Renginyje kartu su kitomis visuomeninėmis organizacijos dalyvavo ir Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino, LDK kilmingųjų palikuonių bendrijos, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos bei Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos nariai.

1941 06 23 rytą per Kauno radiofoną buvo perskaityta Lietuvos valstybės atkūrimo deklaraciją, paskelbta Lietuvos laikinosios vyriausybės sudėtis, buvo sugrotas Lietuvos himnas. Visoje Lietuvoje ginkluoti Lietuvos sukilėlių būriai pradėjo kovą  su okupacine SSRS kariuomene. Tai vienintelis toks suorganizuotas ir sėkmingai įvykęs sukilimas sovietų okupuotose valstybėse, kuriuo bandyta atkurti nepriklausomą valstybę su visais jos atributais.

Sukilimas paneigė sovietinį mitą apie neva savanorišką Lietuvos įstojimą į SSRS. Štai kodėl visais laikais sovietų specialiosios tarnybos ir komunistiniai propagandistai stengėsi ir dar tebesistengia jį kompromituoti.

Renginių Kaune metu buvo prisiminti ir pagerbti visi Lietuvos Laisvės kovotojai, tame tarpe ir tūkstančiai Lietuvos karžygių, kritusių už Lietuvos laisvę 1941 m. birželio sukilimo metu.

Renginio dalyviai rinkosi prie buvusio LAF štabo pastato Aukštaičių g. 10. Karžygių atminimui aukotos Šv. Mišios Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikoje, padėtos gėlės prie šios šventovės šventoriuje esančio Lietuvos laikinosios vyriausybės ministro pirmininko Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio kapo. Ant Kauno savivaldybės pastato Laisvės al. 96 iškilmingai atidengta memorialinė lenta sukilėliui, VDU studentui, jūrų skautui, studentų korporacijos „Jūra“ nariui Vytautui Rudminai, kuris 1941-06-23 d. mėgino iškelti Lietuvos trispalvę ant dabartinio Kauno savivaldybės pastato Laisvės alėjoje. Keliantį vėliavą V. Rudminą mirtinai sužeidė sovietų paleisti šūviai. Renginio dalyviai aplankė Petro Vileišio tiltą, kurį apsaugojęs nuo sovietų rengto susprogdinimo žuvo sukilimo dalyvis Juozas Savulionis. Taip pat Aleksoto apžvalgos aikštelėje aplankytas kryžius 1941 metų sukilimo dalyviams atminti, Vytauto Didžiojo Karo muziejaus sodelyje esanti Tautos garbės alėja, S.Daukanto gatvėje esantis istorinis Kauno radiofonas, kuriame buvo paskelbtas nepriklausomybės atkūrimas. Kauno senosiose kapinėse Vytauto prospekte, prie paminklo žuvusiems sukilimo dalyviams, 1941 metų birželio 23 dienos Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo deklaraciją perskaitė Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės vadas Vytautas Žymančius, kalbėjo vieno sukilimo Kaune vadovų pulkininko leitenanto Mykolo Mačioko duktė Laura Mačiokaitė-Janušauskienė, istorikas, Seimo narys Valdas Rakutis, žurnalistas ir rašytojas Vidmantas Valiušaitis. Taip pat nuskambėjo šaulių priesaika, vyko jaunųjų šaulių pasižadėjimo iškilmės, Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestro koncertas, aidėjo LŠS Garbės sargybos kuopos salvės.

2021-06-19 d., šeštadienį, Vilkijoje (Kauno raj.), kviečiame visus norinčius dalyvauti renginyje, kuri organizuoja LDK palikuonys. Šiais metais Birželio 23-iosios sukilimui – 80 metų (1941-2021).

1941 06 23 rytą per Kauno radiofoną buvo perskaityta Lietuvos valstybės atkūrimo deklaraciją, paskelbta Lietuvos laikinosios vyriausybės sudėtis, buvo sugrotas Lietuvos himnas. Visoje Lietuvoje ginkluoti Lietuvos sukilėlių būriai pradėjo kovą  su okupacine SSRS kariuomene. Tai vienintelis toks suorganizuotas ir sėkmingai įvykęs sukilimas sovietų okupuotose valstybėse, kuriuo bandyta atkurti nepriklausomą valstybę su visais jos atributais.

Sukilimas paneigė sovietinį mitą apie neva savanorišką Lietuvos įstojimą į SSRS. Štai kodėl visais laikais sovietų specialiosios tarnybos ir komunistiniai propagandistai stengėsi ir dar tebesistengia jį kompromituoti.

Prisiminkime visus Lietuvos Laisvės kovotojus, pagerbkime tūkstančius Lietuvos karžygių, kritusių už Lietuvos laisvę 1941 m. birželio sukilimo metu.

2021 05 07 d., Kaune, įvyko jau 27-oji  knygos šventė „Laikas gyvena knygose“, skirta XXVII knygos mėgėjų draugijos įkūrimo 90-mečiui.

XXVII Knygos mėgėjų draugija yra bibliofilinė visuomeninė organizacija, kurią 1930 m. Kaune įkūrė būrys Kauno intelektualų, o draugijos veikloje aktyviai dalyvavo  dailėtyrininkas, muziejininkas ir bibliofilas prof. Paulius Galaunė, karo istorikas, publicistas, knygotyrininkas pulk. Vytautas Steponaitis, kultūrologė Marija Mašiotaitė – Urbšienė, mokslo ir kultūros veikėjai - Mykolas ir Vaclovas Biržiškos, rašytojai Juozas Tumas Vaižgantas ir Aleksandras Puida, politikai ir visuomenininkai - Mykolas Šleževičius, Petras Klimas, Magdalena Avietėnaitė ir kt. Draugija rūpinosi lietuviškos knygos kultūra, jos estetine išvaizda, skaityba, išjudino visuomenę, leidėjus, dailininkus rengiant ir leidžiant aukšto meninio lygio knygas.  

Draugijos gyvavimo 90-mečiui pažymėti skirtoje šventėje Kaune buvo perskaityti J. E. LR Prezidento, draugijos Garbės nario Gitano Nausėdos, europarlamentaro, draugijos nario prof. Liudo Mažylio,  savivaldybių, kūrybinių organizacijų atstovų sveikinimai. Lietuvos Respublikos kultūros ministro patarėjas Sigitas Šliažas įteikė LR Kultūros ministro padėkas nusipelniusiems draugijos nariams.

Istorinę LDK atmintį puoselėjančių organizacijų atstovas Artūras Giedraitis pasveikino Draugijos narius ir šventės svečius bei  įteikė apdovanojimus: LDK atminties rūmų įsteigtu medaliu už svarų indėlį, puoselėjant Lietuvos istorinį paveldą ir kultūrą, apdovanota XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė Dalia Poškienė, o LDK istorinės atminties organizacijų iniciatyva  išleistu proginiu medaliu pergalės Polocko mūšyje 500-osioms metinėms atminti apdovanotas XXVII KMD valdybos narys, Pasaulio lietuvių centro vadovas Valdas Kubilius.

XXVII knygos mėgėjų draugija išleido apie 30 įvairių leidinių, surengė 5 tarptautines konferencijos: Šveicarijoje, Ciuriche, Kaliningrade (Karaliaučiaus) krašte, Sankt – Peterburge, Lenkijoje (Punske), Kaune. Šventės metu veikė atkurtosios draugijos narių ekslibrisų, išleistų leidinių paroda, vyko virtualių parodų pristatymai.