2020-10-10 d., Kauno raj., Karalgirio miške, Padauguvos girininkijoje, netoli Vilkijos, buvo pasodinta 6600 ąžuoliukų giria generolui Povilui Plechavičiui, kurio  130-ąsias gimimo metines minime šiemet, atminti.

Akcijos rengėjai : Valstybinių miškų urėdija, P. Plechavičiaus kadetų licėjus, visuomeninė organizacija „LDK palikuonys“. Akcijos rėmėjas:  Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingųjų palikuonių bendrija (LDK KPB).

„Ši simbolinė ąžuolų giria, sodinama generolui Povilui Plechavičiui atminti, virto mūsų kovų dėl laisvės, ryžtingumo, ištvermės ir karingumo simboliu. Pasiaukojimas ir kova neleidžia jo pamiršti. Prisimindami svarbiausius valstybės kūrėjus, jų darbus – stipriname savo valstybę. Tegul  šie ąžuolai, pasodinti Karalgirio girioje, įkvepia kiekvieną lietuvį labiau mylėti savo šalį ir visada ginti jos laisvę“, – sakė laikinai atliekanti Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus direktoriaus pareigas Ingrida Levickienė,

Ąžuolus  sodino P. Plechavičiaus kadetų licėjaus auklėtiniai su mokytojais, miškininkai,  Lietuvos kariuomenės atstovai bei JAV kariai, atliekantys tarnybą Lietuvoje, LDK kilmingųjų palikuonių bendrijos, Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino, Lietuvos Šaulių sąjungos nariai, Lietuvos generolo P. Plechavičiaus karių sąjungos  bei kitų  organizacijų atstovai ir jų svečiai.

LDK KPB nariai p. Odeta ir Modestas Vaitiekūnai įteikė VšĮ Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atminties rūmų (vad. Danielius Vervečka) įsteigtus medalius už indėlį į LDK istorijos ir kultūros paveldo puoselėjimą  miškininkui Kęstučiui Markevičiui ir visuomenininkui Gediminui Armonavičiui.

4 hektarų plote pasodintus ąžuolus Valstybinių miškų urėdijos miškininkai puoselės kartu su P. Plechavičiaus kadetų licėjaus auklėtiniais, kurie įsipareigoja šią ąžuolų giraite rūpintis kol medžiai sutvirtės ir perduoti šią tradiciją naujai kadetų licėjaus auklėtinių kartai. 

1944–1953 m. Padauguvos ‑ Karalgirio miškuose veikė Kęstučio apygardos  Vaidoto rinktinės, Prisikėlimo apygardos  Lukšio rinktinės  ir Tauro apygardos  Žalgirio rinktinės  Lietuvos partizanai.

Nuotraukos Odetos ir Modesto Vaitiekūnų, Raimundo Kaminsko, Mindaugo Armonavičiaus

2020-05-14 d.  Kaune, Laisvės alėjoje,   prie paminklo „Aukos laukas“(aut. Robertas Antinis jaun.), kuris skirtas pagerbti laisvės kovotojo Romo Kalantos (1953-1972)  atminimą, susirinko LDK kilmingųjų palikuonių bendrijos, Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino nariai, Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonas – kun. teol. dr. Paulius Saulius Bytautas  OFM, Kauno sąjūdiečiai, taip pat  Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM atstovai, Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinės tarybos (NOKT) pirmininkė p. Angelė Jakavonytė, daug to meto įvykių dalyvių ir kitų svečių. Renginio iniciatorius Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas dr. Raimundas Kaminskas.

Lietuvoje gegužės 14-oji yra Pilietinio pasipriešinimo diena.

1972 m.  gegužės 14 dieną devyniolikmetis jaunuolis iš Vilijampolės R. Kalanta Kauno  sode prie Muzikinio teatro apsipylė benzinu ir sušukęs „Laisvę Lietuvai!“, užsidegė. Vėliau R. Kalanta ligoninėje mirė. Jo susideginimas sukėlė SSRS Komunistų partijos ir KGB pareigūnų paniką, todėl sovietų saugumas paskubėjo R. Kalantą slapta palaidoti anksčiau paskelbto laiko. Susirinkę į laidotuves miestiečiai pasipiktino sovietinės valdžios savivale ir todėl prasidėjo masinės eitynės, kuriose buvo skanduojami  patriotiniai šūkiai. Kaune masinės demonstracijos, smurtas ir areštai truko keletą dienų. Neramumai nuslopinti tik 1972 gegužės 19 dieną. Iš daugiau kaip 3 tūkst. aktyvių protestų dalyvių buvo suimta apie 400 žmonių.

Nuotraukos: A.Giedraičio, R.Kaminsko.

https://www.facebook.com/inittv/videos/1365766896965469

Jei norite tapti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Kilmingųjų palikuonių bendrijos nariu, atsisiųskite ir užpildykite prašymus bei anketą LDK piliečio simboliniam pasui gauti.

Atsisiųsti prašymus įstoti į LDK KPB ir išduoti kilmės dokumentus
Atsisiųsti prašymą išduoti insigninį ženklą ir/ar ženklelį

VšĮ Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atminties rūmai savo dokumentuose naudoja ornamento  ,,Baltų protėvių įpareigojimas ainiams runos rašto pagrindu‘‘ dizainą.

Dizaino bendraautoriai p. Lorita Butrimienė ir p. Arvydas Stanislovas Každailis.

(Dizaino naudojimo sąlygos nustatytos 2012-07-02 sutartimi Nr. 1200510 ir  šios sutarties 2013-08-12 priede).

Naujai stojantiesiems kartu su Kilmės liudijimais bus įteikti LDK piliečių simboliniai pasai ir emaliuoti, paauksuoti insigniniai, vardiniai, numeruoti ženklai. Kilmės liudijimo, LDK piliečio simbolinio paso ir insigninio (regalinio) ženklo numeracija sutaps.

LDK Atminties Rūmų iniciatyva yra išleista LDK Kilmingųjų palikuonių ir ordinų narių simbolinė Insignija. Asmenys jau turintys KILMINGUMO dokumentus patvirtintus vienoje iš LDK atminties puosialėjančių organizacijų ir kurie patvirtina atitinkamą statusą-kilmę, turi teisę į vardinį ir numeruotą ženklą-insigniją. 
Projekto bendraautoriai dailininkai: A. Šėmis ir A. Každailis.
Insignijos leidėjas ir platintojas: LDK Atminties rūmai
Gamintojas:  ALPERA
Insigninio ženklo suteikimo ir įstojimo į LDK Kilmingųjų palikuonių bendriją (jei dar ne narys) klausimais prašome kreiptis į LDK Atminties rūmų vadovą Danielių Vervečką tel. 8-686-04624 arba el. paštu administracija@kilmingieji.lt

 Insignija - melynos dangiškos heraldinės spalvos lauko centre, emaliuotas ir paauksuotas senasis istorinis LDK laikų herbas, papuoštas paauksuotu ąžuolo lapų vainiku. Insignijos ženklo pagrindas 8 cm. dydžio žalvaris tonuotas bronzą, žvaigždinio ir spindulinio varianto, naudoto kilmingųjų, XVIII amžiuje ir vietoje Slucko Koktuso juostos. Antroje Insignijos pusėje yra nurodoma ženklo turėtojo priklausomybės organizacijai trumpinys raidėmis ir kilmingumą patvirtinančio dokumento numeris.

Užpildę prašymus susisiekite su mumis:

LDK Kilmingųjų palikuonių bendrijos vadovas Danielius Vervečka, tel. +370 686 04 624

2020 02 18 d. Kaune Petrašiūnų kapinėse  vyko pirmojo Lietuvos savanorio, plk. Kazio Škirpos (1895 -1979)  gimimo 125-ųjų metinių paminėjimas, kuriame pranešimą  skaitė plk. Kazio Škirpos   įamžinimo iniciatorius, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, dim. kpt. Algirdas Petrusevičius. Kartu su Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos, LŠS Vlado Putvinskio-Pūtvio klubo, Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Lietuvos sąjūdžio atstovais, renginyje dalyvavo ir LDK istorinę atmintį puoselėjančių organizacijų nariai.

Kazys Škirpa   gimė 1895 02 18 Namajūnų kaime (Saločių vlsč.). Mirė 1979 08 18 Vašingtone (1995 perlaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse). 1916 m. mobilizuotas į carinės Rusijos kariuomenę baigė Petergofo karo mokyklą. 1917 m. lietuvių karinių dalinių Rusijoje vienas organizatorių. 1918 m. viduryje pirmasis savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenę, dalyvavo Nepriklausomybės karo  kovose su Sovietų Rusijos kariniais daliniais, bermontininkais  ir Lenkijos kariuomene. Būdamas Vilniaus karo komendanto padėjėjas (faktiškai ėjo komendanto pareigas) 1919 01 01 su kitais savanoriais Gedimino pilies bokšte iškėlė tautinę vėliavą. 1920–21 Steigiamojo Seimo atstovas. 1922 baigė Aukštuosius karininkų kursus Kaune, 1925 – Belgijos karo akademiją. 1925 m. Generalinio štabo II-ojo skyriaus, 1926 m. Vyriausiojo kariuomenės štabo viršininkas. Pradėjo pertvarkyti kariuomenę, parengė mobilizacijos planą. Nuo 1927 dirbo diplomatinį darbą Vokietijoje, 1928–37 m. karo atašė. 1937–38 m. Lietuvos atstovas Tautų Sąjungoje, 1938 03–12 nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Lenkijoje, nuo 1939 m. – Vokietijoje. 1940 06 SSRS okupavus Lietuvą Berlyne su kitais suorganizavo Lietuvių aktyvistų frontą. 1941 m. antisovietinio Birželio sukilimo  vienas rengėjų; jam prasidėjus Lietuvių aktyvistų fronto paskelbtas Lietuvos laikinosios vyriausybės  Ministru pirmininku (Vokietijos valdžia neleido išvykti iš Berlyno, taikė namų areštą). 1944 m. memorandume nacių Vokietijos vyriausybei siūlė Lietuvos valdymą perleisti lietuvių vyriausybei, dėl to 06 14 buvo suimtas ir internuotas. 1946 m. išvyko į Airiją, nuo 1949 m. gyveno JAV, dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone. Veikė lietuvių organizacijose, 1957–58 m. buvo Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto  komisijos pirmininkas.