PAREIŠKIMAS
Vertindami viešoje erdvėje pasirodžiusią informaciją ir susipažinę su Lietuvos Apeliacinio teismo 2018 04 24 dieną įsigaliojusia nutartimi dėl Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos(LBKS) neteisėtais veiksmais padarytos žalos Lietuvos Valstybei atlyginimo, pareiškiame kad mūsų organizacijos, būdamos 2014 04 26 dieną Kaune pasirašytos Koalicinės bendradarbiavimo deklaracijos partnerės, nėra jokia forma susijusios su Teismo nutartyje minima Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos(LBKS) veikla.
Taip pat apgailestaudami pareiškiame, kad laikinai sustabdome bendradarbiavimą su Lietuvos bajorų karališkąja sąjunga (LBKS).
VšĮ LDK atminties rūmai
LDK kilmingųjų susivienijimas
LDK kilmingųjų palikuonių bendrija
Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija
Šv.Adalberto-LDK-riterių ordinas
Lietuvos totorių bendruomenių sąjunga
http://eteismai.lt/byla/171590159676232/2A-232-196/2018
Apie Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugiją, jos veiklą ir kitus įdomius įvykius ir faktus galite skaityti ŠIAULIŲ KRAŠTO laikraštyje.
RITERIAI LIETUVOS DIDŽIOJOJE KUNIGAIKŠTYSTĖJE
Pagal prof. Rimvydo Petrausko straipsnį
Apie riterystę Lietuvoje duomenų išliko nedaug, todėl ilgą laiką buvo skeptiškai vertintas jos paplitimas tarp krašto politinio elito atstovų. Bet surinktų duomenų visuma leidžia kitaip suvokti šios viduramžių kilmingiesiems reikšmingos gyvenimo formos sklaidą Lietuvoje. Su vakarietiška riterių kultūra lietuviai artimiau susidūrė XIV a., kai Vokiečių ordino organizuojamų žygių metu Lietuva tapo svarbiu Europos riterių intereso objektu. Ilgas sugyvenimas viename regione neišvengiamai lėmė abiejų pusių kilmingųjų suartėjimą, todėl XIV a. pabaigoje tapo dažnesni taikūs ir draugiški kontaktai tarp LDK ir Ordino atstovų. Ordino pareigūnus ir lietuvių kunigaikščius bei didikus vis labiau siejo tas pats riterių kultūros pasaulis. Tai patvirtina lietuvių didikų perimti riteriški herbai bei abipusės dovanos. Štai XV a. pradžioje Balgos komtūras „senos draugystės vardan“ lietuvių didikams Manvydui ir Čupurnai dovanų siuntė riterystės simbolius – pentinus. Vėliau dovanoti ir kiti įvairūs riterių reikmenys.
2018 04 24-25 d. Lietuvoje lankėsi Norvegijos kronprincas Haakon (Norvegijos Karaliaus Harald V sūnus) ir kronprincesė Mette-Marit. Pirmasis šios karališkosios poros vizitas mūsų šalyje skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečiui paminėti, taip pat stiprinti šalių tarpusavio santykius gynybos, politikos ir verslo srityse.
Balandžio 25 d. Karališkoji pora su Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite atidarė Lietuvos ir Norvegijos verslo forumą. Renginyje, kuriame dalyvavo per 200 abiejų šalių verslo atstovų, daugiausia dėmesio skirta technologijoms, skatinančioms augimą ir pažangą. Susitikime dalyvavo šv. Adalberto – LDK - riterių ordino riteris, LDK ponų tarybos ir Kilmingųjų susivienijimo narys Mantas Vaišvilas, LDK ponų tarybos nariai Artūras Giedraitis, Kristina Giedraitienė.
Balandžio 23 d. yra minimas Šv. Adalbertas iš Prahos (956-997), Bohemijos, Čekijos, Lenkijos, Prūsijos globėjas.
Šv. Vaitiekus gimė 956 metais čekų Libicės kunigaikščių Slavnikidų šeimoje, Bohemijoje. Buvo pakrikštytas Vaitiekumi, o per Sutvirtinimo sakramentą Libicėje gavo Adalberto vardą. 983 metais Veronoje konsekruotas pirmuoju Prahos vyskupu. 988 metais turėjo palikti Prahą dėl nesutarimų ir vykti į Romą. Čia įstojo į Šv. Bonifaco ir šv. Aleksiejaus benediktinų vienuolyną Aventine. Lenkijos kunigaikščiui Boleslovui Narsiajam pasiūlius, o popiežiui Jonui XV sutikus, 992 metų pabaigoje šv. Adalbertas Vaitiekus sugrįžo į savo vyskupiją Prahoje. Netoli Prahos, Brevnove, įsteigė benediktinų vienuolyną. Opozicijos priverstas, 995 metų pradžioje vėl pabėgo į Aventiną. 996 metais Romoje jis susipažino su Otonu III ir šv. Brunonu Bonifacu. Popiežius Grigalius V liepė vėl grįžti į Prahą, tačiau šv. Adalbertas Vaitiekus atsisakė tai padaryti, tad pagal Bažnyčios kanonus tapo dezertyru ir turėjo būti baudžiamas. Per privačią audienciją popiežius leido jam vietoj bausmės vykti į misiją pas pagonis.