2019-03-01 LK Vilniaus įgulos karininkų ramovėje įvyko Editos Mildažytės ir Sauliaus Pilinkaus dokumentinio filmo „Uosis, Tigras ir Liepsna“ premjera. Filme liudija partizanai Vytautas Balsys, Juozas Jakavonis ir Julija Žibutienė. Kovo 11 - Lietuvos valstybės atkūrimo dieną - filmas bus rodomas per LRT Plus kanalą. Po filmo peržiūros kalbėjo partizanas Vytautas Balsys – Uosis ir vyko partizano Juozo Jakavonio-Tigro knygos „Šalia mirties“ pristatymas. Renginyje lankėsi garbūs svečiai, tarp kurių – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, NOKT (Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus) koordinacinės tarybos pirmininkė Angelė Jakavonytė, Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino vadovas-maršalas Artūras Giedraitis, ordino nariai Raimundas Kaminskas, Kristina Giedraitienė, Lietuvai pagražinti draugijos valdybos pirmininkas Juozas Dringelis, LR Krašto apsaugos bičiulių klubo pirmininkas Antanas Burokas,  metraštininkas  Jonas Ivaškevičius, laisvės kovotojai, šauliai ir kiti. Ačiū  organizatoriams ir rėmėjams už šį puikų pilietinį-patriotinį renginį. 

Panaudota http://www.regionunaujienos.lt/pristatytas-dokumentinis-filmas-ir-knyga-apie-partizanus/ medžiaga

Nuotraukos Raimundo Kaminsko, Emilijos Giedraitytės

2018 12 01  Kauno Šv. Jurgio kankinio bažnyčioje vyko iškilmingas 550 metų nuo Šv. Pranciškaus Mažesniųjų brolių įsikūrimo Kaune ir Ordino misijos Lietuvoje jubiliejaus minėjimas. Gotikos architektūros perlas, Šv. Jurgio kankinio bažnyčia, iškilusi didžiausių Lietuvos upių santakoje greta Kauno pilies ir Pranciškonų vienuolyno pastatų, brolių pranciškonų jautriai įžvalgiu pastebėjimu, yra ta Šventovė, kurios likimas per šimtmečius visados sutapo su Lietuvos likimu. Nuo 1504 metų, kada Šventovė sušvito Nemuno ir Neries Santakoje, ji ne kartą buvo griaunama, deginama, išniekinama, stumiama į griuvėsių sangrūdas. Kaip ir Lietuva, per karus, marus, barbariškumo tvanus lydima šv. Jurgio Kankinio Bažnyčios varpų gaudesio, aukojamų šv. Mišių šviesos, giesmių ošimo. Arba skaudžios tylos. Giliausia esatimi jausime kaip išnyks kitapus didžiojo altoriaus skaudžiai įrėžti žodžiai – 1950 metų kovo mėnesio 5 dieną Viešpats paliko Šventovę. Šiandien Dievas čia...

Šv. Mišiose broliai pranciškonai dėkojo Viešpačiui už gautas malones, konferencijos metu papasakota apie Mažesniųjų brolių atvykimą į Kauną 1468 metais, vyko sakralinės muzikos koncertas, lauke iškilmingai nuaidėjo senovinės patrankos salvės, broliai pranciškonai įteikė padėkas geradariams, prisidėjusiems prie bažnyčios atstatymo. Renginyje dalyvavo gausus būrys šv. Adalberto-LDK-riterių ordino narių.

Vienuolyno refektoriume dalyvių laukė gausios vaišės, su svečiais nuoširdžiai bendravo br. kun. Algirdas Malakauskas OFM ir  br. kun. Saulius Paulius Bytautas OFM.

2018-11-01  buvo pagerbti žuvusieji už Lietuvos Nepriklausomybę bei mirę savanoriai, kariai, partizanai, sukilėliai, šauliai, politikai, palaidoti Kauno kapinėse. Akcijos organizatorius Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino narys dr. Raimundas Kaminskas. Dalyvavo Ordino,  Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Lietuvos sąjūdžio Kauno Tarybos nariai, šauliai, kiti visuomenininkai.

Buvo uždegtos žvakės prie paminklų Žemutinių Kaniūkų,  Seniavos, Panemunės, Petrašiūnų, Romainių kapinėse. Vilijos parke (prie Juozapavičiaus pr.)  buvo uždegtos žvakes  prie Lietuvos karių kapų ir paminklo „Žuvusiems dėl Tėvynės“.

Senosiose Aleksoto kapinėse dalyviai su   Šv. Kazimiero parapijos klebonu kanauninku Valiumi Zubavičiumi meldėsi  prie paminklo savanoriams „Pieta“ .

Buv. Kauno senose kapinėse (Vytauto pr.) prie paminklo „Žuvome dėl Tėvynės“ kartu su kanauninku VDU doc.  Robertu Pukeniu  žvakelėmis ir malda buvo pagerbtas žuvusių už Lietuvos laisvę atminimas. 

2018 09 28 „Parko galerijoje“ (M. Valančiaus g. 6, Kaunas) įvyko mūsų organizacijos nario Anatolijaus Michailovo-Klošaro  personalinės parodos atidarymas, tapybos darbų albumo pristatymas ir dailininko 60-mečio minėjimas.

Dailininkas Anatolijus Michailovas – Klošaras (1948 m.) gimė ir augo Kaune. Nuo 1996 m. šiame mieste eksponuoja savo darbų parodas. Nuo 2002 m. pradėjo rengti parodas užsienyje. 2004 m. Klošaras tapo Tarptautinės meno draugijos (pranc. Association d’Art International) nariu, o nuo  2005 m. yra  Prancūzijos asociacijos „Pateikime meną be sienų“ (pranc. Osons L’art Sans Frontieres) narys. Klošaro tapybos darbai buvo eksponuojami Austrijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Belgijoje ir Didžiojoje Britanijoje.

...Klošaro užmojis yra platus, autentiškas, tiesus (be išlygų) nenuolaidžiaujantis egzistuojantiems diktatams. Jo paveikslai neleidžia būti abejingu, net jeigu kartais jie „trikdo“ žiūrovą. Begalinė gyvybinė energija, kuri trykšta iš pačios širdies jo paveiksluose, prikausto publiką ir verčia pamilti jo meną...

Michel Cailluet, Prancūzijos asociacijos „Pateikime meną be sienų“ prezidentas 

...Publika visad gali patenkinti savo poreikius, galėdama džiaugtis Klošaro darbais, kurie pribloškia intensyviomis spalvomis, ekspresionistinio stiliaus jėga ir plastišku žinios pateikimu. Menas, kuris plaukia iš širdies gilumos ir yra išreiškiamas tiesa, perkerta visas sienas ir jungia menininkus, nepaisant užimamų pozicijų, skirtumų ir madų. Savo universalumu jis kuria žemėje tikrą brolybę...

 Anne -Marie Redt, dailininkė, „Societe vivaroise des beaux Arts“ prezidentė

Reportažas apie autorių:

https://www.dropbox.com/s/v78l5klk8nutkdn/Klosaras.m4v?dl=0