Skelbimai
2018 m. rugsėjo 13 d. LK Kauno įgulos karininkų ramovėje vyko dr. Šarūno Toliušio (1949-2018) knygos “Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939” sutiktuvės. Kauno evangelikų liuteronų Švč. Trejybės bažnyčios klebonas kun. Saulius Juozaitis pasidalino savo apmąstymais apie žmogaus būtį ir Mažosios Lietuvos likimą. Tylos minute renginio dalyviai pagerbė Šarūno Toliušio (1949-2018) atminimą. Kauno apskrities viešosios bibliotekos vyriausioji bibliografė Ramunė Dambrauskienė ir kolekcininkas-bibliofilas Vidmantas Staniulis pristatė inžinieriaus ir periodikos leidinių kolekcininko leidinį- enciklopediją, kurioje sudėti Mažojoje Lietuvoje lietuvių ir vokiečių kalbomis ėję periodiniai ir vienkartiniai leidiniai. 211 puslapių ir vos 544 egzempliorių tiražu išleistoje knygoje pateikti 404 periodinių leidinių abėcėlinis ir chronologinis sąrašai su aprašymais ir faksimilėmis.
Knygos sutiktuvėse pasisakė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras dr. Stasys Malkevičiaus, Kauno miesto garbės pilietė bei Kauno m. savivaldybės tarybos narė dr. Jūratė Elena Norvaišienė, Kauno m. savivaldybės tarybos narys Gediminas Budnikas, žurnalistas bei kolekcininkas Vilius Kavaliauskas, doc. dr. Romas Batūra, Šarūno bendradarbis Vytautas Vaitiekus, Šarūno klasiokas Rimtautas Starkus, Šv.Adalberto-LDK-riterių ordino vadovas-maršalas Artūras Giedraitis, KABD atstovas, vyriausiasis vėliavininkas Romualdas Jakubonis bei Kovo 11-osios g. bendrijos narys Povilas Andriuškevičius. Renginyje dalyvavo Š. Toliūšio artimieji, draugai, bendradarbiai, bendraklasiai, Kauno 202 kuopos šauliai, sajūdiečiai ir kiti svečiai. Renginį vedė dr. Raimundas Kaminskas. Renginio meninę knygos sutiktuvių programą atliko šauliai: Romualdas Liutkus (akordeonas) bei Valentinas Jasiukevičius (klarnetas), o eilėraščius skaitė Julija Čiurinskienė. Knygą išleido VšĮ Mėmelio istorija. Knygos sutiktuves organizavo Lietuvos sąjūdžio Kauno taryba bei V. Staniulio knygynas.
Istorikas dr. Arūnas Bubnys straipsnyje „Sovietų nusikaltimai Rytprūsiuose ir Mažojoje Lietuvoje 1944-1948 metais“ rašo apie tai , kad sovietai paskandino 73 laivus su pabėgėliais iš Rytprūsių. Didžiausia tragedija atsitiko Vokietijos keleiviniam laivui „Wilhelm Gustloff“. 1945 m. sausio 30 d. šiuo laivu plaukė apie 10 tūkstančių civilių žmonių, tarp jų apie 3 tūkstančiai vaikų. Baltijos jūroje „Wilhelmą Gustloffą“ torpedomis atakavo sovietų povandeninis laivas, išsigelbėti pavyko tik apie 900 pabėgėlių. Yra manoma, kad per sovietinį Mažosios Lietuvos genocidą 1944-1949 metais buvo nužudyta apie 300 000 žmonių (iš jų apie 130 000 lietuvių kilmės).
1939 m. Rytprūsiuose gyveno apie 2 619 000 gyventojų, absoliuti dauguma vokiečiai, bet buvo ir etninių lietuvių (lietuvininkų). 1950 m. krašte beliko tik apie 75 tūkstančiai vietinių gyventojų. 1947-1948 metais iš Kaliningrado srities buvo iškeldinti 102 125 asmenys. Kai kurie gyventojai apie išvykimą sužinodavo taip netikėtai, kad beveik neturėjo laiko pranešti savo šeimos nariams, iškeliavusiems ieškoti maisto. Pastarieji, grįžę iš Lietuvos, nerasdavo nei šeimos, nei jokio kito vokiečio. 1948 m. lapkričio 30 d. oficialiai buvo pripažinta, kad visi vokiečiai iš Kaliningrado srities išvyko. 2006 m. spalio 16 d. Lietuvos Seimas įtraukė į atmintinų dienų sąrašą ir paskelbė Mažosios Lietuvos genocido diena.
Informuojame, kad LDK Kilmingųjų palikuonių bendrijos nariai metinį nario mokestį už 2018 m. gali sumokėti pavedimu. Metinis nario mokestis – 15€.
Mokėjimo paskirtyje nurodykite: "LDK KPB metinis nario mokestis".
Nariai, kurie nėra sumokėję nario mokesčio už ankstesnius metus, gali sumokėti vienu pavedimu.
Dėl papildomos informacijos kreipkitės į LDK KPB vadovą Danielių Vervečką, tel. +370 686 04 624
Nario mokesti prašome sumokėti iki Spalio 1 dienos.
Atsiskaitomoji sąskaita:
LDK KILMINGŲJŲ PALIKUONIŲ BENDRIJA
SEB bankas LT437044060007876403
Banko kodas 70440
Wielmożny Anton von Gravrogk
Dziękuję jeszcze raz za zaproszenie. Było bardzo miło i nam się podobało. Musimy dbać o wspólną historię a także o własną. Również jestem zdania aby utrzymywać ze sobą dobre relacje na gruncie towarzyskim i historycznym. Mam nadzieję na kolejne spotkanie np. przy okazji jakiejś konferencji. Z poważaniem Dariusz Karski herbu RADWAN
2018 07 11 d. 19:30 val per LRT televiziją bus rodoma laidą apie Lietuvos Nepriklausomybės atstatymą 1918 m. ir pasakojama, kodėl Lietuva netapo Karalyste, o kunigaikštis Wilhelm von Urach netapo Lietuvos Karalium Mindaugu II? o Liepos 15d. Urach`ai dalyvaus LDK Ponų tarybos organizuojamame iškilmingame renginyje Raudondvario pilyje.
Šv. Kazimiero stebuklo ir LDK kariuomenės pergalės prie Polocko
500-ųjų metinių (1518-2018) minėjimas Kaune
2018 05 20 d. Kaune gausus LDK atminties rūmų, Šv. Adalberto – LDK – riterių ordino, LDK kilmingųjų palikuonių bendrijos, LDK kilmingųjų susivienijimo, LDK ponų tarybos, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos narių būrys dalyvavo išskirtinėje šventėje. Istorinėje Kauno pilies teritorijoje ir Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje įvyko renginys, skirtas paminėti Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero stebuklo ir LDK kariuomenės pergalės prie Polocko 500-ąsias metines. Prasminga, kad 2018 m. gegužės 20 d. sukanka 555 metai nuo istorinių 1463-iųjų, kada Šv. Kazimiero tėvas – LDK didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Kazimieras Jogailaitis patvirtino Kauno miestui privilegiją – Magdeburgo teisę. Renginys, kuris buvo ir sudėtinė šventės Kauno Hanza dienos 2018 dalis, prasidėjo rikiuote ir iškilminga eisena, kuriai vadovavo Kauno miesto ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius. Nuaidėjo senovinio pabūklo salvės, upės fone pasirodė raitelis ant balto žirgo- karalaitis, Šv. Kazimieras! Lietuvos ir karo istorijos mylėtojai iš daugiau nei 20 organizacijų, nemažai kurių buvo pasipuošę istorine karine ekipuote, miestiečiai ir svečiai, nešini valstybinėmis bei istorinėmis vėliavomis, skambant reprezentacinio KAM Lietuvos kariuomenės orkestro (kapelmeisteris majoras Egidijus Ališauskas) atliekamiems maršams, žygiavo nuo Kauno pilies iki šeštąjį šimtmetį skaičiuojančios šv. Jurgio Kankinio bažnyčios. Susirinkusieji bažnyčioje stebėjo Senosios muzikos ansamblio „Lirum“ (meno vadovė Auksė Stankevičienė, Vilnius) narių profesionaliai atliekamus XVI-XVIII a. šokius. Šv Mišias už Lietuvos Karžygius aukojo Kauno šv. Jurgio Kankinio konvento gvardijonas dr. kun. Saulius Paulius Bytautas, šio renginio iniciatorius. Istorikas Algimantas Daugirdas perskaitė pranešimą, skirtą šiam svarbiam istoriniam įvykiui.
Tarptautinio vaikų ir jaunimo piešinių konkurso „Baltasis raitelis“ vadovė Kristina Giedraitienė ir šv. Kazimiero ordino Kauno komtūras Aidas Augustis pasveikino visus renginio dalyvius ir apdovanojo piešinių konkurso laureatus, jų mokytojus. Visi likusieji konkurso dalyviai bei jų mokytojai taip pat gavo asmenines padėkas už sėkmingą dalyvavimą renginyje. Konkurse dalyvavo 184 autoriai iš 41 ugdymo įstaigos iš Lietuvos ir užsienio šalių, kurie savitai pažvelgė į šį istorinį ir religinį įvykį. Į renginį atvyko laureatai ir jų mokytojai iš Baltarusijos, Vokietijos, Austrijos ir Airijos. Visi jaunųjų kūrėjų darbai buvo eksponuojami Kauno šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje.
Renginį organizavo Broliai pranciškonai ir šv. Kazimiero Kauno komtūrijos nariai. Sveikinimo žodį tarė šv. Kazimiero ordino Didysis Magistras Henrikas Armoška Eismontas. Susirinkusiems dalyviams ir svečiams koncertavo KAM Lietuvos kariuomenės orkestras (vadovas ir dirigentas majoras Egidijus ALIŠAUSKAS). Po bažnyčios skliautais skambėjo Kazio Daugėlos aranžuoti Juozo Naujalio, Jeronimo Kačinsko, Pietro Mascagni kūriniai, Škotų liaudies melodija, Antonín Leopold Dvořák (Dvoržako), Richard Wagner muzika. Koncerto pabaigoje didingai nuaidėjo žinomo Lietuvos kompozitoriaus Kazio Daugėlos „Šv. Kazimiero choralas“, choralinė fantazija orkestrui ir vargonams, atliekama ir žymiose pasaulinėse koncertinėse erdvėse. Dirigavo pats kompozitorius Kazys Daugėla, šio renginio garbės svečias.
Organizatoriai įteikė padėkas visiems dalyviams ir rėmėjams. Vyko nuoširdus ir šiltas bendravimas vienuolyno vidiniame kiemelyje, kur broliai pranciškonai surengė vaišes visiems šventės dalyviams.
