Popiežius Pranciškus 2018 metais suteikė savo apaštališką palaiminimą visiems mums,  Šv. Adalberto-LDK- riterių ordino nariams ir mūsų globojamai, dar XV a. statytai, Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčiai, kurioje 2021-09-18 d.  įvyko prasmingas renginys. Jo Prakilnybė Kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas ir Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonas kun. dr. Paulius Saulius Bytautas OFM aukojo Šv. Mišias, kurių metu pašventino pilnai restauruotą Šv. Adalberto altorių su Švč. Trejybės paveikslu. Savo lėšomis altoriaus restauravimo darbus rėmė Šv. Adalberto-LDK riterių ordinas bei atskiri jo nariai, o prie altoriaus restauravimo savo neatlygintinu darbu svariai prisidėjo Šv. Adalberto-LDK- riterių ordino narė, pirmos kategorijos restauratorė Lina Katinaitė ir jos įmonės specialistų komanda. Altoriuje įkomponuotas relikvijorius, kuriame saugoma 2017 m. iš Gniezno (Lenkija) į Kauną Tarptautinio Šv. Adalberto ordino narių pastangomis iškilmingai atgabenta Šv. Adalberto (956-997), vyskupo ir misionieriaus, pirmo laipsnio relikvija. Šios šventės dalyvius sveikino Tarptautinio Šv. Adalberto ordino atstovas Viktoras Oranskis, Europos Parlamento narys, profesorius, habilituotas mokslų daktaras Liudas Mažylis, Tautinių mažumų departamento prie LR Vyriausybės direktorė dr. Vida Montvydaitė, Kauno apskrities totorių bendruomenės pirmininkas Kęstutis Zenonas Šafranavičius. Iškilmingo renginio metu į Šv. Adalberto-LDK- riterių ordiną (vadovas Artūras Giedraitis) buvo priimti nauji nariai. LR Seimui 2021 metus paskelbus Jono Karolio Chodkevičiaus metais, minint jo 400-sias mirties metines, pranešimą apie talentingą LDK karvedį, LDK didįjį etmoną skaitė Nacionalinės mokslo premijos laureatas prof. habil. dr. Arvydas Palevičius. Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos vadovė Kristina Giedraitienė įteikė nominuotų giminių herbų liudijimus, LDK atminties rūmų ir LDK Kilmingųjų palikuonių bendrijos vadovas Danielius Vervečka bei LDK KPB valdybos nariai įteikė naujiems organizacijos nariams Kilmės liudijimus, simbolinius LDK piliečių pasus ir insigninius ženklus. Nominantams p. Z. Šafranavičius įteikė savo naujos knygos Lietuvos totoriai egzempliorius su autografais, prisimenant, kad šie metai LR Seimo nutarimu paskelbti ir Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais.

Viso renginio metu grojo tarptautinių konkursų nugalėtojai Vilniaus pučiamųjų medžioklinių ragų klubo Tauro ragai orkestras, kuriam vadovauja Vidmantas Lunius.

Norintys įstoti į Šv. Adalberto – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – Riterių Ordiną

gali atsisiųsti asmens lapą-pareiškimą, bei anketą LDK piliečio simboliniam pasui gauti. Užpildžius pateikti el. paštu arturas.giedraitis@kilmingieji.lt

Daugiau informacijos pas Kapitulos vadą Artūrą Giedraitį, tel. +370 687 81 610

Šv. Adalberto – LDK – riterių ordino narys, skulptorius, Saulius Kriščiukaitis pagamino ir 2021 m. kovo mėn. sumontavo baigiamos restauruoti Krekenavos bazilikos (rektorius kun. dr. Gediminas Jankūnas) herbą. Krekenavos  Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilika (Panevėžio raj.) - pirmoji Lietuvoje ir kol kas vienintelė 2009 m.  sujungta ypatingos giminystės dvasiniais ryšiais su Šventąja Popiežiškąja Didžiąja Marijos Bazilika Romoje (it. Basilica di Santa Maria Maggiore) ir įrašyta į tos Bazilikos lentas kaip jos filija (dukterinė Bazilikos šventovė). Krekenavos bažnyčią garsina stebuklingasis Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu ant rankų paveikslas, su kuriuo šiame krašte ir prasidėjo katalikybė. Paveikslą iš Krokuvos atvežęs pamaldus riteris Šilingas ir padovanojęs misionieriui Albertui (Albrechtui), skelbusiam Evangeliją prie Nevėžio krantų. Alexander Fridrych rinkinyje „Historie cudownych obrazow“ teigiama, jog 1409 m. paveikslas buvęs nedidelėje koplytėlėje, o 1419 m. perkeltas į pirmąją Krekenavos bažnyčią, pastatytą Vytauto Didžiojo. Dabartinė Krekenavos bažnyčia baigta statyti 1901 metais.

2020 metais skulptorius S. Kriščiukaitis, kartu su restauratoriais M. Rimkevičiumi, D. Bieliene, D. Gotautu-Vaišvila, K. Bieliu baigė restauruoti ir Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje esantį Šv. Šeimos altorių (nuotr.).

2020 m. liepos mėn., ekspedicijos metu, Girsteitiškių dvarvietėje Sauliaus Kriščiukaitis aptiko dvaro rūsius (nuotr.). Girsteitiškis – sena dvarvietė Molėtų rajone. Paskutinieji ilgiausiai dvarą valdę šeimininkai buvo Nepriklausomybės akto signataras bei ilgametis Kauno miesto burmistras Jonas Vileišis (1872–1942) ir jo žmona, iš didikų kilusi Ona Kazakauskaitė-Vileišienė.