2017 11 19 Šv.Adalberto-LDK-Riterių Ordino ir daugelio kitų visuomeninių organizacijų aktyvus narys Paulius Saulius BYTAUTAS OFM, mokslų daktaras, kunigas, Mažesniųjų Brolių Ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonas šventė savo 60-ies metų jubiliejų.
Po Šv. Mišių gausus būrys įvairių organizacijų atstovų, miestiečių nuoširdžiai sveikino jubiliatą, teikė dovanas, vyko šventinis pokylis. Kunigas apdovanotas VšĮ LDK Atminties rūmai įsteigtu Šv. Jurgio I laipsnio ordinu, pranešta, kad LDK istorinės atminties organizacijų teikimu, Kauno m. savivaldybė nusprendė kunigą Paulių Saulių Bytautą apdovanoti Kauno miesto Santakos garbės ženklu. Dr. kun. Paulius Saulius Bytautas yra daugelio renginių, minėjimų, labdaringų akcijų iniciatorius. Ypatingi jo nuopelnai vykdant restauracijos ir rekonstrukcijos darbus unikalioje XV a. gotikinės architektūros Kauno šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje ir šalia esančiame Brolių Pranciškonų vienuolyne. Gvardijono pastangų dėka pritraukiamos lėšos iš tarptautinių fondų, geradarių, sparčiai vykdomi darbai unikaliame Kauno kultūros ir architektūros objekte.
Kauno šv. Jurgio bažnyčios patalpose įvyko LDK istorinės atminties organizacijų narių išplėstinis posėdis. Bendru sutarimu nutarta:
1.pritarti gautam iš Tarptautinio genealogijos ir heraldikos Kongreso pasiūlymui dėl Tarptautinės konferencijos organizavimo Lietuvoje.
2.sušaukti LDK ponu tarybos steigėjų-signatarų darbinį posėdį Vilniaus Universiteto patalpose, 2017 11 25 d., pradžia 12 val.
3.dalyvauti Jotvingių kryžiaus riterių ordino renginyje Kauno karininkų ramovėje 2017 12 09 d.
4.pritarti, kad jungtinis Naujametinis renginys vyktų Kaune 2018 01 07 d.
Lietuva - žodžio kultūros žemė. Bet viešumoje kartais atrodo, kad daugiau žodžio, nei kultūros. Tai ryškiai pajutau jau virš metų įsijungęs į Lukiškių aikštės pertvarkymo į Valstybės aikštę reikalus. Esu dailininkas jau 30 metų dirbantis heraldikos srityje. Heraldikos, kaip istorijos ir dailės dalyko nežinojimą galiu prikišti daugeliui kalbančių ir rašančių ta tema: ir Edmundui Bumblauskui, ir Vytautui Radžvilui, ir Tomui Venclovai ir daugeliui kitų. Suprantama, rašantis rašančiam nelygu, bet kalbėti apie visiems svarbią temą nepasidomėjus pačia temos esme panašu į provincialumą, ar pasikėlimą. Kad išsiaiškinti dalyko esmę siūlau panagrinėti keletą klausimų:
1. Ar sutinkame, kad viešoje erdvėje pristatant Lukiškių aikštės reikalus sąmoningai nutylima svarbiausioji dalis - architektūrinis idėjinis aikštės pertvarkymas į Valstybės aikštę?
2. Ar sutinkame, kad aikštėje tyliai, be projekto, saviveiklos būdu atlikti darbai palieka aikštę chaotišką ir be idėjos? Ar galime leisti, kad stūmimo būdu realizuota kreiva saviveikla liktų amžinai?
Read MoreIšsiaiškinkime ką darome Lukiškių aikštėje2017 m. spalio 14 d.
Renginys prasidėjo rikiuote ir iškilminga eisena istorinėje Kauno pilies teritorijoje. Nuaidėjo 3 senovinio pabūklo salvės, dedikuotosgenerolui Tadui Kosciuškai, Lietuvai ir Kaunui. Lietuvos ir karo istorijos mylėtojai, įvairių konfesijų ir tautybių atstovai iš daugiau nei 16 organizacijų, nemažai kurių buvo pasipuošę XVIII a. pab. – XIX a. pr. lietuvių, totorių, lenkų karine ekipuote, miestiečiai ir svečiai, nešini valstybinėmis bei istorinėmis vėliavomis, skambant VĮ Marijampolės miškų urėdijos medžioklės ragų ansamblio (vadovas Audrius Pučinskas) atliekamiems maršams, žygiavo nuo Kauno pilies iki šv.Jurgio Kankinio bažnyčios.
Šv Mišias už generolą Tadą Kosciušką aukojo Laisvės kovų dalyvis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinės atminties organizacijų vyriausiasis kapelionas, Dusetų Švč. Trejybės parapijos klebonas, kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas, ir Kauno šv. Jurgio Kankinio konvento gvardijonas dr. kun. Saulius Paulius Bytautas.
Po mišių aukos karo istorikas Eduardas Brusokas skaitė pranešimą „Generolas Tadas Kosciuška – tautų laisvės kovotojas“. Savo parodą pristatė kolekcininkas, istorijos mylėtojas Jacek Jaworski (Lenkija).
Lietuviškos karinės ekipuotės (XVIII-XX a. ) eksponatus galima buvo apžiūrėti šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje. Tarp gausiai susirinkusių dalyvių buvo daug dabartinės kariuomenės karininkų, jaunieji Povilo Plechavičiaus licėjaus kadetai, šauliai, - tai ypač prasminga minint talentingo karvedžio mirties metines. Nusipelnę asmenys buvo apdovanoti visuomeninių organizacijų įsteigtais T.Kosciuškos vardo garbės medaliais ir kryžiais. Vyko naujų narių priėmimas į KABD ir LDK istorinės atminties organizacijas. Minėjime dalyvavo Tado Kosciuškos motinos Teklos Ratomska giminės atstovai Ratomskiai. Šv. Adalberto - LDK- Riterių ordino gretas papildė Kosciuškų giminės atstovas Algimantas Kačiuška iš Šiaulių.
Dalyvavo gausus būrys LDK kilmingųjų, bajorų palikuonių. Totoriai, kurių dauguma tikri LDK bajorų palikuonys, Šv.Jurgio Kankinio bažnyčioje stovėjo garbės sargyboje prie generolo T.Kosciuškos paveikslo kartu su lietuviais. Atvyko šimtai žmonių iš Vilniaus, Ukmergės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Plungės, Klaipėdos, Panevėžio, Alytaus, Palangos, Zarasų ir kitų miestų, kad pagerbtų Lietuvos nacionalinio didvyrio Tado Kosciuškos atminimą.
Tadas Kosciuška (1746 – 1817) – generolas, Lietuvos, Lenkijos ir JAV nacionalinis didvyris, Šveicarijos ir Prancūzijos garbės pilietis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės karo inžinierius, kovų už JAV nepriklausomybę dalyvis (1775 – 1783 m.), vyriausiasis ATR 1794 metų sukilimo vadas. T.Kosciuškos palaikai ilsisi Krokuvoje, Vavelio katedroje, greta valdovų karstų. T. Kosciuškos metai yra įtraukti į UNESCO 2016-2017 metais minimų sukakčių sąrašą.
Žiūrėti filmuotą medžiagą 1 dalis, 2 dalis / Apie tai rašė: Kauno diena / Kas vyksta Kaune / Suduvis.lt / Apžvalginis straipsnis laikraštyje Šiauliu kraštas
2017-10-14 Generolo Tado Kosciuškos 200-ųjų mirties metinių minėjimas Kaune
Istorinėje Kauno pilies teritorijoje ir Kauno šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje įvyko renginys, kuriame dalyvavo skaitlingas būrys, daugiau kaip šešiolikos visuomeninių LDK istorinį atminimą puoselėjančių organizacijų narių. Iškilmingai paminėtos generolo Tado Kosciuškos 200-osios mirties metinės.
Žiūrėti filmuotą medžiagą 1 dalis, 2 dalis / Apie tai rašė: Kauno diena / Kas vyksta Kaune / Suduvis.lt
Tadas Kosciuška (1746 – 1817) – Lietuvos, Lenkijos, Prancūzijos ir JAV nacionalinis didvyris, Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karo inžinierius, kovų už JAV nepriklausomybę dalyvis (1775 – 1783 m.), generolas, vyriausiasis ATR 1794 metų sukilimo vadas. T. Kosciuškos metai yra įtraukti į UNESCO 2016-2017 metais minimų sukakčių sąrašą.
2017-09-02 Kaune, Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje įvyko LDK istorinės atminties organizacijų išplėstinis posėdis, kuriame dalyvavo LDK AR, 
LDK KS, LDK KPB, LGHD, Šv. Adalberto-LDK-Riterių Ordino, Jotvingių Kryžiaus Ordino, Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos atstovai.
Aptarti organizaciniai klausimai, Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos (LTBS) kvietimu ir vadovaujantis KOALICINĖS BENDRADARBIAVIMO DEKLARACIJOS nuostatomis, bendru sutarimu nutarta aktyviai dalyvauti 2017 09 29 Totorių buvimo Lietuvoje 620-ųjų metinių minėjime ir paminklinės lentos atidengime 1941 m. birželio sukilimo dalyviui Aleksandrui Tuhan-Baranauskui bei Tado Kosciuškos 200-ųjų mirties metinių paminėjimo renginyje 2017 m. spalio 14 d. Kaune. Renginių programos bus tikslinamos ir skelbiamos visų organizacijų tinklapiuose. Pritarta Tado Kosciuškos vardo garbės medalio įsteigimui.
Read More2017 m. kronika
LDK istorinės atminties organizacijų iniaciatyva 2017 metais išleisti sidabruoti ir numeruoti TADO KOSCIUŠKOS VARDO GARBĖS APDOVANOJIMAI.
Dėl apdovanojimo tvarkos ir sąlygų kreiptis į LDK Atminties rūmų vadovą Danielių Vervečką tel. 8 686 04 624.
