ŠV. ADALBERTO – LDK - RITERIŲ ORDINAS
LDK ponų tarybos įgaliotasis ambasadorius Sirijai p. Amer Sodah maloniai pranešė, kad LDK ponų tarybos ir Kauno apskrities viešosios bibliotekos organizuotame simpoziume „Kilmingųjų indėlis į Lietuvos kultūrą ir meną“, skirto paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį Šv. Adalberto LDK riterių ordino įteikta Šv.Jurgio ikona su tikslu perduoti ją Saidnaya ir Maaloula krikščionių bendruomenėms Sirijoje sėkmingai įvykdyta. Gavus Antiochijos graikų ortodoksų bažnyčios patriarchato leidimą Šv. Adalberto LDK riterių ordino dovanota Šv. Jurgio ikona Saidnaya Šv. Dievo motinos moterų vienuolyno koplyčioje bendruomenės pamaldų metu buvo iškilmingai pašventinta ir perduota kaip planuota Maaloula krikščionių bendruomenės žiniai.
P. Amer Sodah pažymėjo, kad dėl karo veiksmų ir kitų neramumų Sirijoje ikonos pristatymas užtruko, tačiau džiaugėsi ir atkreipė dėmesį, kad šią misiją įgyvendinti padėjo ne tik krikščionys, bet ir musulmonų tikėjimo žmonės, tačiau dėl situacijos Sirijoje jų pavardžių atskleisti negali. Taip pat ambasadorius pranešė, kad krikščioniškos bendruomenės vadovas p. Riyad Khabazah tikėjimo brolių Sirijoje vardu dėkoja Šv. Adalberto LDK riterių ordino nariams už šį nuoširdžiai parodytą dėmesį, kuris Juos stiprina ir tikisi kartu bendroje maldoje siekti, kad žemėje galų gale įsiviešpatautų taika ir ramybė bei tolimesnio bendravimo ir bendradarbiavimo su Šv. Adalberto -LDK riterių ordinu religinio ir istorinio paveldo puoselėjimo kelyje.
Bendruomenės lyderis p. Riyad Khabazah priminė istorinius faktus, kuomet gavę sultono apsaugą Saidnaya vienuolyne viduramžiais lankėsi žymūs Tamplierių ordino komtūrai bei riteriai ir pasiūlė ir mūsų ordino riteriams pratęsti šią tradiciją, aplankant stebuklingų gydomųjų galių turinčią Saidnaya Madonos ikoną, tačiau su šypsena pridūrė, kad šiuo metu užtikrinti kelionės saugumo riteriams tokio kaip anais piligriminiais laikais jis negalįs.
Lietuvos Laisvės Karžygio (Vyties) skulptūra, kurios pastatymui lėšas aukojo ir šv. Adalberto-LDK-riterių ordinas, iškilmingai atidengta prie Kauno pilies 2018 07 05 d.
Nuotraukoje: Šv. Adalberto LDK riterių ordino nariai: Laimonas Kliučinskas, Ričardas Algimantas Kliučinskas, Kauno pilies kaštelionas Paulius Stanišauskas, centre - Vyčio autorius, Nacionalinės meno premijos laureatas prof. Arūnas Sakalauskas ir prie skulptūros paskurinius darbus atlieka Ukrainos meistrai.
2018 05 26 d. Kaune vykusio tarptautinio simpoziumo „Kilmingųjų indėlis į Lietuvos kultūrą ir meną“ (organizatoriai LDK ponų taryba ir Kauno apskrities viešoji biblioteka) metu šv.Adalberto-LDK-riterių ordino ir Sirijos Maaloula bei Saidnaya krikščionių bendruomenių atstovai apsikeitė bendradarbiavimo tarp šių organizacijų protokolais. Šv.Adalberto-LDK-riterių ordino vadovams Ričardui Kliučinskui, Artūrui Giedraičiui ir kunigui Sauliui Pauliui Bytautui Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Pabėgėlių ir migrantų integracijos centro InLT bendradarbis Amer Sodah įteikė Sirijos Maaloula ir Saidnaya krikščionių bendruomenių vadovo pono Riyad Khabazah dovanas - Sirijos tautiškas juostas, o Artūras Giedraitis perdavė padėkos raštą Maaloula (Sirija) bendruomenei ir šv. Jurgio ikoną (dailin. Arvydas Palevičius). Maaloula (Sirija) vietovės istorija siekia krikščionybės laikų pradžią ir yra labai svarbi krikščionims, kurie šioje vietoje gyvena daugybę šimtmečių. Čia bene vienintelė vieta pasaulyje, kur dar kalbama senosios aramėjų kalbos dialektu. Maaloula kaime stovi du itin seni vienuolynai, siekiantys pirmuosius krikščionybės amžius: šv. Sergijaus (Saint Sarkis Monastic Complex) ir šv. Teklės (Saint Thecla Monastic Complex).
Renginio metu nusipelniusiems šv. Adalberto-LDK-riterių ordino nariams įteikti Lietuvos globėjo šv. Kazimiero stebuklo ir LDK kariuomenės pergalės prieš maskvėnus prie Polocko 500-ųjų metinių (1518-2018) atminimo medaliai (apdovanojimo steigėjai VšĮ LDK atminties rūmai ir LDK ponų taryba). Kauno Afganistano karo veteranų asociacijos pirmininkas Algimantas Razbadauskas karo Afganistane atminimo medaliu apdovanojo narsų karį, mūšiuose Afganistane sužeistą, Ordino vadovo pavaduotoją Danielių Vervečką.
2018 05 25 d. Šv.Adalberto-LDK-riterių ordino narys Raimundas Kaminskas Kaune, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos salėje (iki 1937 m. Lietuvos karininkų ramovė), atidarė savo parodą "Lietuvių ir ukrainiečių bendradarbiavimas tarpukario Lietuvoje ", skirtą paminėti plk. E. Konovaleco (1891-1938) žūties 80-ąsias metines. Євген Коновалець (ukr)- žymus Ukrainos karinis ir politinis veikėjas, Ukrainos liaudies respublikos armijos vadas, Ukrainos karinės organizacijos vadovas, Ukrainos tautininkų organizacijos pirmininkas, Lietuvos pilietis.
1928 m. gegužės 14-18 d. E. Konovalecas su kitais UKO atstovais lankėsi Lietuvoje, dalyvavo atidengiant Laisvės paminklą Kaune, kituose renginiuose Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečiui pažymėti. Susitiko su Lietuvos valdžios atstovais bei Lietuvos šaulių sąjungos vadovais.
1929 m. E. Konovaleciui buvo suteikta Lietuvos pilietybė. Jis turėjo du lietuviškus pasus; vieną tikrąja pavarde, kitą kaip Jozefas Novakas. Su antruoju pasu jis dažniausiai keliaudavo po užsienį. Lietuva finansiškai rėmė 1929–1934 metais Kaune spausdinamą ukrainiečių tautininkų sąjūdžio oficialių leidinių „Surma“ („Trimitas“) ir „Rozbudova naciji“ („Tautos plėtra“).
1938 m. gegužės 23 d. vienoje Roterdamo (Nyderlandų karalystė) kavinėje E.Konovalecas susitiko su jau kelis metus pažįstamu Pavelu Sudoplatovu (1907-1996), kuris pasirodė esąs kadrinis sovietų saugumietis. Pastarasis perdavė E. Konovalecui dovanų saldainių dėžutę su joje įmontuotu sprogstamu įtaisu. E. Konovalecui išėjus į gatvę, nugriaudėjo jį sutaršęs galingas sprogimas. E. Konovalecas palaidotas Roterdame, Crooswijk kapinėse, jo laidotuvės organizavo Lietuvos generalinis konsulas Nyderlanduose P. Pennas. Eugeno Konovaleco mirties diena Ukrainoje švenčiama kaip Didvyrių diena.
RITERIAI LIETUVOS DIDŽIOJOJE KUNIGAIKŠTYSTĖJE
Pagal prof. Rimvydo Petrausko straipsnį
Apie riterystę Lietuvoje duomenų išliko nedaug, todėl ilgą laiką buvo skeptiškai vertintas jos paplitimas tarp krašto politinio elito atstovų. Bet surinktų duomenų visuma leidžia kitaip suvokti šios viduramžių kilmingiesiems reikšmingos gyvenimo formos sklaidą Lietuvoje. Su vakarietiška riterių kultūra lietuviai artimiau susidūrė XIV a., kai Vokiečių ordino organizuojamų žygių metu Lietuva tapo svarbiu Europos riterių intereso objektu. Ilgas sugyvenimas viename regione neišvengiamai lėmė abiejų pusių kilmingųjų suartėjimą, todėl XIV a. pabaigoje tapo dažnesni taikūs ir draugiški kontaktai tarp LDK ir Ordino atstovų. Ordino pareigūnus ir lietuvių kunigaikščius bei didikus vis labiau siejo tas pats riterių kultūros pasaulis. Tai patvirtina lietuvių didikų perimti riteriški herbai bei abipusės dovanos. Štai XV a. pradžioje Balgos komtūras „senos draugystės vardan“ lietuvių didikams Manvydui ir Čupurnai dovanų siuntė riterystės simbolius – pentinus. Vėliau dovanoti ir kiti įvairūs riterių reikmenys.
