo šimtąsias gimimo metines įprasmino partizanų muziejumi. Muziejaus pastatas pastatytas už šeimos ir žmonių suaukotas lėšas.
Juozas JAKAVONIS-TIGRAS (1925 07 10 - 2021 11 23) partizanas, politinis kalinys, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, Laisvės ir Partizanų vado A. Ramanausko-Vanago premijų laureatas, Pasipriešinimo dalyvio kryžiaus, Lietuvos kariuomenės kūrėjo medalio savininkas. Juozas Jakavonis, pasirinkęs Tigro slapyvardį, jau 19-os metų įsitraukė į ginkluotą antisovietinį pasipriešinimą. 1945 m. kartu su kitais partizanais tėvų namų kieme įrengė bunkerį, kuriame 1945-1946 m. veikė Pietų Lietuvos partizanų vadavietė, viena pirmųjų paruoštų žiemai.
Bunkeryje gyveno ir dirbo tokie Lietuvos partizanų vadai kaip Juozas Vitkus-Kazimieraitis (1901-1946) ir Adolfas Ramanauskas-Vanagas (1918-1957). Čia buvo leidžiamas partizanų laikraštis „Laisvės varpas“, įvyko Merkinės mūšio planavimas, pasiruošimas.
Renginio dalyviai Kasčiūnų kaimo kapinaitėse pagerbė J. Jakavonio Tigro bei kitų čia palaidotų Lietuvos partizanų atminimą.
Iškilmės Jakavonių sodyboje prasidėjo Šv. Mišiomis, kurias aukojo Lietuvos kariuomenės ordinariato apaštalinis administratorius, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas ir Merkinės parapijos klebonas Robertas Rumšas. Trispalvę juostelę perkirpus Angelei Jakavonytei, Kazimieraičio sūnui Rimgaudui ir vaikaitei Vilijai, projekto autoriui Gintarui Čaikauskui, Tigro vaikaitei, grafikos dizainerei Miglei Rukštelytei, pagrindiniams rėmėjams Mariui ir Živilei Valukynams, muziejų pašventino Arkivyskupas Gintaras Grušas.
Renginio metu buvo pademonstruota naujausia Lietuvos kariuomenės karinė technika ir ginkluotė, veikė parodos, rėmėjams buvo įteikti padėkos raštai ir atminimo dovanos.
Nevyriausybinių organizacijų atstovai Kristina ir Artūras Giedraičiai tarė sveikinimo žodį ir įteikė VšĮ LDK atminties rūmų ir kitų istorinės atminties organizacijų įsteigtą Emilijos Platerytės vardo garbės apdovanojimą Angelei Jakavonytei.
Renginio metu koncertavo J. Vitkaus- Kazimieraičio vaikaitė, smuikininkė Vilija Pranskienė, Aistė Smilgevičiūtė ir Rokas Radzevičius su grupe „Skylė“, dainininkai Jonas Sakalauskas bei Emilija Finagėjevaitė, Varėnos kultūros centro mišrus choras ,,Harmonija’’ (vadovė Ilona Zalanskienė), tremtinių chorai ir kiti atlikėjai. Renginyje dalyvavo Europos parlamento ir LR Seimo nariai, Varėnos r. savivaldybės, partizanų vadų A. Ramanausko-Vanago ir J. Vitkaus-Kazimieraičio vaikai ir artimieji, Lietuvos šaulių sąjungos, Tautinės lietuvių studentų korporacija “Neo-Lithuania”, LDK atminties rūmų, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos, Šv. Adalberto – LDK – riterių ordino, LGGRTC ir kitų organizacijų atstovai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovai, tremtiniai, politiniai kaliniai vietos gyventojai, svečiai iš užsienio šalių.
Muziejuje eksponuojamos J. Jakavonio-Tigro relikvijos – šeimos maldaknygės, parsivežtos iš Sibiro, kur partizanas kalėjo 10 metų, lagaminas, dokumentai, fotografijos, iki šiol dar neskaityti laiškai,
partizanų vadų J. Vitkaus – Kazimieraičio ir A. Ramanausko – Vanago bei kitų partizanų asmeniniai ir jų veiklą vardan Lietuvos laisvės liudijantys daiktai. Yra kryželis, kuriuo šioje sodyboje buvo laiminamas Adolfas Ramanauskas–Vanagas prieš santuoką Nedzingės bažnyčioje su Birute Mažeikaite. Taip pat Merkyje rasta žuvusio partizano krauju sulaistyta maldaknygė. Visa tai – be jokių abejonių itin vertinga istorinė medžiaga, kuri turi būti išsaugota ateities kartoms. „Rūsyje įrengėme kamerą, kuri man primena KGB rūsį, kur buvo kankinamas ir tardomas mano tėtis, kur iki negyvumo buvo užkankintas partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas ir kiti partizanai“, – pasakojo A. Jakavonytė. Rūsyje skamba sodybos šeimininko Juozo Jakavonio-Tigro pasakojimas apie pasipriešinimą ir tremtį, parengta daug vaizdo medžiagos.
Istorinės atminties organizacijų nariui Antanui Bezarui įteiktas Lietuvos savivaldybių asociacijos „Auksinės krivūlės“ riterio apdovanojimas.
Šiaulių rajono savivaldybės tarybos narys Antanas Bezaras, 24 metus aktyviai dirbantis savivaldoje, buvęs meras, ilgametis Lietuvos savivaldybių asociacijos valdybos narys, Žemės ūkio rūmų tarybos narys, Šiaulių ROTARY klubo narys, jam suteiktas Lietuvos agronomų sąjungos Garbės nario vardas (2015 m.).
Šiaulių rajono savivaldybės informacija
Dainiaus Stankaus/LSA nuotraukos
2025 06 04 LR Vadovybės apsaugos tarnyba Garbės medaliu „Aukščiausios Tarybos Apsaugos skyrius“ apdovanojo virš 20 buvusių Aukščiausios Tarybos apsaugos skyriaus pareigūnų, tame tarpe ir mūsų organizacijų narį Graf Anton von Gravrock. LR Seimo rūmuose apdovanojimus įteikė Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis ir Seimo Apsaugos Tarnybos direktorius generolas Rymantas Mockevičius.
2025 05 11 d. Raudondvario dvaro pilyje (Kauno r.) įvyko simpoziumas „LDK kilmingųjų ir jų palikuonių indėlis į Lietuvos mokslą“. Organizatoriai:
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Šv. Adalberto riterių ordinas
VšĮ ,,Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Atminties Rūmai“
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ponų taryba
Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingųjų palikuonių bendrija
Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija
Simpoziumas dedikuotas Šv. Adalberto (~956-997) žūties metinėms paminėti.
Sveikinimo žodį gausiai susirinkusiems dalyviams tarė VšĮ Raudondvario dvaras direktorė Snieguolė Navickienė, kuriai VšĮ LDK atminties rūmai vadovas Danielius Vervečka įteikė atminimo medalį.
LBKS ir LGHD vadovė Kristina Giedraitienė paskelbė asmeninius sveikinimus šio simpoziumo dalyviams nuo kunigaikščio Michal Greiham Dowmont Giedrojc (JK) ir George Philip Nicholas Windsor, Earl of St Andrews, Didžiosios Britanijos Karališkosios šeimos atstovo, Kento hercogo Edwardo (His Royal Highness The Duke of Kent) vyriausiojo sūnaus ir Kento kunigaikštystės įpėdinio, Karaliaus Karolio III (HRH Charles III) antros eilės pusbrolio.
Simpoziume pranešimus skaitė:
„Abiejų Tautų Respublikos karybos teorijos ir fortifikacijos moksliniai aspektai“ - prof. dr. Valdas Rakutis – karo istorikas, aktyvus visuomenės ir skautų organizacijos veikėjas. Politikas. Lietuvos Respublikos seimo narys.
„Kazimieras Semenavičius ir jo XVII a. sukurta daugiapakopės raketos ir raketinės artilerijos teorija“ prof. habil. dr. Vytautas Ostaševičius –KTU Mechatronikos instituto direktorius, Lietuvos mokslų akademijos narys-akademikas (1991); Švedijos karališkosios inžinerinių mokslų akademijos užsienio narys (2010)). Kazimiero Semenavičiaus premijos laureatas (2012), dviejų Nacionalinių mokslo premijų laureatas.
“Rektorius kunigas Martynas Počobutas-Odlianickis ir jo astronominiai stebėjimai” - dr. Justas Zdanavičius, Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslo darbuotojas, Astrofotometrijos grupės narys Tyrimo sritys: tarpžvaigždinė ekstinkcija; astronominiai fotometriniai prietaisai; CCD fotometrija; fotometrinė žvaigždžių klasifikacija.
„Grafai Antanas ir Julijonas Gravrogkai: tarpukario Lietuvos mokslo sistemos kūrėjai” habil.dr. KTU prof. Arvydas Palevičius, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos tarybos narys. Pagrindinė mokslinių tyrimų sritis - mikrosistemų inžinerija, įskaitant biomechanines sistemas, skirtas biomedicinai.
„Įveikusi mokslo viršukalnes: Prof. Vyda Kęsgailaitė Ragulskienė“ - habil. dr. Algimantas Bubulis, Mechatronikos instituto, (Kauno technologijos universitetas) vyriausiasis mokslo darbuotojas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Kilmingųjų palikuonių bendrijos narys (Giminės herbas "Leliva"). Mokslinių interesų sritys: pjezomechanika, mechatronika, biomedicina. Yra per 60 LT išradimų, EU ir JAV patentų bendraautorius.
Šventinėje aplinkoje įvyko simbolinė narių priėmimo į Šv. Adalberto – LDK riterių ordiną ceremonija, giminės herbų ir kilmės liudijimų įteikimas naujiems nariams, nusipelniusių asmenų apdovanojimas. Daugelio visuomeninių organizacijų aktyvus narys prof. habil. dr. Arvydas Palevičius už istorinės atminties puoselėjimą ir Lietuvos vardo garsinimą apdovanotas Lietuvos globėjo Šv. Jurgio I laipsnio (Didžiuoju kryžiumi su žvaigžde) ordinu. Nusipelniusiems asmenims už aktyvią veiklą ir indėlį į LDK istorijos bei kultūros paveldo puoselėjimą įteikti „1831metų sukilimo karžygės kapitonės, grafaitės Emilijos Platerytės vardo garbės apdovanojimai“. 2014 m. Koalicinę bendradarbiavimo deklaraciją pasirašiusių organizacijų sprendimu ir tęsiant ženklų, skirtų pagerbti XVIII – XIX a. kovotojų prieš okupantus atminimą, išleistas šis, jau antras, apdovanojimas, kuris skirtas 1831-32 m. sukilimo dalyviams atminti. 2017 m. apdovanojimas primena 1794 m. sukilimą ir generolą Tadą Kosciušką.
Nuotraukos Juditos Liaudanskaitės, Kornelijos Giedraitytės ir kt.
