ŠV. ADALBERTO – LDK - RITERIŲ ORDINAS
2018 04 15 d. Raudondvario pilyje, Pilies takas 1, Raudondvaris, Kauno r. įvyko „Šv. Adalberto – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – riterių ordino“ kapitulos sukviestas neeilinis rinkiminis bei ataskaitinis visuotinis narių susirinkimas - Konventas.
KONVENTE NUTARTA:
- Patvirtinti asociacijos vadovo ir kapitulos 2017 m. veiklos ataskaitą.
- Patvirtinti asociacijos kanclerio metinę finansinę ataskaitą už 2017 m.
- Patvirtinti revizijos komisijos 2017 m. asociacijos finansinė veiklos patikrinimo ataskaitą.
- Patvirtinti asociacijos 2017 m finansinę atskaitomybę ir balansą.
- Patvirtinti Etikos ir moralės komisijos ataskaitą už 2017 m.
- Patvirtinti Ordino bei Kapitulos Vadovo atsistatydinimą iš pareigų pagal pateiktą prašymą.
- Išrinktas Šv. Adalberto – LDK – riterių ordino bei kapitulos vadovas (Maršalas).
- Patvirtinti kapitulos sudėtį iš 9 narių 2016–2021 m. kadencijai, išrinkti Ordino kancleris, iždininkas, atstovas ryšiams su visuomene ir žiniasklaida.
- Patvirtinti 3 asmenų revizijos komisija.
Atskiru dekretu už ypatingą indėlį, puoselėjant Lietuvos Valstybės istorinę atmintį ir nuopelnus šv. Adalberto-LDK-riterių ordinui Maršalui Ričardui Algimantui KLIUČINSKUI (h. Raktas) suteiktas šv. Adalberto-Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės-riterių ordino GARBĖS VADOVO vardas.
2018 04 15 d. vykusiame Ordino narių visuotiniame susirinkime - Konvente vienbalsiai nuspręsta skirti Vyčio paramos fondui 500,- (penki šimtai) € istorinio Lietuvos Karžygio (Vyties) skulptūros pastatymui prie senosios Kauno pilies. Monumento statybą finansiškai remia ordino nariai ir asmeninėmis lėšomis.
Mūsų asociacijos tikslas yra remti visokeriopą veiklą, išsaugant LDK istorinį kultūros paveldą, puoselėti istorinę atmintį. Todėl pritariame ir remiame Lietuvos Karžygio (Vyties) skulptūros pastatymą istorinėje Kauno erdvėje- Nemuno ir Neries santakoje, kur vyko gynybiniai mūšiai, kur stovi buvę didžiausi senojo Kauno mūriniai statinių kompleksai- Pilis ir sparčiai brolių pranciškonų pastangomis rekonstruojamas unikalus XV a. gotikinės architektūros Kauno šv. Jurgio Kankinio bažnyčios pastatų ansamblis, kur gali būti organizuojami Kaunui ir Lietuvai reikšmingų įvykių minėjimai, renginiai, skirti plačiai visuomenei. Karžygio figūra sieja visus reikšmingiausius istorinius įvykius, šis ženklas įkvėpdavo kovai LDK karius, XVIII a. pab.-XIX a. sukilėlius, 1918-1923 m. Nepriklausomybės karų dalyvius, pokario rezistentus. Šis simbolis puošdavo rūmus, dvarus. LDK Valdovų dinastinių vedybų dėka Vytis nukeliavo į kitų Europos valstybių rezidencines pilis ir matomas ten šiandien.
Minint atkurtos Lietuvos Valstybės šimtmetį, paminklo atidengimas Kaune planuojamas 2018 07 06 d.
2018 04 16 d. Kaune vyko pirmojo Lietuvos Ministro pirmininko (1918 m.) prof. Augustino Voldemaro 135-ojo gimtadienio paminėjimas. Renginio organizatorius aktyvus šv. Adalberto-LDK-riterių ordino narys, Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas dr. Raimundas Kaminskas.
Pertašiūnų kapinėse, prie prof. A. Voldemaro kenotafo, padėtos gėlės. Ekskursiją „Po Kauną prof. A. Voldemaro keliais“ vedė gidas dr. R. Kaminskas. LPKTS salėje buvo galima susipažinti su nuotraukų ir kitų artefaktų apie prof. A. Voldemarą paroda iš dr. R. Kaminsko rinkinių, vyko „Prof. Augustino Voldemaro istoriniai skaitymai“. Minėjimo dalyvius sveikino Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras dr. Leonas Milčius.
Šiemet balandžio 16 d. sukako 135 metai, kai Juozo ir Agotos (Šimkutės) Voldemarų šeimoje, Vilniaus gubernijoje, Švenčionių apskrityje, Tverečiaus parapijoje, Dysnos kaime gimė Augustinas Voldemaras – vienas iš žymiausių tarpukario Lietuvos intelektualų, pirmasis nepriklausomos Lietuvos Ministras Pirmininkas, profesorius, poliglotas, vertėjas, publicistas, laikraščio redaktorius.
Augustinas Voldemaras vadovavo I (1918) ir XIV (1926–1929) Ministrų kabinetams, buvo pirmasis užsienio reikalų ministras (dirbo šešiose Vyriausybėse) bei krašto apsaugos ministras (dirbo dvejose Vyriausybėse), III Seimo narys (1926), 1921–1924 Kauno savivaldybės tarybos narys, Permės ir Lietuvos universitetų profesorius. Mirė 1942 m. gruodžio 16 d. Maskvoje Butyrkų kalėjime.
2018 m. sausio 22 d. Kaune vyko Ukrainos Liaudies Respublikos Nepriklausomybės 100-mečio minėjimas, kurį organizavo Lietuvos sąjūdžio Kauno taryba, Kauno ukrainiečių bendrija bei LŠS Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės 202 -oji kuopa. Pagrindiniai renginio partneriai buvo Ukrainos Garbės konsulas Lietuvoje Vygandas Blandis, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga, Jūrų skautija ,,Divytis“, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga bei šv. Adalberto-Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės-riterių ordinas.
Minėjimas prasidėjo Kauno Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) koplyčioje šv. Mišiomis, kurias aukojo Kauno šv. Jurgio konvento gvardijonas dr. kun.Paulius Saulius Bytautas OFM.
Po šv. Mišių buvo padėtos gėlės prie Ukrainos išsivadavimo judėjimo vado pulkininko Evhen Konovalec (1891–1938) atminimo lentos Laisvės alėjoje, prie Nežinomo kareivio kapo bei prie Laisvės paminklo Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje.
Vytauto Didžiojo Karo muziejaus Edukacijų salėje vyko Ukrainos Liaudies Respublikos Nepriklausomybės 100-mečio minėjimas, kuriame pagrindinį pranešimą skaitė istorikė dr. Aušra Jurevičiūtė tema: "Ukraina ir Lietuva bendros istorijos fragmentai“.
Po pranešimo sociologas dr. Raimundas Kaminskas organizavo diskusiją „Ukrainos - Lietuvos partnerystės ypatybės: įvykiai ir žmonės 1918-2018“. 1917-ųjų metų kovo mėn. Kijeve sušaukta Centrinė Taryba (Rada). 1918 -ųjų sausio mėn. 22 d. ji paskelbė apie Ukrainos Liaudies Respublikos nepriklausomybę. 1918-ųjų vasario pradžioje Kijevą užėmė Raudonoji armija. Vasario pabaigoje rusų kariai buvo okupavę didžiąją dalį Ukrainos. Tų pačių metų kovo pradžioje išvydami rusus Ukrainą okupavo vokiečių kariai.
Informaciją ir nuotraukas pateikė visuomenininkas Raimundas Kaminskas
Bajorų Chmieliauskų – Lopacinskų šeimų palikuonė, puoselėjanti istorinę atmintį, eilę metų kauptą archyvinę medžiagą sudėjo į knygą „Amink išėjusius“. Knygos sutiktuvės vyko Palangoje nuostabioje 1938 metų statybos viloje, kuri atrodo lyg nepaliesta laiko, kai ją atrestauravo puikūs meistrai. Vila randasi Palangos m. Birutės al., pušyne. Aplink ypač gausu senų, virš 20 m aukščio siekiančių pušų bei medžių. Šis jaukus gamtos prieglobstis, garantuoja gyventojams jaukumą ir privatumą. Kęstučio gatve paėjus vos 200 metrų prasideda kopos, todėl vilos gyventojai jaučiasi tarsi gyvenantys šalia privataus paplūdimio. Čia Angelė ir Algirdas atrado savo antrus namus, kur už lango čiulba paukščiai, klykauja žuvėdros, straksi voveraitės, atsėlina laputė. Angelė Ona tikisi, kad ūkanotomis,lietingomis dienomis šiuose namuose gims dar ne vienas kūrinys.
