2019 11 22 Kaune, ant pastato, kuriame 1919 m. buvo išrinktas ir inauguruotas pirmasis Lietuvos Valstybės Prezidentas Antanas Smetona, atidengta atminimo lenta.

1919 m. sausį iš Vilniaus į Kauną persikėlus aukščiausioms šalies valdymo institucijoms, didžioji dalis jų laikinai įsikūrė buvusiuose carinės Rusijos valstybinio banko rūmuose (K. Donelaičio g. 68/Maironio g. 27) . 1919 m. balandžio 4 d. rūmų Mažojoje salėje Lietuvos Valstybės Taryba išrinko pirmąjį Valstybės Prezidentą Antaną Smetoną. Tų pačių metų balandžio 6 d. toje pačioje salėje naujasis šalies vadovas davė Prezidento priesaiką. Atminimo lentos atidengimo ceremonijoje dalyvavo Kauno m. savivaldybės, visuomeninių organizacijų atstovai.

2019 11 22 d.  Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje prie Nežinomojo Kareivio kapo rinkosi Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai, šauliai, atsargos karininkai, kitų visuomeninių organizacijų nariai. Nuo Amžinosios ugnies uždegtos žvakutės nuneštos į Senąsias Kauno kapines (prie Vytauto pr.). Šalia paminklo „Žuvusiems už Lietuvos Laisvę“ sugiedotas Valstybės himnas. Akcijos dalyviai ant medžių, esančių plote, kur buvo palaidoti Nepriklausomybės kovose žuvę savanoriai, kariai ir šauliai, pririšo lenteles su čia  palaidotųjų pavardėmis, padedamos žvakutės ir gėlės. Kauno m. savivaldybei yra įteiktas atminimo įamžinimo iniciatyvinės grupės raštas, kuriame reikalaujama iki 2020 m. lapkričio mėn., vadovaujantis Senųjų kapinių sutvarkymo techniniu projektu ir 2010-10-20 išduotu Statybos leidimu Nr. LNS-21-101020-01088, atlikti:

1.  Pirmojo Nepriklausomybės karių sklypo sutvarkymą, pastatant kryželius 33 neperkeltiems kariams savanoriams ;
2.  Pastatyti kryželius čia palaidotiems generolui Silvestrui Žukauskui, majorui Juozui Tomkui, pulkininkui Kostui Boleckiui, pulkininkui Romanui Chodakauskui;
3.  Atstatyti pažeistą kapinių teritorijos ribą prie Vytauto prospekto ir toje teritorijoje pastatyti paminklą Saksų savanoriams, kurių čia palaidota daugiausiai.