ŠV. ADALBERTO – LDK - RITERIŲ ORDINAS
2018 04 16 d. Kaune vyko pirmojo Lietuvos Ministro pirmininko (1918 m.) prof. Augustino Voldemaro 135-ojo gimtadienio paminėjimas. Renginio organizatorius aktyvus šv. Adalberto-LDK-riterių ordino narys, Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas dr. Raimundas Kaminskas.
Pertašiūnų kapinėse, prie prof. A. Voldemaro kenotafo, padėtos gėlės. Ekskursiją „Po Kauną prof. A. Voldemaro keliais“ vedė gidas dr. R. Kaminskas. LPKTS salėje buvo galima susipažinti su nuotraukų ir kitų artefaktų apie prof. A. Voldemarą paroda iš dr. R. Kaminsko rinkinių, vyko „Prof. Augustino Voldemaro istoriniai skaitymai“. Minėjimo dalyvius sveikino Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras dr. Leonas Milčius.
Šiemet balandžio 16 d. sukako 135 metai, kai Juozo ir Agotos (Šimkutės) Voldemarų šeimoje, Vilniaus gubernijoje, Švenčionių apskrityje, Tverečiaus parapijoje, Dysnos kaime gimė Augustinas Voldemaras – vienas iš žymiausių tarpukario Lietuvos intelektualų, pirmasis nepriklausomos Lietuvos Ministras Pirmininkas, profesorius, poliglotas, vertėjas, publicistas, laikraščio redaktorius.
Augustinas Voldemaras vadovavo I (1918) ir XIV (1926–1929) Ministrų kabinetams, buvo pirmasis užsienio reikalų ministras (dirbo šešiose Vyriausybėse) bei krašto apsaugos ministras (dirbo dvejose Vyriausybėse), III Seimo narys (1926), 1921–1924 Kauno savivaldybės tarybos narys, Permės ir Lietuvos universitetų profesorius. Mirė 1942 m. gruodžio 16 d. Maskvoje Butyrkų kalėjime.
2018 m. sausio 22 d. Kaune vyko Ukrainos Liaudies Respublikos Nepriklausomybės 100-mečio minėjimas, kurį organizavo Lietuvos sąjūdžio Kauno taryba, Kauno ukrainiečių bendrija bei LŠS Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės 202 -oji kuopa. Pagrindiniai renginio partneriai buvo Ukrainos Garbės konsulas Lietuvoje Vygandas Blandis, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga, Jūrų skautija ,,Divytis“, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga bei šv. Adalberto-Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės-riterių ordinas.
Minėjimas prasidėjo Kauno Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) koplyčioje šv. Mišiomis, kurias aukojo Kauno šv. Jurgio konvento gvardijonas dr. kun.Paulius Saulius Bytautas OFM.
Po šv. Mišių buvo padėtos gėlės prie Ukrainos išsivadavimo judėjimo vado pulkininko Evhen Konovalec (1891–1938) atminimo lentos Laisvės alėjoje, prie Nežinomo kareivio kapo bei prie Laisvės paminklo Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje.
Vytauto Didžiojo Karo muziejaus Edukacijų salėje vyko Ukrainos Liaudies Respublikos Nepriklausomybės 100-mečio minėjimas, kuriame pagrindinį pranešimą skaitė istorikė dr. Aušra Jurevičiūtė tema: "Ukraina ir Lietuva bendros istorijos fragmentai“.
Po pranešimo sociologas dr. Raimundas Kaminskas organizavo diskusiją „Ukrainos - Lietuvos partnerystės ypatybės: įvykiai ir žmonės 1918-2018“. 1917-ųjų metų kovo mėn. Kijeve sušaukta Centrinė Taryba (Rada). 1918 -ųjų sausio mėn. 22 d. ji paskelbė apie Ukrainos Liaudies Respublikos nepriklausomybę. 1918-ųjų vasario pradžioje Kijevą užėmė Raudonoji armija. Vasario pabaigoje rusų kariai buvo okupavę didžiąją dalį Ukrainos. Tų pačių metų kovo pradžioje išvydami rusus Ukrainą okupavo vokiečių kariai.
Informaciją ir nuotraukas pateikė visuomenininkas Raimundas Kaminskas
Bajorų Chmieliauskų – Lopacinskų šeimų palikuonė, puoselėjanti istorinę atmintį, eilę metų kauptą archyvinę medžiagą sudėjo į knygą „Amink išėjusius“. Knygos sutiktuvės vyko Palangoje nuostabioje 1938 metų statybos viloje, kuri atrodo lyg nepaliesta laiko, kai ją atrestauravo puikūs meistrai. Vila randasi Palangos m. Birutės al., pušyne. Aplink ypač gausu senų, virš 20 m aukščio siekiančių pušų bei medžių. Šis jaukus gamtos prieglobstis, garantuoja gyventojams jaukumą ir privatumą. Kęstučio gatve paėjus vos 200 metrų prasideda kopos, todėl vilos gyventojai jaučiasi tarsi gyvenantys šalia privataus paplūdimio. Čia Angelė ir Algirdas atrado savo antrus namus, kur už lango čiulba paukščiai, klykauja žuvėdros, straksi voveraitės, atsėlina laputė. Angelė Ona tikisi, kad ūkanotomis,lietingomis dienomis šiuose namuose gims dar ne vienas kūrinys.
„Mes vis norim, kad gyvenimas būtų prasmingas – bet prasmės jis teturės tiek, kiek mes patys įstengsim jam jos suteikti“ – ši rašytojo Hermann Hesse sentencija tapo puikiu šv. Adalberto - LDK - riterių ordino iškilmingo Naujametinio labdaros vakaro leitmotyvu.
2017 m. sausio 14-osios pavakare LK Kauno įgulos karininkų ramovė subūrė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinės atminties puoselėtojus. Šventiniame renginyje dalyvavę Riterių ordino bičiuliai, Lietuvos Valstybės garbingą paveldą saugančių ir atkuriančių organizacijų – VšĮ LDK Atminties rūmų, LDK Kilmingųjų susivienijimo, LDK Kilmingųjų palikuonių bendrijos, Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos, LDK Ponų tarybos – nariai prisiminė prasmingas nutolusių metų akimirkas, dalijosi viltimis, lūkesčiais, svajonėmis. Bendraminčių susitikimą vienijo kilnios riterystės dvasia...
Vytauto Didžiojo menėje susirinkusieji prisiminė narsius Tėvynės gynėjus, amžių kaitoje pasiaukojusius Lietuvos laisvės vardan. Šv. Adalberto - LDK - riterių ordinas iškilmingai inauguravo naujus narius. Už svarų indėlį į istorinį, kultūrinį LDK paveldo puoselėjimą pagerbti asmenys buvo apdovanoti Komandoro ordinais ir medaliais.
2017-05-28 įvyko šventė, skirta nacionalinės tapatybės išsaugojimui, puoselėjimui, tautinio kostiumo metams, artėjančio Valstybės atkūrimo 100-mečiui pažymėti.
12.00 val. Kauno šv. Jurgio kankinio bažnyčioje, Papilio g. 9, įvyko šventės dalyvių prisistatymas, sveikinimo kalbas pasakė Gertrūda Kliučinskienė ir Artūras Giedraitis, Šv. Mišias aukojo br. kun. dr. Saulius Paulius Bytautas, Kauno šv. Jurgio konvento gvardijonas, vyko dalyvių koncertas (iš viso 13 tautinės muzikos ir šokių kolektyvų) ir gausi dalyvių eisena: Šv. Jurgio bažnyčia, Maironio paminklas, Vilniaus g., Vytauto Didžiojo paminklas.
Tautinis kostiumas yra vienas iš Tautos ir Valstybės simbolių, svarbi nacionalinės kultūros išraiškos forma. Šios šventės sumanytoja ir organizatorė ponia Gertrūda Kliučinskienė visą gyvenimą puoselėjo tautinį kostiumą, yra daugelio tautinių šokių ir dainų kolektyvų kostiumų kūrėja ir bendraautorė. Už nuopelnus Kaunui ir Lietuvai kultūros srityje p. Gertrūda Kliučinskienė apdovanota Santakos garbės ženklu.
Kilmingų ir garbingų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šeimų palikuonė aktyviai dirba organizacijose, kurios puoselėja istorinę atmintį. Už nuopelnus šioje veikloje Šv.Adalberto-LDK-riterių ordino Dama Gertrūda Kliučinskienė, taip pat Riteriai Kęstutis Kazimieras Ignatavičius ir Steponas Kubeckas, ceremonijos metu prie Vytauto Didžiojo paminklo Kaune, Laisvės alėjoje, apdovanoti Lietuvos globėjo Šv. Jurgio ordinais. Apdovanojimus įteikė VšĮ LDK Atminties rūmai vadovas Danielius Vervečka. Popietės metu restorane „Miesto sodas“ skambėjo sveikinimo kalbos, vyko nuoširdus bendravimas tarp šventės dalyvių.
Žiūrėti S.Kubecko filmuotą medžiagą.
