Susirinkome Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje Trijų arkangelų - šv. Gabrieliaus, Mykolo ir Rapolo, kurie laikomi tarpininkais tarp Dievo ir žmonių, šventės išvakarėse ir meldėmės, kad jie padėtų apginti Laisvę ir mūsų istorines vertybes, prašydami Viešpaties laiminti Ateities planus ir vizijas. Kartu paminėjome Lietuvos bajorijos atkūrimo 30-metį bei pasirašytos Koalicinės bendradarbiavimo deklaracijos 10-metį.
Šiandien mus visus vienijanti Lietuva yra ne vien tik žodis, reiškiantis daiktavardį. Tai mūsų savasties dalis, be kurios neįsivaizduotume savęs. Kas mokėsi Lietuvos istorijos, žino, kad dar XIII amžiuje Lietuvoje buvo minima daug kunigaikščių.
Mindaugas, siekdamas nugalėti priešus, suvienijo lietuviškas žemes ir įkūrė Didžiąją Lietuvos kunigaikštystę, o 1251 m. pradžioje priėmė krikštą, sudarydamas taiką su ordino magistru, kuris vėliau parūpino karūnas Mindaugui, ir jo žmonai - karalienei Mortai.
Mindaugo karūnaciją rėmė Popiežius Inocentas IV, karūnacijos aktą atlikęs su Kulmo vyskupu Heinrichu. Mindaugas tapo LDK karaliumi, o Lietuvos karalystė pripažinta tarptautiniu mastu. 13–18 a. gyvavusi feodalinė valstybė, apėmusi beveik visą dabartinę Lietuvą ir dalį Europos, gyva istorinėje atmintyje. Gaila, kad vykstant karui su Rusija, girdime skleidžiamus gandus, neva, Rusija įkūrė LDK. Ne, ne Maskva ir ne orkai įkūrė LDK. Nesileiskime būti provokuojami. Gerbkime savo tautos istoriją ir jos įkūrėjus.
Lietuvos bajorijos atkūrimas ir Koalicinės bendradarbiavimo deklaracijos pasirašymas leido atlikti daug gražių darbų, kurie nuvalė laikmečio dulkes, daug svarbių dalykų grąžinta iš praeities į dabartį.
Lietuvos Kilmingieji, bajorai ir Šv. Adalberto ordino nariai, gausiai susirinkę į vieną gražiausių Žemaitijos bažnyčių, dėkojo Viešpačiui už Jo malones, pabrėždami, jog mūsų tvirtybės šaknys – LDK, o kartu ir išreikšdami pagarbą žemaičiams už istorijos vienybę bei jų nepalaužiamą dvasią.
Dėkoju Ponams Danieliui, Artūrui, poniai Kristinai ir visiems LDK kilmingiesiems, vykdantiems istorinės atminties atstatymo darbus.
Mišių auka baigta Lietuvos didikų malda, kuri anuomet kalbėta Vilniaus Katedroje.
„ANGELŲ KARALIENE, Dangiškasis perle! Tavo Sūnus išklauso mūs maldavimus, perėjusius per Tavo rankas – Jis tikrai Tave gerbia.
Saugok šį miestą ir jo gyventojus; neatmesk jų prašymų, kai jie kreipiasi į Tave. Juk į Tave – lyg į Motiną – kyla mūsų akys. Nusidėjėlių gynėja, tavo užtarimu tedovanoja mums Viešpats savo malonę ir teatleidžia mūsų kaltes.
Gailestingumo Motina, Lietuvos Globėja, neatmesk mūsų maldų, kai šaukiamės Tavo apgynimo! Geriau už mus žinai, ko mums reikia, todėl saugok mus nuo visokių nelaimių, užtark visus žmones ir suvienyk juos su savo Sūnumi.“ Amen.
kan. Stanislovas Krumpliauskas