2017 m. lapkričio 18 d. Kaune įvyko Respublikinio projekto "Giminės medis-2017" apibendrinimas - konferencija, kūrybinių darbų konkurso dalyvių (mokyklinio amžiaus vaikų) apdovanojimai. Lietuvos Genealogijos ir Heraldikos draugijos vardu pranešimą skaitė LGHD Kauno skyriaus narė Kristina Giedraitienė. Konkurso laureatams įteiktos atminimo dovanos – žurnalai „Genealogija ir heraldika” sulaukė didelio moksleivių ir mokytojų susidomėjimo.
skirta K.Griniaus, J.P. Aleksos bei M. Krupavičiaus memorandumo 75-osioms metinėms
2017-11-14 Kauno raj. Raudondvario pilyje įvyko konferencija “Lietuvių tautos savigarbos ir pilietinės drąsos diplomatinis dokumentas nacių okupuotoje Lietuvoje antrojo pasaulinio karo metais”, kuri buvo skirta prezidento Kazio Griniaus ir ministrų Jono Prano Aleksos bei Mykolo Krupavičiaus memorandumo 75-osioms metinėms... - skelbia Lietuvos žydų litvakų bendruomenė
2017 11 19 Šv.Adalberto-LDK-Riterių Ordino ir daugelio kitų visuomeninių organizacijų aktyvus narys Paulius Saulius BYTAUTAS OFM, mokslų daktaras, kunigas, Mažesniųjų Brolių Ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonas šventė savo 60-ies metų jubiliejų.
Po Šv. Mišių gausus būrys įvairių organizacijų atstovų, miestiečių nuoširdžiai sveikino jubiliatą, teikė dovanas, vyko šventinis pokylis. Kunigas apdovanotas VšĮ LDK Atminties rūmai įsteigtu Šv. Jurgio I laipsnio ordinu, pranešta, kad LDK istorinės atminties organizacijų teikimu, Kauno m. savivaldybė nusprendė kunigą Paulių Saulių Bytautą apdovanoti Kauno miesto Santakos garbės ženklu. Dr. kun. Paulius Saulius Bytautas yra daugelio renginių, minėjimų, labdaringų akcijų iniciatorius. Ypatingi jo nuopelnai vykdant restauracijos ir rekonstrukcijos darbus unikalioje XV a. gotikinės architektūros Kauno šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje ir šalia esančiame Brolių Pranciškonų vienuolyne. Gvardijono pastangų dėka pritraukiamos lėšos iš tarptautinių fondų, geradarių, sparčiai vykdomi darbai unikaliame Kauno kultūros ir architektūros objekte.
Kauno šv. Jurgio bažnyčios patalpose įvyko LDK istorinės atminties organizacijų narių išplėstinis posėdis. Bendru sutarimu nutarta:
1.pritarti gautam iš Tarptautinio genealogijos ir heraldikos Kongreso pasiūlymui dėl Tarptautinės konferencijos organizavimo Lietuvoje.
2.sušaukti LDK ponu tarybos steigėjų-signatarų darbinį posėdį Vilniaus Universiteto patalpose, 2017 11 25 d., pradžia 12 val.
3.dalyvauti Jotvingių kryžiaus riterių ordino renginyje Kauno karininkų ramovėje 2017 12 09 d.
4.pritarti, kad jungtinis Naujametinis renginys vyktų Kaune 2018 01 07 d.
Lietuva - žodžio kultūros žemė. Bet viešumoje kartais atrodo, kad daugiau žodžio, nei kultūros. Tai ryškiai pajutau jau virš metų įsijungęs į Lukiškių aikštės pertvarkymo į Valstybės aikštę reikalus. Esu dailininkas jau 30 metų dirbantis heraldikos srityje. Heraldikos, kaip istorijos ir dailės dalyko nežinojimą galiu prikišti daugeliui kalbančių ir rašančių ta tema: ir Edmundui Bumblauskui, ir Vytautui Radžvilui, ir Tomui Venclovai ir daugeliui kitų. Suprantama, rašantis rašančiam nelygu, bet kalbėti apie visiems svarbią temą nepasidomėjus pačia temos esme panašu į provincialumą, ar pasikėlimą. Kad išsiaiškinti dalyko esmę siūlau panagrinėti keletą klausimų:
1. Ar sutinkame, kad viešoje erdvėje pristatant Lukiškių aikštės reikalus sąmoningai nutylima svarbiausioji dalis - architektūrinis idėjinis aikštės pertvarkymas į Valstybės aikštę?
2. Ar sutinkame, kad aikštėje tyliai, be projekto, saviveiklos būdu atlikti darbai palieka aikštę chaotišką ir be idėjos? Ar galime leisti, kad stūmimo būdu realizuota kreiva saviveikla liktų amžinai?
Read MoreIšsiaiškinkime ką darome Lukiškių aikštėje
"Gerai žinomas faktas, kad XIII amžiuje Lietuvos istorijos šaltiniai mini daug kunigaikščių.
Jei surinktume visus XIII amžiuje vardais suminėtus lietuvius, galėtume suskaičiuoti 75 Lietuvos valdančiajam elitui priskirtinus asmenis, prie jų dar galima pridėti 40 jotvingių, kelis kitų Lietuvos įtakoje buvusių baltų genčių atstovus. Beveik visus juos galima būtų pavadinti kunigaikščiais.
Didžiausių kunigaikščių grupių paminėjimai išsimėto po visą XIII amžių ir kartu paneigia mitą, esą Mindaugas kūręs valstybę, naikindamas smulkius kunigaikščius. Smulkių kunigaikščių sluoksnį Mindaugo laikais dar per anksti laidoti. Kur ir kada dingo XIII a. lietuvių kunigaikščiai?" - Tomas Baranauskas.
Apie tai pasakojama šiame filme
Lietuvos žemėlapiai amžių bėgyje
Bendradarbiaujame su:
LDK KPB ir LDK KS valdybų sprendimu sudarėme bendradarbiavimo sutartį ir yra rengiamas bendros jungtinės veiklos planas.